Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, motyvuojant tuo, kad ieškinys gali būti reiškiamas pagal atsakovės, kuri, be kita ko, yra vartotoja, gyvenamąją vietą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias siekiamo pareikšti ieškinio teismingumą.

9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl jų ginčų teismingumo (CPK 32 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš 2015 m. spalio 26 d. Nuomos sutarties Nr. 10606, kurios dalyje „Kitos sąlygos“, be kita ko, nustatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja, sprendžiami šalių derybų būdu, o jeigu to nepavyksta padaryti – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą. Ieškovas, 2017 m. liepos 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017/07/05 iš pradinio kreditoriaus UAB „Be kredito“ perėmęs visas kreditoriaus (Nuomotojo) teises ir pareigas pagal pirmiau nurodytą 2015 m. spalio 26 d. Nuomos sutartį, kreipėsi su ieškiniu į Nuomotojo buveinės vietos – Vilniaus miesto apylinkės – teismą.

11. Pripažintini teisiškai pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kai Nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra nustatyta, kad iš šios sutarties kilsiantys ginčai sprendžiami teisme pagal Nuomotojo buveinės registracijos vietą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), bet Sutartyje nurodytu susitarimu dėl iš šios Sutarties ginčų kylančių ginčų nagrinėjimo vietos (CPK 32 straipsnis).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, taip pat nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys reikštinas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, kuri yra Kupiškio rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje.

13. CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši teisės norma pasirinkti dėl vartotojui reiškiamo ieškinio teritorinio teismingumo teisę suteikia ieškovui. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į Sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. Nuomotojo buveinės vietos, teismą.

14. Nagrinėjamo klausimo aspektu pažymėtina tai, kad šiuo atveju atsakovei adresuojamas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas atsakovės gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu Nuomos sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, įtvirtinta sąlyga dėl šalių ginčų sprendimo Nuomotojo buveinės vietos teisme būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojančia Sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sąlyga.

15. Vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu teismas turi patikrinti ex officio ir nesant vartotojo reikalavimo dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Kartu pabrėžtina, kad vartotojo susitarimas su prekių/paslaugų pardavėju dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme a priori negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir negaliojantis. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), be to, kartu apribota ir paties vartotojo teisė susitarti dėl jam tinkančios ginčų sprendimo vietos, kuri gali būti kitur, nei vartotojo gyvenamoji vieta.

16. Europos Teisingumo Teismo yra išaiškinta, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės (2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C?240/98–C?244/98).

17. Apskųstą nutartį priėmęs teismas Nuomos sutartyje, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, įtvirtintos sutartinių ginčų teritorinio teismingumo sąlygos nevertino sąžiningumo aspektu atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu. Kartu pažymėtina tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai negali įvertinti, nes šioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, paprieštarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo nesąžiningumu, teismas, išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

19. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis). Dėl to atskirasis skundas tenkintinas – apskųsta nutartis panaikintina ir ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.