Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž.) įgaliotosios atstovės advokatės Virginijos Pilipavičienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje P. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, tai yra asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Nutartimi nukentėjusiojo A. Ž. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. P. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-10-04 13.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu A. Ž. į žandikaulį ir šio suduoto smūgio metu išmušė iš nukentėjusiojo A. Ž. rankų laikytą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. savo rankomis jėga suėmė P. P. už pečių, ties kaklu, ir palenkė P. P. prie žemės ir jį parklupdė. Nukentėjusiajam A. Ž. jėga laikant P. P., P. P. rankomis uždaužė A. Ž. per lytinį organą, tokiais veiksmais P. P. padarė nukentėjusiajam A. Ž. šiuos sužalojimus: veido sumušimą, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, P. P. nutraukė, konstatavęs, kad byloje esantys ir teisme ištirti duomenys, kurie pripažinti įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina, jog P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. Ž. atstovė advokatė V. Pilipavičienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-05-10 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Nurodo, kad A. Ž. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, kurioje P. P. kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nežymų jo sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš byloje esančių objektyvių duomenų (įvykio vaizdo įrašas, įsiteisėjęs prokurorės 2019-12-04 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą), fizinį smurtą pirmasis pradėjo vartoti P. P., suduodamas ranka A. Ž. ir išmušdamas jam iš rankų mobilųjį telefoną. Tik tuo metu prasidėjo grumtynės, kurių metu A. Ž. sudavė smūgius P. P.. Taigi A. Ž. kaip atsaką į tokius smurtinius P. P. veiksmus (smūgio sudavimą) pavartojo priešinimosi (gynybinius) veiksmus. A. Ž. pavartota gynyba atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, todėl ikiteisminis tyrimas A. Ž. nutrauktas nustačius būtinosios ginties, kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, taikymo pagrįstumą. Gi P. P. 2019-10-04 (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įžūliai ir be jokios realios priežasties akivaizdžiai dėl chuliganiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam stiprų smūgį į žandikaulį. Smūgio metu jis išmušė iš nukentėjusiojo rankos mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti kitų smūgių, A. Ž. gynėsi nuo P. P. smurto, bet kitų smūgių išvengti nepavyko. Tokiais veiksmais P. P. sukėlė A. Ž. fizinį skausmą ir padarė šiuos sužalojimus: veido, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus. A. Ž. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo P. P. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas to, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad P. P. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. jį sužalojo, taip pat nepaisydamas to, kad P. P. už šiuos veiksmus (tyčinį nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo jam sukėlimą) nebuvo taikyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė, nepriėmė P. P. apkaltinamojo nuosprendžio, o nutraukė baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, t. y. asmeniui, kuriam tariamai įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu ir, remdamasis BK 2 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka, tačiau, nukentėjusiojo atstovės teigimu, tokia teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta, padaryta neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus byloje esančius duomenis apie P. P. patraukimą administracinėn atsakomybėn ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn aplinkybes.

2.3. Apeliantės teigimu, toliau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad, skirtingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, P. P. nuteisus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dvigubo baudimo draudimo principas (lot. non bis in idem) nebūtų pažeistas.

2.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, jog non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Konstitucinis Teismas 2017-03-15 nutarime konstatavo: „Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.“ Šia Konstitucijos nuostata įtvirtintas principas non bis in idem (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normose) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia inter alia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Asmens atleidimas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nuo vienos rūšies teisinės atsakomybės savaime negali būti kliūtis spręsti klausimą dėl jo patraukimo įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka kitos rūšies teisinėn atsakomybėn (2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas)“.

2.5. Tai, jog non bis in idem principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn, konstatuota ir Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2009-06-08 bei kituose nutarimuose.

2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad P. P. administracine tvarka buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį, t. y. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šis pažeidimas apima: necenzūrinių žodžių, gestų viešosiose vietose vartojimą, kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Tačiau šis administracinis nusižengimas neapima veiksmų, kuriais žmonės yra mušami, žalojami, jiems sukeliamas fizinis skausmas. Žmogaus mušimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.7. Iš to išeina, jog teismo išvada, kad P. P. už tą patį pažeidimą nubaustas administracine tvarka, yra padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą. Administracinio nusižengimo byloje P. P. taikyta atsakomybė ne už tuos pačius, o už visai kitokio pobūdžio veiksmus, negu jis kaltinamas šioje byloje (administracinė atsakomybė taikyta už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, o jis kaltinamas už nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą). Tai, kad P. P. nebuvo baudžiamas už tyčinius neteisėtus veiksmus, įvykdytus prieš A. Ž., patvirtina ir faktas, kad jis nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo bylą ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl P. P. du kartus už tą patį pažeidimą nėra baudžiamas.

2.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad P. P. yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą, todėl be teisėto pagrindo nutraukė jam baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu. Teismo išvada, kad P. P. yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą, prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims, iš kurių matyti, kad:

• A. Ž. 2019-10-04 padavė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. P. veiksmų, t. y. dėl to, kad P. P. 2019-10-04 J. B. g. 3, Plungėje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jį užpuolė – ranka sudavė smūgį į veidą, išmušė iš jo rankų mobilųjį telefoną ir taip sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

• Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2019-10-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42450-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už vartojant fizinį smurtą sukeltą fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

• Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Gabartienės 2020-12-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42450-19 nutrauktas.

• Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Bronislovo Razmos 2020-01-27 nutarimu prokurorės 2019-12-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir ikiteisminis tylimas atnaujintas.

• Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, P. P. pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą.

• Prokurorės V. G. 2020-03-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas iš esmės motyvuotas tuo, kad P. P. nusikalstama veika: 1) nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių; 2) nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę, o asmens veikoje įžvelgtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnyje, požymiai.

• Neįsiteisėjusio prokurorės 2020-03-26 nutarimo kopija, nepasibaigus jo apskundimo terminui, buvo perduota Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ir P. P. 2020-04-06 administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 15 Eur bauda.

• Prokurorės 2020-03-26 nutarimą nukentėjusysis 2020-04-16 apskundė aukštesniajam prokurorui, jis 2020-05-04 nutarimu skundą atmetė. Nutarime buvo nutylėta esminė aplinkybė, kad P. P., dar nepasibaigus prokuroro 2020-03-26 nutarimo apskundimo terminui, jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

• Plungės apylinkės teismo 2020-06-03 nutartimi buvo tenkintas nukentėjusiojo skundas, t. y. tiek prokurorės 2020-03-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P., tiek aukštesniojo prokuroro 2020-05-04 nutarimas dėl skundo atmetimo buvo panaikinti, teismui, be kita ko, konstatavus, kad P. P. veiksmai – pavartotas fizinis smurtas prieš A. Ž., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę,

2.9. Darytina išvada, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P. neįsiteisėjo, ikiteisminis tyrimas, grąžinus jam pirminę kvalifikaciją pagal BK 140 straipsnį, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu buvo tęsiamas ir P. P. baudžiamoji byla buvo perduota teismui. Tai, kad prokurorai, dar nepasibaigus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminui, šį nutarimą perdavė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės P. P. taikymo, nepaneigia to, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą P. P. neįsiteisėjo.

2.10. Taigi įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą P. P. nėra priimtas, todėl baudžiamosios bylos nutraukimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

2.11. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą P. P., nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Šią teisę neabejotinai turi ir nukentėjusysis A. Ž., nukentėjęs nuo P. P. smurtinių veiksmų ir dėl jų patyręs nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui be teisėto pagrindo nutraukus baudžiamąją bylą P. P., ši nukentėjusiojo A. Ž. teisė yra šiurkščiai pažeista, užkertant kelią ja pasinaudoti (BPK 45 straipsnis). Tokia prokurorų pozicija, kai asmuo, smurtiniais veiksmais padaręs žalą kitam asmeniui, lieka nenubaustas, nes prokurorai, o kaip paaiškėjo ir teismai, prieš kitą asmenį pavartotą smurtą laiko mažareikšmiu ir taip iš esmės atlieka nusikalstamą veiką padariusio asmens gynėjų funkcijas, yra netoleruotina teisinėje valstybėje.

3. Teismo posėdyje nukentėjusiojo A. Ž. atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-10-04 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK) P. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42450-19 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2018-10-04 apie 13.50 val. Plungės m., J. B. g. 3 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje žodinio konflikto metu sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį A. Ž. į veidą, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2019-12-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42450-19 įtariamajam P. P. buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, konstatavus, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis).

8. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2020-01-27 nutarimu panaikino žemesniosios prokurorės 2019-12-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42450-19 ir tyrimą byloje atnaujino konstatavęs, kad analizuojant ir vertinant nukentėjusiojo veiksmus, jie laikytini rizikingais, kurie galbūt ir nulėmė smurtinių veiksmų atsiradimą, tačiau ši aplinkybė laikytina įtariamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o ne atsakomybę šalinančia aplinkybe, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad įtariamasis P. P. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl nutrauktas ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas ir spendžiamas įtariamojo P. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas.

9. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42450-19, P. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 284 straipsnį.

10. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2020-03-26 nutarimu ikiteisminį tyrimą įtariamajam P. P. pagal BK 284 straipsnį nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Šis sprendimas iš esmės motyvuotas tuo, kad P. P. veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių, t. y. jo atlikti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę, o asmens veikoje įžvelgtini administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, požymiai. Dėl to nutarimas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga perduotas Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.

11. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020-04-06 P. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019-10-04 apie 13.50 val. Plungės m., J. B. g. 3 namo kieme aiškindamasis santykius su kitu piliečiu aktyviais veiksmais siekė įžeisti žmogų bei pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administraciniu nurodymu paskirta 15 Eur bauda sumokėta 2020-04-28.

12. Plungės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020-06-03 nutartimi prokurorės 2020-03-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam P. P. pagal BK 284 straipsnį panaikintas ir byla perduota tyrimui atlikti.

13. Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos 2020-07-15 tarnybiniu pranešimu nuspręsta ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atliekamas pagal BK 284 straipsnį, P. P. tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

14. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2020-09-21 P. P. buvo surašytas kaltinamasis aktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinant jį tuo, kad 2019-10-04 13.50 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu A. Ž. į žandikaulį ir šio suduoto smūgio metu išmušė iš nukentėjusiojo A. Ž. rankų laikytą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Siekdamas išvengti smūgių, A. Ž. savo rankomis jėga suėmė P. P. už pečių, ties kaklu, palenkė P. P. prie žemės ir paklupdė ant žemės. Nukentėjusiajam A. Ž. jėga laikant P. P., P. P. rankomis uždaužė A. Ž. per lytinį organą, tokiais veiksmais P. P. padarė nukentėjusiajam A. Ž. šiuos sužalojimus: veido sumušimą, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

15. Skundžiama 2021-05-10 nutartimi Plungės apylinės teismas P. P. baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu konstatavęs, kad byloje esantys ir teisme ištirti duomenys patvirtina, jog P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka.

16. Nukentėjusiojo A. Ž. atstovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde pažymi, kad P. P. buvo taikyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, o šioje byloje jis kaltinamas už nukentėjusiojo A. Ž. sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą, taigi teismo išvada, kad P. P. yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka, padaryta netinkamai taikant ir aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą.

17. Pažymėtina, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995-10-23 sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001-05-29 sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009-02-10 sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009-06-16 sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administraciniai teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“. Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda – ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-10-10 nutarimas).

18. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2021-05-10 nutarties matyti, kad sprendimas nutraukti P. P. baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu priimtas teismui konstatavus, kad byloje esantys ir teisme ištirti duomenys patvirtina, jog P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka. Sutikti su tokia teismo išvada nėra pagrindo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog P. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šį nutarimą P. P. apskundė Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams, tačiau Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi P. P. skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Ši nutartis buvo apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi P. P. skundo dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties netenkino. Iš to seka, jog P. P. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius veiksmus.

19. Šioje byloje P. P. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku žodinio konflikto su A. Ž. metu sudavė jam vieną smūgį kairės rankos kumščiu į žandikaulį ir išmušė iš nukentėjusiojo rankų laikytą jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, o kai A. Ž., siekdamas išvengti smūgių, savo rankomis jėga suėmė P. P. už pečių, ties kaklu, palenkęs paklupdė ant žemės ir jėga jį laikė, P. P. rankomis uždaužė A. Ž. per lytinį organą. Tokiais veiksmais P. P. padarė A. Ž. šiuos sužalojimus: veido sumušimą, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sumušimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, kaip matyti, šioje byloje P. P. kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pateiktas dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. Ž., padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius kūno sužalojimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. P. už iš esmės tuos pačius veiksmus yra nubaustas administracine tvarka, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą ir baudžiamąja tvarka, yra nepagrįsta, kadangi P. P. administracinė teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta (nepradėta).

20. Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas P. P. baudžiamąją bylą, išsamiai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, visiškai nesiaiškino ir nevertino P. P. šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir P. P. baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui priimant byloje baigiamąjį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.