Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas

4. Ginčas byloje kilo dėl VMI Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas UAB „Damivita“ prašymas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:

5.4. VMI Nepriemokų administravimo departamentas 2016-01-11 parengė išvadą Nr. (23.31-08)-326-147, kurioje nustatė, kad: pareiškėja 2012 m. ir 2013 m. buvo pasirašiusi mokestinės paskolos sutartis (2012-10-24 sutarties Nr. (23.24-08)-327-5529 suma 54 722,39 Eur, 2013-11-21 sutarties Nr. (23.24-08)-327-8412 suma 94 988,52 Eur), bet nevykdė savo įsipareigojimų ir sutartys buvo nutrauktos; prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. sausio mėn.; pareiškėja 2014 m. ir 2015 m. III ketvirčiais dirbo nuostolingai; pareiškėja nenurodė akcininko indėlio, kuriuo numatytų investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, kad butų stabilizuota jos ekonominė būklė; pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; pareiškėja nepateikė AB DNB NORD banko, AB, Swedbank, AB Citadele banko, AB SEB banko, AB Danske bank sąskaitų išrašų per laikotarpį nuo 2015-08-01 iki dokumentų pateikimo dienos, todėl negalima visapusiškai įvertinti jos finansinės padėties; remiantis kasos knygos kopija už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-30 pinigų likutis 2015-08-01 buvo 20 703,72 Eur, 2015-11-30 likutis buvo 6 215,76 Eur, į kasą įplaukė 34 717,74 Eur, išmokėta 49 205,70 Eur, kuriais buvo atsiskaitoma su tiekėjais, darbuotojais; per minėtą laikotarpį pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo ar iš jos buvo išieškota 3 558,29 Eur VMI administruojamų mokesčių, tuo pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (pažeidimas nustatytas atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą pagal 2015-09-25 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-8838) (b. l. 66–69). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, VMI Nepriemokų administravimo departamentas pasiūlė neišdėstyti UAB „Damivita“ 145 709,78 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo iki 2019-01-31 pagal pateiktą grafiką.

6. Pareiškėja skundžia VMI veiksmus, neišdėstant turimos 145 709,78 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos atžvilgiu yra susidariusi mokestinė nepriemoka, tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl šios mokestinės nepriemokos dydžio, tačiau pareiškėja teigia, jog susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimas gali būti išdėstomas, kadangi ją sumokėjus iš karto pareiškėjos finansinė būklė labai pasunkėtų, o mokestinės prievolės mokėjimo išdėstymas sudarytų sąlygas finansinę būklę stabilizuoti. Tuo tarpu VMI nurodo, jog pareiškėjai anksčiau jau buvo suteikta galimybė sureguliuoti pinigų srautus – ji buvo pasirašiusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau jų nevykdė, be to, 2014 m. ir 2015 m. III ketvirtį pareiškėja veikė nuotolingai bei nepateikė dokumentų, įrodančių jos realias galimybes atsiskaityti su biudžetu, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas ar išdėstytas. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar VMI tinkamai nagrinėjo 2015-11-03 pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, įvertino jame nurodytas aplinkybes bei pagrįstai, konstatavusi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas suteiks jai galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir kad ji turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu, netenkino jos prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir VMI viršininko 2014-12-11 įsakymu Nr. VA-184 patvirtintas Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas). Atitinkamai, MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti; mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu; šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 6 ir 7 punktuose. Taisyklėse papildomai nustatyta, kad: mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė, dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį (20 punktas); iš mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti (22 punktas). Tokie dokumentai detalizuoti Apraše, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) pateikia: dokumentus – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir/arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas (5.1.1 punktas); paskutinio ketvirčio ir paskutinių 3 metų finansinę atskaitomybę, jei ši finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VĮ „Registrų centras“ (5.1.2 punktas); kreditorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius (5.1.3 punktas); debitorių sąrašą (teikiami paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenys), nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus (5.1.4 punktas); turimų sutarčių (tarp jų trišalių) su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas (5.1.5 punktas); informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas (5.1.6 punktas); banko sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą (5.1.7 punktas).

8. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ne tik įvertina aplinkybę, ar, mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritiška, ar jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti, bet ir tai, ar mokesčių mokėtojas sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį. Atitinkamai, prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius minėtas aplinkybes, t. y. būtent mokesčių mokėtojui yra nustatyta pareiga teikti jo nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo iš karto sumokėti visą mokesčių nepriemoką, taip pat galimybes atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį patvirtinančius dokumentus, įrodymus, pagrindžiančius, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas stabilizuotų mokesčių mokėtojo ekonominę būklę, bei kitus Taisyklėse ir Apraše nurodytus dokumentus, o šių dokumentų nepateikimas yra pagrindas prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą laikyti nepaduotu (žr. Taisyklių 25 punktą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymima, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, tačiau esminis kriterijus, kurį kiekvienu atveju turi įvertinti mokesčių administratorius, yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę. Taigi įmonės finansinės būklės stabilizavimo esmė yra mokestinės prievolės sumokėjimas. Esant kritinei įmonės finansinei būklei, siekis ją stabilizuoti savaime nesudaro pagrindo mokesčių administratoriui išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo, kadangi MAĮ 88 straipsnio 2 dalies atžvilgiu yra būtinas užtikrinimas, jog mokestinė prievolė ateityje bus įvykdyta (žr., pvz., LVAT 2016-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad su 2015-11-03 prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pareiškėja VMI nepateikė visų Taisyklėse bei Apraše nurodytų dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių, jog, sumokėjus mokestinę nepriemoką, jos finansinė būklė taptų kritiška, ji turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat tai, kad ji sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, o mokestinės nepriemokos išdėstymas leis stabilizuoti jos finansinę padėtį. Šių duomenų, įgyvendindama Taisyklių 22 punkte įtvirtintą teisę, iš pareiškėjos VMI prašė papildomai. Pareiškėja, atsakydama į VMI paklausimą, pateikė atnaujintus kreditorių ir debitorių sąrašus, preliminarų balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, apyvartos žiniaraščius bei avanso apyskaitas.

10. Kaip matyti iš byloje esančios 2016-01-11 išvados dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos mokėjimo terminų išdėstymo, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį ir finansinę padėtį (t. y. tai, kad pareiškėja jau 2012 m. ir 2013 m. buvo pasirašiusi mokestinės paskolos sutartis 54 722,39 Eur ir 94 988,52 Eur sumoms, tačiau šių sutarčių nevykdė, jos buvo nutrauktos; prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė vėliau – nuo 2013 m. sausio mėnesio; pareiškėja 2014 m. ir 2015 m. III ketvirtį dirbo nuostolingai; už laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-11-30 kasos pinigų likutis 2015-08-01 buvo 20 703,72 Eur, 2015-11-30 likutis buvo 6 215,76 Eur, į kasą įplaukė 34 717,74 Eur, išmokėta 49 205,70 Eur, kuriais buvo atsiskaitoma su tiekėjais, darbuotojais; per minėtą laikotarpį pareiškėja į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo ar iš jos buvo išieškota 3 558,29 Eur VMI administruojamų mokesčių, tuo pažeistas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas; pareiškėja nepateikė turimų banko sąskaitų išrašų (nors to buvo prašyta), todėl nėra galimybės tiksliai įvertinti jos finansinės padėties), pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą būtų stabilizuota jos ekonominė būklė ir kad ji turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį.

11. Pareiškėja akcentuoja, kad jos veikla yra sezoniška ir tam tikri laikotarpiai jai būna nuostolingi, todėl mokestinės nepriemokos neišdėstymas jos finansinę būklę padarytų kritišką. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei remiantis LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2010-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010; 2011-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-861/2011, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-161/2013 ir kt.), vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad iki prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pateikimo įmonės veikla buvo nuostolinga, turimas pareiškėjos turtas yra areštuotas dėl teisminių ginčų, anksčiau pareiškėjos sudarytos mokestinės paskolos sutartys yra nutrauktos, nes pareiškėja jų nevykdė, todėl pareiškėja turi nevykdomų įsipareigojimų valstybės biudžetui, o pareiškėjos verslo plane pateikta informacija apie planuojamą veiklą yra abstraktaus pobūdžio (nurodyta, kad bendrovė 2015 m. planuoja gauti 10 tūkst. Eur pelną, jokių kitų rodiklių ir vėlesnių prognozių nepateikta, nors mokestinę nepriemoką pareiškėja prašo išdėstyti iki 2019-01-31), nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl vertintina kritiškai. Tuo tarpu vien tik duomenys, kad 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. vasarą pareiškėja realizavo daug prekių, savaime nepagrindžia, jog UAB „Damivita“ būtų pajėgi dalimis susimokėti nepriemoką, kaip skunde teismui teigia pareiškėja. Ypač atsižvelgiant į VMI nustatytą aplinkybę, kad pareiškėja 2014 m. ir 2015 m. III ketvirtį veikė nuostolingai. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pagrindė, jog mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų jai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką per jos prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, t. y. realiai atsiskaityti su biudžetu. Tuo tarpu pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles būtent pareiškėjai ginčijant VMI Sprendimą tenka pareiga pagrįsti minėtas aplinkybes. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateikimo pareiškėja būtų ėmusis priemonių mokestinės nepriemokos sumažinimui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtinta VMI išvadą, kad prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos pateikimo metu pareiškėja neturėjo realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu ir kad mokestinės nepriemokos išdėstymas savaime turėtų įtakos jos ekonominės padėties stabilizavimui.

12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja teisinės ir faktinės sąlygos išdėstyti 145 709,78 Eur mokestinę nepriemoką, todėl tenkinti jos skundą bei naikinti VMI Sprendimą ir įpareigoti VMI išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos mokėjimą teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Damivita“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.