Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo A. P. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 12d. nutarties, kuria A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 1987-06-19 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilieciui, gyvenanciam (duomenys neskelbtini), nedirbanciam, nesimokanciam, nevedusiam, neteistam, itariamam padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 2 d., paskirta kardomoji priemone – suemimas dviem menesiams, skaiciuojant suemimo termina nuo 2009-02-11, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindo manyti, kad itariamasis A. P. 2009-01-23, apie 15.30 val., iš anksto susitares ivykdyti plešima ir veikdamas kartu su A. B. ir trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. B. paskambinus i buto, esancio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. D., duris, ir M. D. atidarius, jis isibrove i pamineta buta, kur kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizini smurta nukentejusiojo atžvilgiu - suduodami smugius pastarajam bei grasindami daiktu, panašiu i ginkla, pagrobe nukentejusiajam priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6114“, 200 Lt. vertes, su „Tele 2“ SIM kortele, 10 Lt. vertes, odines pirštines, 25 Lt. vertes, ir tokiu budu, isibroves i patalpa bei panaudojes fizini smurta, padedant A. B., kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagrobe svetima, M. D. 235 Lt. vertes turta, padarydamas nurodyto dydžio turtine žala.

Šiais savo veiksmais A. P. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Itariamasis A. P. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009-02-11. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009-02-12 nutartimi paskyre A. P. kardomaja priemone – suemima dviem menesiams. Apylinkes teismas savo sprendima motyvavo tuo, kad švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., nes A. P. gali begti ( slapstytis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše tenkinti skunda jame išdestytais motyvais, prokuroras praše skunda atmesti ir palikti galioti apylinkes teismo nutarti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo A. P. skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria itariamajam A. P. buvo skirtas suemimas, yra pagrista ir teiseta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 122 str. nuostatas.

Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.

Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad A. P. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais irodymais – paties itariamojo A. P. parodymais, itariamosios A. B., nukentejusiojo M. D. ir liudytojo L. M. parodymais, automobilio apžiuros protokolu bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Sprendžiant kardomosios priemones paskyrimo ar jos termino pratesimo klausimus, irodymai nera vertinami ( LR BPK 20 str. ). Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. P. itariamas sunkaus tycinio nusikaltimo ( Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ) padarymu, už kuri baudžiamasis istatymas be alternatyvu numato laisves atemimo bausme. Todel nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme ( LR BPK 122 str. 8 p. ), nera pažeista.

Vadovaujantis LR Aukšciausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Senato nutarimo Nr. 50 8 punktu, nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti ar pratesti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis begs ( slepsis ) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. Pats kaltinimu sunkumas ir gresiancios bausmes sunkumas yra visiškai pakankamas pagrindas griežciausios kardomosios priemones taikymui, todel kokie nors papildomi motyvai suemimo termino pratesimo Lietuvos Respublikos BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, esant tokiam kaltinimui, net ir nereikalingi. Papildomai turi buti atsižvelgta i tai, kad A. P. socialiniai ryšiai yra silpni – jis niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, yra nevedes. Taigi šioje tyrimo stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas kardomosios priemones – suemimo - pagrindas, siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese bei netrukdoma bylos nagrinejima teisme, apylinkes teismo nutartimi nustatytas pagristai.

Bylos duomenu analize leidžia pagristai manyti, kad budamas laisveje A. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir numatytas LR BPK 122 str. 4 d. Kaip buvo mineta, A. P. itariamas sunkaus tycinio nusikaltimo padarymu, nusikaltimas padarytas iš anksto susitarusiu asmenu, nukentejusiojo atžvilgiu panaudojant fizini smurta. To pakanka, kad A. P. atžvilgiu butu skiriamas suemimas LR BPK 122 str. 41 d. 3 p. pagrindu. Teismo manymu, šis suemimo pagrindas nustatytas pagristai.

Taciau apylinkes teismas nepagristai nutartyje nurode, kad A. P. budamas laisveje trukdys tyrimui. LR BPK 122 str. 3 d. yra tiksliai apibrežta, kad pagristas manymas, jog itariamasis trukdys procesui, turi buti pagristas faktiniais duomenimis, rodanciais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti ar paslepti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šiu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo pagrindo, numatyti LR BPK 122 str. 3 d., negali buti grindžiami tik prielaidomis ar spejimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ar nesurinko visu irodymu. Neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikomos aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Taip pat negalima speti, jog itariamasis budamas laisveje bandys paveikti kitus itariamuosius ar liudytojus, kad šie duotu jam naudingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokiu faktu nera, todel suemimo skyrimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p., A. P. atžvilgiu yra nurodytas nepagristai. Tokia teismu praktika yra itvirtinta ir LR Aukšciausiojo Teismo nutarimo Nr. 50 9 p.

Skundo argumentai, kad A. P. yra jauno amžiaus, turi nuolatine gyvenamaja vieta, be abejones yra svarbus, taciau negali buti priešpastatomi viešajam interesui bei nulemti, bent jau šioje tyrimo stadijoje, realiai egzistuojanciu suemimo skyrimo pagrindu ir salygu, ar buti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti.

Rezoliucinė dalis

nutare:

itariamojo A. P. skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.