Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-12-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-10421-759/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-16
Bylos Nr.
2YT-10421-759/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Pareiškėjas
I. Z.
Suinteresuotas asmuo
Z. Z., V. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10421-759/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01246-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Z. Z., V. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. Z. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina J. Z. po savo sutuoktinio A. Z. mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, įskaitant ir sutuoktiniui priklaususią ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja nurodė, jog ji priėmė savo motinos J. Z., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Dalį buto faktiškai jį valdydama pareiškėjos motina J. Z. paveldėjo iš savo pergyvento sutuoktinio A. Z., kuriems minėtas butas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjos tėvas A. Z. nebuvo sudaręs testamento ir niekas iš paveldėtojų iki šiol nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo. Vienintelė pareiškėjos motina J. Z. priėmė savo sutuoktinio palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, jame gyveno po sutuoktinio mirties. Iki pat savo mirties J. Z. nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl ½ buto nuosavybės perėjimas pareiškėjos motinai nebuvo užfiksuotas juridiškai jokia forma. Kadangi J. Z. yra mirusi, o pareiškėja siekia paveldėti jos motinai priklausiusį turtą, nėra kito būdo, kaip tik kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjos sesuo Z. Z. ir brolis V. Z. kaip pirmos eilės paveldėtojai nesiekia ir nepretenduoja paveldėti tėvų turto.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Jame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Kadangi iki teismo posėdžio pradžios nėra ginčijamas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Z. po savo sutuoktinio A. Z. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444-448 str.) nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Pagal teismui pateiktą Valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ 2020 m. spalio 1 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1988 m. kovo 30 d. adresu: (duomenys neskelbtini). A. Z. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė – J. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. Z. ir J. Z. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki sutuoktinio A. Z. mirties. Santuokoje A. Z. ir J. Z. susilaukė trijų vaikų: Z. Z., I. Z. ir V. Z. (b. l. 3, 8, 9, 12). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2020 m. rugsėjo 30 d. duomenimis A. Z. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b. l. 4-5). Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas J. Z. vardu. Minėtas turtas J. Z. nuosavybės teise įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būnant santuokoje su A. Z. (b. l. 11). Pareiškėja teismui pateikė 1992 m. kovo 26 d. Sutartį, kuria J. Z. įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir mokėjimą pranešimą (b. l. 6, 7). Į bylą pateikti Z. Z. ir V. Z. pareiškimai, patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog po jų tėvo A. Z. mirties jų motina J. Z. liko gyventi abiem priklausančiame bute. Tiek Z. Z., tiek V. Z. pretenzijų į savo tėvo A. Z. palikimą nereiškė ir jų neturi, į paveldimą turtą nepretenduoja (b. l. 14, 15). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimu apie palikimo nepriėmimą (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), po A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, Jonavos rajono 4-ojo notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Notaro biure nebuvo gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą (b. l. 19). Pareiškėja I. Z. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) mirus J. Z. (b. l. 20).

Dėl palikimo priėmimo po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Pažymėtina, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas daro išvadą, kad J. Z. po savo sutuoktinio A. Z. mirties, likusi gyventi ir rūpindamasi nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė A. Z. palikimą po jo mirties, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškime nurodytas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą J. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), tenkinamas A. Z. mirties palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Šioje byloje teismas patyrė 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti iš pareiškėjos I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), 11,02 Eur (vienuolikos eurų dviejų centų) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė