- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-1858-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04540-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Pareiškėjas
- T. C.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. C. ir T. C. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai T. C. ir T. C. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ištuokos priežastis – šiuo metu netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Charakterio skirtumų suvienodinti ir rasti bendro intereso nemato galimybių. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus – S. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų V. C., gim. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų prašymą tenkinti, t. y.: santuoką, (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp T. C. ir T. C. nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjai santuokinę pavardę C., pareiškėjui – C.; patvirtinti pareiškėjų 2019 m. vasario 4 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Pareiškėjas T. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas teigia, kad apie teismo sprendimą sužinojo iš pareiškėjos T. C. 2019 m. kovo 16 d., kai ji jam atsiuntė sprendimą per Facebook paskyrą. Paaiškina, kad neprisimena, jog būtų pasirašęs kokius nors santuokos nutraukimo dokumentus. Mano, kad sutuoktinė galėjo išgauti jo parašą, kai jis buvo neblaivus. Sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių jam yra labai nepalanki ir nesąžininga. Šia sutartimi jis perleidžia didžiąją dalį santuokoje įgyto turto sutuoktinei, negaudamas jokios kompensacijos. Taip pat vaikų išlaikymui yra nustatyta 300 EUR suma kiekvienam, nors jo pajamos per mėnesį sudaro tik (duomenys neskelbtini) EUR. Teigia, kad jis sutiktų, jei turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, prievolės bankui būtų modifikuotos į asmeninius įsipareigojimus, o išlaikymas vaikams būtų nustatytas po 210 EUR kiekvienam. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie posėdį, teismas išnagrinėjo prašymą rašytinio proceso tvarka neišsiaiškinęs, ar sutartis atitinka tikrąją šalių valią. Todėl byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja T. C. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti 350 EUR už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą. Teigia, kad apelianto nurodyti teiginiai yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad ji pateikia telefoninio susirašinėjimo su apeliantu žinutes, iš kurių aiškiai matosi, kad apeliantas skaitė ir pasirašė dokumentus laisva valia. Apeliantas nebuvo neblaivus, kai pasirašė dokumentus, susitarimo detalės su juo buvo aptartos. Apeliantas apie teismo posėdžio paskyrimo datą žinojo, kadangi jam pareiškėja atsiuntė nufotografuotus visus jo vardu į namus gautus procesinius dokumentus iš teismo. Pareiškėja paaiškina, kad tuo metu, kai iš teismo atėjo korespondencija, adresuota apeliantui apie paskirtą teismo posėdžio datą, apelianto namuose nebuvo. Tačiau pareiškėja tinkamai priėmė apeliantui atneštus teismo procesinius dokumentus ir kaip priklauso pagal įstatymus, informavo apie tai patį apeliantą persiųsdama jam informaciją telefonu. Negana to, pareiškėja, nors ir neprivalėjo, tačiau apeliantui 2019 m. kovo 1 d. persiuntė gautą advokato padėjėjos el. laišką dėl teismo posėdžio datos. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas žinojo tiek apie teismo posėdžio datą, tiek ir apie bylos nagrinėjimą rašytine tvarka (apeliantas telefonu atsakydamas į jam atsiųstą informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą nurodė „Supratau“). Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, apeliantas taip pat žinojo, kadangi jo perskaitytuose ir pasirašytuose dokumentuose buvo nurodytas prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o jo neatidumas ar nesupratingumas negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto teiginiai apie nesąžiningas sąlygas taip pat neatitinka tikrovės, nes jis teismui nepateikė įrodymų apie tai, kiek jis uždirba ir kad 300 EUR suma kiekvieno vaiko išlaikymui yra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
6. Apeliantas skųsdamas sprendimą teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, ir kad pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jo tikrosios valios.
7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto ir pareiškėjos T. C. atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pridėtus įrodymus, turi pagrindo manyti, kad T. C. vis dėlto žinojo tiek apie sudarytą susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek apie teismui pateiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, tiek ir apie paskirtą teismo posėdį šiam pareiškimui išnagrinėti. Pažymėtina, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teikė abu pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo preziumuoti, kad tarp pareiškėjų yra interesų konfliktas, dėl kurio procesiniai dokumentai pareiškėjams turėtų būti įteikiami atskirai ir asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nes toks buvo šalių prašymas. Be to, teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai teismo vertinimu, tai yra būtina.
8. Šiuo atveju procesinius dokumentus (pareiškimą) per LITEKO VEP poskyrį teismui pateikė advokatas, su kuriuo atstovavimo sutartį buvo sudariusi tik pareiškėja T. C.. Tačiau ši aplinkybė savaime nerodo, kad apeliantas nieko nežinojo apie teisme pradėtą santuokos nutraukimo bylą. Pareiškėjos T. C. pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimas telefonu su apeliantu, paneigia apelianto argumentus, kad ji slėpė informaciją nuo jo, ar kad jam neperdavė teismo procesinių dokumentų.
9. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra reikalinga abiejų sutuoktinių bendra suderinta valia. Nagrinėjamu atveju, nors sutuoktiniai ir pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau tiek iš apelianto išdėstytos pozicijos, tiek ir iš pareiškėjos T. C. pateikto susirašinėjimo su sutuoktiniu, matyti, kad sutuoktiniai iš tikrųjų nepasiekė bendro sutarimo nei dėl vaikų išlaikymo nutraukus santuoką, nei dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalinimo. Pavyzdžiui, pareiškėja 2019 m. kovo 13 d. žinute klausią apelianto, ar jis sutiktų nuomoti namą, jei teismas jų neišskirtų ir nepadalintų šio turto taip, kaip jie yra susitarę. Tai rodo, kad pareiškėjai klaidingai suprato teismo proceso esmę ir buvo įsitikinę, kad teismas gali išspręsti jų ginčą, t. y. priimti kitokį sprendimą, nei jie susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėja T. C., kad sutuoktinis pasirašęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebegali savo įsipareigojimų atšaukti. Santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu procesas numato, kad teismas gali netvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (jei ji neatitinka įstatymo reikalavimų) ir gali nurodyti pareiškėjams, kad jie pakeistų ar patikslintų savo susitarimo nuostatas (CPK 541 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia ir tai, kad ši sutartis teisines pasekmes sukelia tik tada, kai ją patvirtina teismas, o iki tol, sutuoktiniai, laikydamiesi nustatyto proceso, gali peržiūrėti šios sutarties sąlygas, jas keisti ir taip pat gali prieštarauti jos tvirtinimui.
11. Teismo sprendimas naikinamas, nes šiuo atveju teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai neatitinka sutuoktinių suderintos valios. Tarp sutuoktinių kilus ginčui, pirmosios instancijos teismas turėtų taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje numatytas procesines nuostatas, t. y. bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, arba išaiškinti pareiškėjams teisę ginčą dėl santuokos nutraukimo spręsti ieškininės teisenos tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju dėl pareiškėjų tikrosios valios taip pat būtų tikslinga spręsti žodiniame teismo posėdyje.
12. Nesant sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.