Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1218-1138/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-29
Bylos Nr.
e1-1218-1138/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23313-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1218-1138/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23313-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.14.1.3.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 29 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. D. 2024 m. birželio 9 d., apie 22.57 val., nuo daugiabučio namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – Ž. Č. priklausantį dviratį „T.“, 500,00 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. Č. nedidelę 500,00 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Kaltinamasis R. D. kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad jis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nuo 2024 m. birželio 16 d. legaliai, pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini). Įtarime nurodytu laiku jis gyveno (duomenys neskelbtini), tik dar planavo vykti dirbti į užsienį. Tuo metu neseniai buvo palaidojęs artimus žmones, brolį ir dėdę. Labai dėl to išgyveno, patyrė stiprius emocinius išgyvenimus. Negali šiuo metu paaiškinti savo tokių veiksmų, tai, kad pavogė ir nuvarė nuo laiptinės dviratį, neturi kaip pasiteisinti dėl to. 2024 m. birželio 9 d., apie 22.57 val., eidamas namo pro (duomenys neskelbtini) gatvę, prie daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė pastatytą baltos spalvos dviratį. Jis nebuvo kažkaip apsaugotas, prirakintas, todėl nusprendė jį pagrobti. Tą ir padarė, po to sėdo ant pagrobto dviračio, kaip tiksliai mato iš jam pareikšto įtarimo, priklausančio Ž. Č., 500,00 Eur vertės, ir juo nuvažiavo namo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sekančią dieną su juo susisiekė iš matymo pažįstama D. K. ir jos tėtis, pasakė, kad yra vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota, kad jis pavogė dviratį. Jis neneigė, prisipažino pavogęs jų dviratį, atsiprašė jų ir dviratį grąžino. Kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Papildo, kad įvykio metu buvo blaivus. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Yra dirbantis, paskirtą baudą sumokėtų.

3. Kaltinamojo R. D. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji Ž. Č. parodė, kad jos dukra L. K. 2024 m. birželio 9 d. vakare su dviračiu „T.“ (baltas rėmas, juodos raidės) buvo išvykusi į parką, namo grįžo apie 21.30 val. Dviratį dukra paliko prie daugiabučio laiptinės, kadangi ji neleido jai jo neštis prie buto, į ketvirtą aukštą, dėl dukros kojos traumos. Susitarė, kad paliktą prie laiptinės dviratį grįžusi į ketvirtą aukštą parneš kita jos dukra D. K.. Tačiau ji jai paskambinusi pasakė, kad ji užtruks, ir nurodė, kad parsineštų dviratį ji pati. Po pokalbio su D. K., ji nusileido prie daugiabučio laiptinės ir palikto dviračio neberado. Tada ji paskambino D. K. ir paklausė, ar ji buvo grįžusi ir parnešė dviratį, tačiau ji nurodė, kad grįžusi nebuvo, dviračio neparnešė. Taip pat paskambino L. K. ir pasiteiravo, ar ji tikrai pati neparsinešė dviračio, dukra nurodė, kad paliko jį prie daugiabučio laiptinės. Tą patį vakarą su automobiliu išvažiavo ir apžiūrėjo aplinkines teritorijas, tikėdamasi pamatyti dingusį dviratį, tačiau nerado. 2024 m. birželio 10 d. susisiekė su namo pirmininku pasiteirauti, ar veikia daugiabučio namo kieme esanti kamera ir ar ji užfiksavo, kas galėjo paimti jos dviratį „T.“. Namo pirmininkas jai davė kontaktus kaimyno E., kuris prižiūri kieme esančias vaizdo stebėjimo kameras. Tada susisiekė telefonu su E. ir paprašė vaizdo įrašų 2024 m. birželio 9 d. laikotarpiu 22.20 val. iki 23.30 val. Kaimynas E. peržiūrėjęs vaizdo įrašus jai socialiniais tinklais atsiuntė įrašą, kuriame matyti, kaip jos dviračiu 2024 m. birželio 9 d., 22.57 val., nuvažiuoja daugiabučio namo kiemu, (duomenys neskelbtini), ir pakyla per kalną link (duomenys neskelbtini), vaikinas tamsiais plaukais, žaliomis kelnėmis ir šviesios spalvos bliuzonu. Gavusi vaizdo įrašą, pateikė per „epoliciją“ pareiškimą dėl dviračio vagystės. Iš vaizdo įrašo vaikino nepažino, tačiau įrašą persiuntė dukrai D. K. ir ji atpažino, kad įraše matomas vaikinas yra R. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Jos dukra D. K. socialiniais tinklais susisiekė su R. D. ir reikalavo grąžinti dviratį, R. D. prisipažino, kad jis pavogė dviratį, atsiprašė dėl tokio elgesio ir dviratį grąžino.

