- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- e2KT-150-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34806-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-41294-996/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41294-996/2018, dėl šios bylos ir kitų bylų, kuriose nagrinėjami ieškovės Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ pareikšti ieškiniai, kuriuose ieškovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ ginčija darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo tenkinti įmonės buvusių darbuotojų, neatvykusių į darbą dėl, jų teigimu, vykdomo įmonės vadovo 2018 m. liepos 23 d. priimto įsakymo Nr. P-000933, sujungimo į vieną civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, ginčydama darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo tenkinti darbuotojų reikalavimai dėl jų atleidimo iš darbo, remdamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, pradėjo teisminius procesus darbuotojų atžvilgiu Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, visose bylose teismai turės vertinti ir nustatinėti tas pačias faktines aplinkybes, tuos pačius šalių argumentus ir įrodymus, visos šios civilinės bylos yra pasirengimo stadijoje, todėl, teismo vertinimu, visos civilinės bylos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir jas sujungus ginčas tarp darbdavės – ieškovės ir jos buvusių darbuotojų bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.
Be to, teismas nustatė, kad visi ieškovės iš darbo atleisti darbuotojai dalyvauja Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ir toje byloje yra sudarę atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija, kurios buveinės vieta yra Kaune, todėl sujungus civilines bylas nebus pažeisti darbuotojų interesai dėl teismo proceso vietos.
Civilines bylas atsisakoma sujungti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-41294-996/2018 medžiaga bei pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, jog ta pati ieškovė Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apylinkių teismuose yra inicijavusi 16 teisminių procesų, kuriuose ginčija darbo ginčų komisijų sprendimus. Civiliniai procesai pradėti vadovaujantis CPK 29 straipsniu, t. y. teismingumas nustatytas pagal atsakovų (darbuotojų) gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visi buvę ieškovės darbuotojai konkrečioje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sudarę atstovavimo sutartį su Kaune veikiančia advokatų profesine bendrija, tačiau LITEKO duomenimis, pradėtuose teisminiuose procesuose buvę ieškovės darbuotojai nėra atstovaujami profesionalių atstovų, bylose nepateiktos atstovavimo sutartys, atsakovai nėra pateikę prašymo sujungti civilines bylas į vieną. Pažymėtina, jog darbo teisiniuose santykiuose siekiama apsaugoti ekonomiškai silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo teises ir teisėtus interesus, todėl netikslinga darbuotojų atžvilgiu pradėtus ir skirtinguose apylinkių teismuose vykstančius procesus sujungti į vieną bei tokiu būdu apsunkinti darbuotojų galimybes įgyvendinti jų teisę į teisminę gynybą (gintis nuo pareikštų ieškinių).
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, todėl nesprendžia klausimo dėl tuose pačiuose apylinkių teismuose pradėtų civilinių procesų sujungimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti prašymo sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-41294-996/2018 ir kitas civilines bylas pagal ieškovės Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ ieškinius, kuriuose ieškovė ginčija darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais buvo tenkinti įmonės buvusių darbuotojų, neatvykusių į darbą dėl vykdomo įmonės vadovo 2018 m. liepos 23 d. priimto įsakymo Nr. P-000933.