4.1. Papildomai apklausta nukentėjusioji Ž. Č. parodė, kad tvirtina ankstesnius duotus liudytojo parodymus apie tai, kad 2024 m. birželio 9 d. jos dukra apie 21.30 val. prie jų daugiabučio, (duomenys neskelbtini), laiptinės paliko dviratį „T.“, 500,00 Eur vertės. Šį dviratį po pusvalandžio pavogė R. D.. Tai išsiaiškino, peržiūrėjus vaizdo įrašą su įvykdyta jo vagyste. Per socialinį tinklą susisiekė su R. D.. Jis dviratį grąžino, atsiprašė. Papildo, kad pretenzijų R. D. neturi, dviratis jai grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

5. 2024 m. birželio 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose nurodoma situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvykus matome mūrinį daugiabutį pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus į daugiabučio namo kiemą matome raudonas medines duris, ant kurių užrašyti butų numeriai „(duomenys neskelbtini)“. Šalia durų, dešinėje pusėje matome medinę rudos spalvos tvorelę ir gyvatvorę (vieta, kurioje buvo paliktas dviratis). Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota.

6. 2024 m. birželio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas dviratis, paimtas 2024 m. birželio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apžiūrimas dviratis „T.“. Dviračio rėmas juodos spalvos su baltos ir raudonos spalvos elementais. Ant dviračio rėmo apatinės dalies matyti baltos spalvos fone juodas užrašas „T.“, ant viršutinės dalies juodos spalvos užrašas baltame fone „4900“. Iš abiejų dviračio pusių užrašai ant rėmo vienodi. Dviračio vairas baltos spalvos, ant jo stabdžių rankenėlės ir pavarų perjungimo svirtys. Dviračio sėdynė juodos spalvos, po ja uždėtas raudonos spalvos šviesą atspindintis elementas. Dviračio ratai juodos spalvos su baltos spalvos elementais ir pritvirtintais oranžinės spalvos šviesą atspindinčiais elementais. Dešinėje dviračio pusėje yra įrengta dviračio pastatymo koja. 2024 m. birželio 21 d. pakvitavimu dviratis grąžintas nukentėjusiajai Ž. Č..

7. 2024 m. birželio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, kuriuos prie pareiškimo pateikė Ž. Č.. Atsidarius vaizdo įrašą matomas (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas ir jo prieigos. Žiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip dviračiu važiuoja vaikinas tamsiais plaukais, dėvintis šviesios spalvos bliuzoną ir žalios spalvos kelnes. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemo. Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą, kuriame matomas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemas, matosi kaip tas pats vaikinas atvažiuoja su dviračiu ir nuvažiavęs prie kieme esančio kalno, juo užkyla link (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašų matyti, kad vaikinas, važiuojantis dviračiu galimai yra R. D., gim. (duomenys neskelbtini).

8. 2024 m. liepos 16 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad papildomai apžiūrint dviračio vagystės vaizdo įrašus, akcentuojamas dėmesys į dviračio vagystės datą ir laiką. Antrame vaizdo įraše, viršuje, dešinėje pusėje matomas įvykio laikas „2024-06-09, 22:58 val.“.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, t. y. viršija 3 MGL (150,00 Eur), bet neviršija 10 MGL (500,00 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Motyvuojamoji dalis

10. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. D. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo R. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. D. 2024 m. birželio 9 d., apie 22.57 val., nuo daugiabučio namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – Ž. Č. priklausantį dviratį „T.“, 500,00 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. Č. nedidelę 500,00 Eur turtinę žalą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymius.

12. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė pripažinti R. D. kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir skirti 15 MGL (750,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 10 MGL (500,00 Eur) dydžio baudą.

14. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme sutinka.

15. Teismas, skirdamas R. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas baudžiamasis nusižengimas, į jo asmenybę, jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, kaltinamojo teigimu, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Kaltinamasis, susipažinęs su pranešimu įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė baudą išdėstyti lygiomis dalimis per 12 mėnesių. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą) ir priverstinai (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos.

17. Atsižvelgiant į baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis R. D. nuoširdžiai gailisi, sutinka su baudos dydžiu, kas leidžia daryti išvadą, kad jis yra nusiteikęs prisiimti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sąžiningai ir laiku sumokėti jam paskirtą baudą, nustatytina, jog kaltinamasis baudą privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl kaltinamasis savarankiškai turi galimybę apsispręsti, kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį, tačiau privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą, to nepadarius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.

18. Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomųjų priemonių.

19. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dviratis „T.“, 2024 m. birželio 21 d. grąžintas pagal pakvitavimą savininkei Ž. Č., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas neribotai Ž. Č. nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį 15 MGL, tai yra 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 0 ct), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę R. D. paskirti 10 MGL, tai yra 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct), dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą R. D. privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dviratį „T.“, 2024 m. birželio 21 d. grąžintą pagal pakvitavimą savininkei Ž. Č., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotai Ž. Č. nuosavybei.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas