- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-01
- Bylos Nr.
- 1-508-843/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-2552-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- J. M., Z. M., A. P.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 11 mėnesių su 180 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2001-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 1 d. 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) 2005-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
4) 2005-07-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 285 str. 2 d., 64 str., 65 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
5) 2005-12-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, 2007-07-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;
6) 2008-11-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nuosprendžiu, pagal BK 180 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2011-08-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (trys savarankiškos nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2011 m. spalio 24 d., apie 13.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas J. M. priklausančiame bute, buto koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą - jai iš už nugaros ranka suspaudęs kaklą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ją laikydamas, nuvedė į virtuvę bei iš nukentėjusiosios pareikalavo 50 litų, J. M. padavus jam 20 litų, juos pagrobė, o likusios pinigų sumos nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji reikalaujamos pinigų sumos neturėjo, po ko nuo virtuvėje esančios palangės pagrobė 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1200“ ir nuvesdamas J. M. prie kambario durų, pareikalavo jas atrakinti, nukentėjusiajai J. M. atrakinus minėtas duris, įsibrovė į patalpą ir toliau panaudodamas fizinį smurtą – pastūmė J. M. rankomis į krūtinę į patalpos vidų, pagrasino nesipriešinti, taip sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad tuoj pat bus panaudotas fizinis smurtas, grasino panaudoti fizinį smurtą ir siekdamas pagrobti neapibrėžtos vertės turtą - balduose ieškojo materialinę vertę turinčių daiktų, tačiau daiktų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado, po to, pareikalavo perduoti jam J. M. dėvimus aukso gaminius, pastarajai nuo rankų pirštų nusiėmus 600 litų vertės auksinį žiedą su akutėmis, 350 litų vertės auksinį vestuvinį žiedą ir perdavus jam, pats išvėręs iš J. M. ausų 800 litų vertės auksinius lapo formos auskarus, juos pagrobė, po ko, toliau panaudodamas fizinį smurtą - J. M. iš už nugaros ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą, taip toliau atimdamas galimybę nukentėjusiajai J. M. priešintis, nuvedė ją į kitą kambarį ir siekdamas pagrobti neapibrėžtos vertės turtą - balduose ir drabužių kišenėse ieškojo materialinę vertę turinčių daiktų, tačiau daiktų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nieko vertingo nerado, po to, toliau panaudodamas fizinį smurtą - J. M. iš už nugaros ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą ir nutempdamas bei įstumdamas nukentėjusiąją į vonios kambarį, pagrasino sėdėti 10 min., taip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis bei pagrobė J. M. priklausančius 170 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1209“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 250 litų vertės DVD leistuvą „LG“, 300 litų vertės verstos odos vyrišką striukę, 220 litų vertės vyrišką dvipusę striukę ir Z. M. priklausantį 40 litų vertės raktų ryšulį, 50 litų vertės tyrimo metu nenustatytą mobiliojo ryšio telefoną, viso pagrobė J. M. turto už 2690 litų, Z. M. priklausančio turto už 90 litų, bendrai pagrobė 2780 litų vertės turtą.
Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
jis 2011 m. lapkričio 7 d., apie 21.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą įstūmė A. L., stovėjusį koridoriuje prie savo buto įėjimo durų, į buto vidų ir taip įeidamas į A. L. butą įsibrovė į patalpą, po ko, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – A. L. stacionariu telefonu kviečiant pagalbą, išplėšė telefono ragelį, pareikalavo duoti 20 litų ir pagrasino padegti butą, tačiau pinigų nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. L. reikalaujamos pinigų sumos nedavė, po ko, atimdamas galimybę priešintis - pagrasino padegti butą, išdaužyti langus, paėmė iš kambaryje stovėjusios sekcijos A. L. priklausančią piniginę ir iš jos pagrobė A. L. priklausančius 2 litus, taip pat iš kito kambario rankinės pagrobė ant sofos lovos A. P. 20 litų vertės piniginę, kurioje buvo 8 litai, AB „Swedbank“ mokėjimo korteles „Visa electron“ ir „Mastercard“, iš sekcijos 70 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3020“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir ant lovos gulintį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2720“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), viso pagrobė A. L. turto - 2 Lt, A. P. turto už 298 Lt, bendrai pagrobė 300 Lt vertės turtą.
Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Be to jis neteisėtai įgijo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:
jis 2011 m. lapkričio 7 d., apie 21.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), plėšimo metu pagrobė iš A. L. piniginės vieną svetimą A. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ lustinę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią tokiu būdu neteisėtai įgijo.
Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. savo kaltę dėl plėšimo įsibrovus į patalpą J. M. atžvilgiu pripažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. spalio 24 d., apie 13.30 val., prie „Maxima“ parduotuvės Naujininkų mikrorajone jis sutiko iš matymo pažįstamą žmogų, kurio vardo ir pavardės nežino. Pasiūlė jam išgerti. Jie išgėrė butelį vyno ir tas pažįstamas paprašė palydėti jį namo, nes buvo labai girtas. Jis palydėjo jį namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskambino į duris, atidarė moteriškė, jo motina. Užėjus į butą jie nuvedė jį į jo kambarį, paguldė ir jis iš karto užmigo. Jo motina pakvietė jį atsigerti kavos. Jie sėdėjo virtuvėje, jį pavaišino blynais. Jis nuėjo į vonią nusiplauti rankų ir eidamas kambaryje pamatė telefoną. Kambarys buvo atidarytas. Jis užėjo ten, paieškojo stačiuose, tačiau pinigų nerado. Moteris išgirdo, užėjo į kambarį ir pasiteiravo, ką jis čia daro. Jis atsakė, kad nieko. Jie išėjo iš kambario, kurio duris nukentėjusioji uždarė. Jie grįžo į virtuvę, kur jis pasakė, kad jam reikia pinigų – 50 Lt. Moteris atsakė, kad turi tik 20 Lt. Jis pasakė, kad jam reikia daugiau. Ji atsakė, kad nueis pas kaimynę pasiskolinti. Jis pasakė, kad nereikia jokių kaimynų, nenorėjo, kad ši iškviestų pagalbą. Tuomet ji pasakė, kad jis gali paimti auksą. Ten buvo du žiedai, auskarai. Žiedą ji nusiėmė pati, o auskarų negalėjo. Tuomet juos nuėmė jis. Jis paėmė auksą, pasakė jai, kad ji sėdėtų vonioje 10 minučių. Ji ten nuėjo. Jis dar pažiūrėjo kambaryje, paėmė DVD grotuvą, du telefonus, sudėjo juos į sportinį krepšį, kuriame buvo DVD grotuvas, ir išėjo. Vienas telefonas buvo virtuvėje ant palangės, o kitas – kambaryje. DVD grotuvas buvo sūnaus kambaryje. Paimtus daiktus pridavė lombarde, tačiau nepamena, kiek gavo pinigų. Fizinio smurto jis nenaudojo, nukentėjusios kaklo nesmaugė. Buvo tik paėmęs ją už rankos ir vedėsi. Dar pastūmė nukentėjusiąją į vonią. Taip pat jis grasino panaudoti fizinį smurtą. Striukių ir rakto ryšulio jis neėmė. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka pilnai, nes aukso vertė buvo didesnė, nei nurodė nukentėjusioji J. M..
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriuos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 40-41, 42-46, 102, 107).
Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. spalio 24 d., apie 13.30 val., jai būnant namuose ji išgirdo prie durų sakant: “Atidaryk“. Per akutę pamatė savo sūnų ir kitą jauną žmogų (kaltinamąjį), kurio iki tol nebuvo mačiusi. Ji atidarė duris. Kaltinamasis prisistatė jai kaip dirbantis kartu su jos sūnumi, nurodė vardą – A., sakė, kad jos sūnus girtas, tad jis parvedė jį namo, kad nepaimtų policija. Atrodė kultūringai. Jis užėjo, nuvedė sūnų į kambarį, paguldė į lovą. Ji pasiūlė jam išgerti kavos, blynų. Šis sutiko. Valgė blynus virtuvėje, išsitepė ir paprašė išsivalyti. Ji sutiko. Jis nuėjo į vonią, tačiau ten neužėjo, nes šalia, kairėje pusėje, yra jos kambarys. Ji išgirdo, kaip ten darinėja rašomojo stalo stalčius. Ji užėjo ir paklausė, kaip tai suprasti. Jis išėjo. Jos kambario duryse buvo raktas ir kambarį jį užrakino, raktą paėmė su savimi. Ji norėjo paskambinti jaunesniam sūnui, kuris dirba kartu su vyresniu, kad išsiaiškinti, kas čia per situacija. Nuėjo į virtuvę, kur ant palangės buvo telefonas. Paėmė jį skambinti. Tuomet vaikinas atėmė tą telefoną, paėmė iš už nugaros už rankos, apkabino per gerklę ir išvedė į koridorių. Pasakė, kad gerai perrėžinėja gerkles, tačiau peilio ji nepastebėjo. Privedė prie durų ir liepė atidaryti kambarį. Ji atidarė kambario duris. Tuomet jis pastūmė ją ant lovos ir ji atsisėdo. Jis pradėjo rašomojo stalo stalčiuose ieškoti pinigų. Pareikalavo jos 50 Lt. Ji atsakė, kad turi tik 20 Lt. Juos atidavė. Kaltinamasis stalčiuje rado jos mirusio vyro banko kortelę, tačiau ji buvo užblokuota. Kai ji norėjo atsikelti, jis iš naujo priėjo ir pastumdamas pasodino, bet nemušė. Po to priėjo ir pasakė, kad nieko nerado, kad atsiskaitinėsime auksu. Ji pati nuėmė vestuvinį žiedą ir žiedą su akute. Auskarų negalėjo išsiverti, nes labai drebėjo rankos. Paprašė jo padėti, ką jis ir padarė. Auskarus išvėrė labai kultūringai. Tada jis vėl paėmė ją ir jie nuėjo į kitą, didelį kambarį. Ji pasakė, kad jis gali imti ką nori, tačiau jis nieko nepaėmė. Tuomet jis liepė jai eiti į vonią, užsidaryti ir sėdėti 10 minučių. Kai ji ten užsidarė, jai pasidarė bloga, jautė, kad praranda sąmonę. Paprašė tablečių, į ką šis atsakė, kad jei dar pasakys apie tabletes, jų jai neprireiks. Jis po to dar vaikščiojo po koridorių, valgė. Tai truko apie 50 min. Tuomet ji išgirdo, kaip iš kambario išėjo jos sūnus. Jis pasiteiravo, kas čia vyksta. Tada ji išėjo iš vonios, o kaltinamasis paėmė rankinę ir išėjo. Ji norėjo paskambinti policijai, bet telefonas buvo pagrobtas. Ją iškvietė kaimynai. Atvažiavęs jos jaunesnis sūnus pastebėjo to vaikino paliktą maišelį su produktais, tad kitą dieną ji nuėjo į „Maxima“, kur peržiūrėjo kameromis filmuotą medžiagą ir atpažino kaltinamąjį. Iš jos namų buvo pagrobta: auksinis vestuvinis žiedas, 350 Lt vertės, auksinis žiedelis su balta akute, gal 3 gr., jo vertė 600 Lt, auksiniai auskarai, gal 4 gr., 800 Lt vertės, jos telefonas, kuris buvo virtuvėje, 170 Lt vertės, šis telefonas buvo grąžintas, taip pat sūnaus telefonas, kuris buvo jo kišenėje, dvipusė dirbtinės odos striukė, ji kabojo kambaryje, kur miegojo sūnus, jos vertė yra 300 Lt, kita striukė buvo sieninėje spintoje virtuvėje, jos vertė – 220 Lt, abiejų striukių būklė buvo gera, DVD grotuvas, kuris buvo grąžintas. Taip pat grąžino rankinę. Dar dingo raktų ryšulys, kurį sūnus nešiojosi prisegtą prie džinsų ant grandinėlės. Palaikė civilinį ieškinį 1920 Lt sumoje.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 50-51, 53-54, 55).
Nukentėjusysis Z. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. spalio 24 d. iš ryto išėjo į darbą, sutiko pažįstamą ir jie stipriai išgėrė. Prisimena tik, kad buvo prie Naujininkų „Maxima“. Ar ėjo namo jis neprisimena. Prisimena tiktai, kad miegojo namie, atsikėlė eiti į tualetą, atidarė kambario duris ir pamatė kažkokį žmogų – jauną vyrą, kurio jis nepažįsta. Paklausė, kas čia vyksta, ir daugiau nieko nepamena. Iš jam priklausančių daiktų dingo raktai. Iš ryto jis išėjo su jais ir pamesti negalėjo, nes jie būna prisegti prie grandinėlės. Taip pat dingo mobilus telefonas „Nokia“, senas, modelio negali pasakyti. Jo vertė yra apie 40-50 Lt. Jam buvo padaryta turtinė žala – 90 Lt. Be jo daiktų iš namų dar dingo verstos odos striukė, ji nėra dirbtinė, kaip nurodė motina, dar dingo vasarinė striukė, DVD, motinos telefonas, auksiniai žiedai, auskarai, rankinė. Jis nematė, kas juos paėmė. Kai jis išblaivėjo, motina jam papasakojo apie įvykį tą patį, ką ir teisme. Palaikė civilinį ieškinį 90 Lt sumoje.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 60).
Liudytoja O. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo lombarde stoties rajone, šalia IKI parduotuvės. Datos tiksliai nepamena, galimai 2011 m. spalio 25 d., vakare, prieš uždarymą atėjo kaltinamasis. Jis norėjo parduoti auksinį vestuvinį žiedą. Ji paprašė asmens dokumento, pasvėrė, viską užpildė, davė pinigus. Vėliau jį atvedė tyrėja kaip sulaikytą. Kalbos, kam priklauso žiedas, tarp jų nebuvo. Kiek pinigų ji sumokėjo jau nepamena. Žiedas iš lombardo buvo paimtas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 68).
Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba lombarde „RD 13“, esančiame Sodų 20, šalia stoties, paviljonuose, vadybininke. Datos tiksliai nepamena, 2011 m. rudenį, ji su bendradarbėmis stovėjo kieme, prie paviljonų. Priėjo vyras, kurio atpažinti negali, ir pasiūlė pirkti auksinius aukuriukus, berods lapo formos, ir žiedą. Kaina buvo nedidelė. Jis sakė, kad važiuoja į užsienį, reikia pinigų. Ji nusipirko. Dokumentai nebuvo įforminti. Mokėjo kažkur 80 Lt. Vėliau paskambino vyrui, šis pasakė, jie negali sau leisti išlaidauti, todėl juos pardavė S. B. už tą pačią kainą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 71).
Įvykio vieta, tai yra butas adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2011-10-24 įvykio vietos apžiūros protokole. Apžiūros metu rasti ir paimti rankų pirštų pėdsakai (t. 1, b.l. 27-41).
2011-12-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(7587)-ISI-7066 nurodyta, kad trys rankų pirštų pėdsakai (1, 2 ir 3 pav.), rasti 2011-10-24 įvykio vietos apžiūros metu bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 7, tinkami asmeniui identifikuoti; jie yra palikti ne J. M. (t. 1, b.l. 45-48).
2011-12-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S2-1686 nurodyta, kad du rankų pirštų pėdsakus (1 ir 2 pav., 2011-12-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(7587)-ISI-7066) patikrinus daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad jie sutampa su rankos pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 43).
2011-10-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad liudytoja O. O. pateikė geltonos spalvos vestuvinį žiedą (t. 1, b.l. 74).
2011-10-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad A. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1209“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), medžiaginį krepšį, DVD leistuvą „LG“ Nr. SVC CODE: DV450-PBLVALLK, su valdymo pulteliu, laidais, žirkles (t. 1, b.l. 75).
Pateikti daiktai buvo apžiūrėti, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-01-10 daiktų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1209“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), yra juodos spalvos korpusu, nenaujas, su baterija. Medžiaginis kelioninis krepšys yra rusvos spalvos, segamas užtrauktuku viršuje, su kišenėmis kraštuose, segamomis užtrauktuku. Krepšio apačia užsiūta. DVD leistuvas „LG“ Nr. SVC CODE: DV450-PBLVALLK, BAR kodas 9091NAR033416, prie kurio tušinuku pažymėta apversta „V“ raidė, juodos spalvos, stačiakampio formos, standartinis. Valdymo pultelis nuo leistuvo „L“, standartinis, su valdymo mygtukais. Žirklės buitinės 21 cm ilgio, su raudonos spalvos rankena išlenkta. Laidai nuo DVD leistuvo, juodos spalvos, standartiniai, su kištuku į rozetę iš vienos pusės ir su kištukais, skirtingų spalvų iš kitos pusės. Žiedas geltonos spalvos metalo, auksinis su praba, 2 cm skersmens, viduje yra įspaudas „44“ (t. 1, b.l. 76-85).
2012-02-06 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. M. atpažino žiedą, pažymėtą Nr. 3, kaip jai priklausiusį, kuris jai grąžintas pagal pakvitavimą (t. 1, b.l. 86-88, 89-90).
DVD vaizdo grotuvas LG su laidu ir pultu, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 1209 ir jo akumuliatorius, žirklės, medžiaginis krepšys grąžinti nukentėjusiajai J. M.. (t. 1, b. l. 89-90).
Kaltinamasis savo parodymais pripažino didžiąją dalį jam inkriminuojamų faktinių aplinkybių, jas patvirtino ir kiti aukščiau išvardyti teisėtai surinkti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Visuma šių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu ir jais vadovaujasi. Kaltinamasis savo parodymais neigė vartojęs fizinį smurtą, smaugęs nukentėjusios J. M. kaklą, teigia tik vedęs ją už rankos ir pastūmęs į vonią, taip pat neigia paėmęs striukes ir raktų ryšulį. Vertindamas šiuos kaltinamojo parodymus teismas, visų pirma, pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką fizinis smurtas yra suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo jam padaryti. Nukentėjusios J. M. parodymai, kuriuos teismas vertino kaip patikimus įrodymus, patvirtino, kad kaltinamasis buvo apglėbęs ranka jai už gerklės ir vedėsi taip laikydamas, buvo pastūmęs, kad ji atsisėstų, o tai, kad jis pastūmė nukentėjusiąją į vonią, pripažįsta ir pats kaltinamasis. Tokio pobūdžio veiksmai yra fizinio-smurtinio pobūdžio, jie buvo nukreipti į nukentėjusiosios kūną siekiant ją įbauginti, palaužti pasipriešinimą, tad laikytini fizine prievarta. Vartoto smurto santykinai nedidelis mastas, taip pat tai, kad jo padarinyje nukentėjusiajai nebuvo padaryti kūno sužalojimai, apibūdina nustatytos veikos mažesnį pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į ką atsižvelgtina individualizuojant bausmę, tačiau jokiu būdu nėra pagrindas išvadai, kad fizinis smurtas apskritai nebuvo naudotas. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad jos atžvilgiu buvo grasinama, ko iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis. Nukentėjusioji taip pat kategoriškai patvirtino, kad iš buto buvo pagrobtos dvi striukės bei jos sūnaus raktų rinkinys. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, kategoriški. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis Z. M., kuris be kitų aplinkybių taip pat nuosekliai patvirtino, kad iš buto dingo dvi striukės ir jo raktų ryšulys. Pamesti pastarojo jis negalėjo, nes nešiojasi jį prisegtą grandinėle prie džinsų. Nukentėjusiųjų parodymai sutampa tarpusavyje, teismas neturi pagrindo jais abejoti, tad remiasi šiais įrodymais nustatydamas minėtas faktines aplinkybes. Tuo tarpu minėti kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų teiginiams, jų nepatvirtina jokie kiti surinkti įrodymai, tad teismas jais nesivadovauja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis J. M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, koreguoja kaltinimo faktines aplinkybes nustatydamas, kad A. L. pagrobė: ne 250 Lt, o 600 Lt vertės auksinį žiedą su akutėmis; ne 200 Lt, o 350 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą; ne 350 Lt, o 800 Lt vertės auksinius lapo formos auskarus. Atitinkamai koreguotina viso pagrobto J. M. turto (ne 1840 Lt, o 2690 Lt) bei šio plėšimo metu pagrobto turto bendra vertė (ne 1930 Lt, o 2780 Lt). J. M. priklausantis turtas bendrai 770 Lt vertės buvo grąžintas, likusi negražinto turto bendra vertė yra 1920 Lt. Z. M. priklausantis bendrai 90 Lt vertės turtas nėra grąžintas.
Nukentėjusios J. M. parodymais, kuriuos, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimus įrodymus, nustatyta, kad nors A. L. patekimas į jos butą buvo teisėtas, tai yra su jos sutikimu, vis tik vėliau į kitas buto patalpas jis pateko neteisėtai, prieš nukentėjusios aiškiai išreikštą valią, tai yra įsibraudamas. J. M. nurodė, kad vieną iš kambarių ji net buvo užrakinusi, tačiau atrakino kaltinamajam to pareikalavus bei jos atžvilgiu panaudojus grasinimus bei fizinį smurtą, tai yra apglėbiant ranka nukentėjusios kaklą. Toks patekimas laikytinas įsibrovimu į patalpą. Kaip minėta, šie veiksmai bei turto pagrobimas buvo atlikti panaudojant nukentėjusios J. M. atžvilgiu fizinį bei psichinį smurtą, tad nustatyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Veika baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, jos padarinius, kurių nekonkretizavo, ir taip veikdamas jų siekė.
Plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu ir neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. savo kaltę dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu pripažino pilnai ir parodė, kad dėl girtumo šio epizodo tiksliai nepamena. Butas yra Savanorių pr., tikslaus adreso nepamena. Ten junginėjo elektrą. Jam atidarė duris ir jis pasakė, kad vaikai išjunginėja elektrą, paprašė vandens. Tai viskas, ką jis pamena. Kaip užėjo į butą, ką ten darė, gal rėkė, grasino, jis nepamena, nes buvo stipriai išgėręs. Iš šito buto jis pagrobė piniginę ir telefonus. Vieną ar du. Nepamena, kur buvo telefonai. Piniginę berods paėmė iš rankinuko. Ją grobė, nes galvojo, kad ten yra pinigų. Tačiau joje buvo tik metaliniai pinigai ir banko kortelės. Šios jam nebuvo reikalingos. Netoli namų jis tą piniginę išmetė. Jis gal ir rėkė, grasino, kad panaudos fizinį smurtą, nepamena. Savo veiksmų paaiškinti negali. A. P. pažinojo iš anksčiau. Su pareikštu jos 500 Lt dydžio civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. lapkričio 7 d., apie 21 val., ji su draugu grįžo namo ((duomenys neskelbtini)). Pastebėjo prie laiptinės kaltinamąjį, kuris sakė, kad nori pakliūti į penktą aukštą, ir ji pasakė jam kodą. Maždaug po 5 minučių dingo šviesa jų bute. Ji buvo kambaryje ir girdėjo, kaip jos tėvas išėjo pro duris pasižiūrėti, kas vyksta. Girdėjo kažką šnekant. Ir tada kaltinamasis įėjo pas juos į butą. Ji nematė, tačiau iš garsų suprato, kad jis buvo įleistas ne savo noru, užėjo jėga. Iš pradžių kalbėjo kultūringai, sakė, kad kažkokie vaikai bėgioja, jie išjungė šviesą, jis juos nuvijo ir paprašė vandens. Ji padavė jam vandens. Buvo labai pavargusi, tad paprašė išeiti. Išeiti prašė ir jos tėvas. Tačiau išeiti jis nesiruošė. Koridoriuje buvo stacionarus telefonas ir tėvas norėjo skambinti policijai. Tuomet kaltinamojo tonas pasikeitė. Jis pradėjo grasinti, kad išdaužys langus, padegs butą, reikalavo leisti jį į vidų, norėjo pasikalbėti su ja, nors ji jo tikrai nepažįsta. Jis įėjo į kambarį, kur buvo jos nepilnametė duktė. Jis ją labai išgąsdino, lipo su purvinais batais per žaisliukus, apžiūrinėjo viską, bet jai matant nieko neėmė. Jis klausė, ar ji jį atsimena. Buvo labai girtas. Fizinio smurto jis nenaudojo, daugiau moralinį. Jis visiškai nereagavo į jų prašymus išeiti, buvo susistumdęs su tėvu prie telefono. Tada ji savo mobiliu telefonu norėjo skambinti policijai, kaltinamasis plėšė jį jai iš rankų, tačiau neišplėšė. Ji nubėgo į virtuvę, kur per du kartus iškvietė policiją. Ten užtruko gal 3 minutes. Tada išgirdo dukters klyksmą: „Mamą, jis pavogė piniginę“. Kaltinamasis išbėgo pro duris, o ji jį nusivijo. Pavijo gal už 20 metrų. Jis ją nesmarkiai stumtelėjo, nes ji įsikibo jam į atlapus. Tai nebuvo smurtas. Ranka į kairį šoną jai netrenkė, tiesiog atstūmė. Jis pripažino, kad paėmė du telefonus ir piniginę, tačiau sakė, kad viską išmetė ant laiptų. Ji pamatė, kad nieko jam nepadarys, ir grįžo. Daiktų nebuvo. Ant jos lovos buvo rankinė, ji buvo iškrėsta ir paimta piniginė. Joje buvo geležiniai pinigai – 8 Lt, dvi banko kortelės ir parduotuvių kortelės. Nuo sekcijos dingo mobilaus ryšio telefonas. Jis buvo visiškai naujas, padovanotas jos dukrai, jo vertė yra 200 Lt. Taip pat dingo kitas telefonas, senas, jo vertė yra 100 Lt. Piniginės vertė yra apie 20 Lt. Likusią sumą ji įvertino kaip moralinę žalą, nes jai reikėjo atstatyti banko korteles, tai kainavo po 40 Lt, „Norfa“ kortelė – 10 Lt, kitų kortelių atstatymas kainavo apie 20 Lt, jai reikėjo stovėti eilėse, ji negalėjo jomis naudotis. Šis įvykis turėjo didelį poveikį jai, ji labai išsigando, kaip ir jos duktė, tėvai, kaltinamasis žinojo jos adresą. Palaiko civilinį ieškinį 500 Lt sumoje. Atvažiavus policijai ir nuvykus į komisariatą jį atpažino kaltinamąjį iš nuotraukų. Vėliau tėvas jai pasakojo, kad buvo pagrobta jo mokėjimo kortelė. Sakė, kad kaltinamasis kratė jo piniginę kambaryje, kur ir buvo ta kortelė. Pinigų nebuvo.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 92-93, 97).
Nukentėjęs A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2011 m. lapkričio 9 d., apie 21.00 val., jo dukra A. P. grįžo namo ((duomenys neskelbtini)), dar užsiminė, kad kažkas stovi palei duris. Staiga dingo šviesa. Po kiek laiko ji atsirado, tačiau ir vėl dingo. Pagalvojo, kad kažkas žaidžia. Atidarė duris ir pamatė kaltinamąjį, kuris kilo į viršų pasišviesdamas telefonu ir sakė, kad čia vaikai junginėja, jis juos išvarė. Dar jis pasakė, kad norėtų vandens. Jis žmonos paprašė jo atnešti. Ji atnešė. Kaltinamasis paėmė už stiklinės ir pastūmė jį. Įėjo ir su visa stikline nuėjo į dukters kambarį. Sakė, kad nori pakalbėti su A., atsisėdo. Dukra pasakė, kad nėra ką kalbėti. Jis paprašė kaltinamąjį išeiti. Tačiau jis atsisėdo greta dukros, pasakė, kad ji skolinga jam 10 Lt. Ši atsakė, kad neskolinga, kad pirmą kartą jį mato. Jis vėl pareikalavo išeiti, nuėjo skambinti policijai. Tuomet kaltinamasis prišoko, jį nustūmė ir pasakė: „Tai ką, tau dabar į snukį duot?“. Jis išsigando, suprato, kad čia nebe svečias, nuėjo į kambarį išgerti vaistų. Kaltinamasis nusekė iš paskos, pareikalavo pinigų, apžiūrėjo kambarį. Jis vėl pareikalavo išeiti. Jis atsakė netrukdyti, reiks ir išeis. Grįžo atgal į kambarį. Tuomet jis atidarė duris ir pradėjo skambinti kaimynams. Dukra nubėgo į virtuvę skambinti savo telefonu, kaltinamasis jai iš paskos. Laiptinėje buvo tamsu, nes kaltinamasi matyt prieš tai buvo išsukęs lemputę. Kaltinamasis prabėgo pro jį, o dukra iš paskos. Jis grįžo, o anūkė visa drebanti pradėjo rėkti, kad pavogė piniginę, telefonus. Jis išėjo į lauką. Grįžtant prieškambaryje pastebėjo gulint savo piniginę. Joje nebebuvo Swedbank banko kortelės ir kelių smulkių metalinių pinigų. Ten buvo ir nuolaidų kortelės, tačiau jos nebuvo paimtos. Grįžo duktė, sakė, kad pavijo, kad jis išmetė daiktus. Ji išvažiavo su policija, o jis apieškojo lauke, bet nieko nerado. Kaltinamojo buvimas jų bute buvo be jų šeimos sutikimo. Kaip buvo paimta jo kortelė jis nematė. Mano, kad tuo metu, kai jis skambino kaimynams, o dukra buvo virtuvėje, jis stvėrė, ką buvo nužiūrėjęs, ir bėgo. Jo piniginė iki kaltinamojo atėjimo buvo kambaryje ant sekcijos. Iš buto dar dingo dukters piniginė ir du telefonai. Vienas jų buvo visai naujas. Jis civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 100, 105, 107).
Liudytoja G. M. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2011 m. lapkričio 7 d., bute (duomenys neskelbtini), ji buvo su anūke kambaryje, žiūrėjo televizorių. Laiptinėje nebuvo šviesos ir jos vyras išėjo į laiptinę taisyti. Tuo metu ten buvo kaltinamasis. Jis paprašė vandens ir tiesiog jėga veržėsi į butą. Vyras stovėjo prie durų ir nenorėjo jo įleisti, o jis jį pastūmė ir įėjo. Sakė, kad nori pakalbėti su dukra, tačiau dukra sakė, kad nepažįsta jo ir nekalbės. Kaltinamasis užėjo į jų kambarį. Fizinio smurto nenaudojo, tačiau grasino žodžiu. Sakė, kad padegs butą, dar kažką. Vyras bandė kviesti pagalbą, tačiau kaltinamasis atėmė iš jo rankų telefoną ir neleido skambinti. Anūkės telefonas ir jos dukters rankinė buvo ant sofos. Ji matė, kaip buvo paimti anūkės telefonas, dukters telefonas ir piniginė, jos vyro banko kortelė. Pastaroji buvo vyro kambaryje. Ji matė, kaip kaltinamasis paėmė piniginę, atėjo į koridorių ir ją išpurtė. Pinigų nebuvo, gal tik centai. Tada jis paėmė kortelę. Tai buvo Swedbank mokėjimo kortelė. Matė, kaip buvo paimti daiktai, tačiau nieko nedarė, nes buvo labai išsigandusi, pasimetė, jie nesugebėjo apsiginti.
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 114).
2011-11-07 asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P., peržiūrėjusi nuotraukas kartotekose, atpažino A. L. kaip asmenį, buvusį 2011-11-07, apie 21 val., jos bute, (duomenys neskelbtini), ir įvykdžiusį plėšimą (t. 1, b.l. 95-96).
2011-11-10 asmens parodymų atpažinti gyvai protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. L. atpažino A. L. kaip asmenį, buvusį 2011-11-07, apie 21 val., jo bute, (duomenys neskelbtini), ir įvykdžiusį plėšimą (1 t., b.l. 102-104).
2011-11-10 asmens parodymų atpažinti gyvai protokole užfiksuota, kad liudytoja G.M. L. atpažino A. L. kaip asmenį, buvusį 2011-11-07, apie 21 val., jos bute, (duomenys neskelbtini), ir įvykdžiusį plėšimą (1 t., b.l. 115-117).
2011-11-07 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys, gauti apžiūrėjus butą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 91).
2012-03-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. L. pateikė 2010-10-05 debetinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 2269900 (1 t., b.l. 108-109).
2012-04-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. L. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia2720“ dėžutę (1 t., b.l. 110).
2012-04-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefono dėžutė yra stačiakampio formos, kartoninė, spalvota. Ant dėžutės viršaus nupieštas mobiliojo ryšio telefono modelis ir užrašas „Nokia“. Dėžutė atidaroma iš viršaus. Dėžutės kairiajame šone yra balta etiketė, ant kurios yra užrašai „Nokia 2720 fold“, IMEI (duomenys neskelbtini). Po apžiūros daiktas grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b.l. 111-113).
Visuma šių teisėtai gautų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus įrodymus ir jais remiasi nustatydamas minėtą A. L. įvykdytą nusikalstamą veiką.
Kaip patvirtino minėti įrodymai, kaltinamojo patekimas į nukentėjusiųjų butą buvo prieš jų valią, tam buvo panaudotas ir smurtas, tai yra A. L. pastūmė A. L. norėdamas pateikti į butą, tad toks patekimas laikytinas įsibrovimu. Nukentėjusiųjų turto pagrobimas sietinas su jų atžvilgiu panaudotu fiziniu ir psichiniu smurtu, tad A. L. veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Vienas iš plėšimo būdu pagrobtų objektų buvo A. L. vardu išduota elektroninė mokėjimo priemonė - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, tad veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaip patvirtino liudytoja G.M. L., šią kortelę kaltinamasis paėmė jos akivaizdoje iš A. L. piniginės, kurią išpurtė ir pagrobė ten buvusią kortelę, tai yra sąmoningai, matydamas grobiamą daiktą. Abi veikos baigtos, asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, jos padarinius, kurių nekonkretizavo, ir taip veikdamas jų siekė.
Plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiojo S. V. K. atžvilgiu
Kaltinamajame akte A. L. buvo suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis apiplėšė įsibrovęs į patalpą, o būtent:
2011-11-09, apie 13.10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą - įstūmė Vytautą S. K., stovėjusį namo bendro naudojimo laiptinėje prie savo buto įėjimo durų, į buto vidų ir taip įeidamas į V. S. K. butą įsibrovė į patalpą, po ko, užstodamas buto išėjimo duris toliau panaudojo fizinį smurtą – įstumdamas V.S. K. iš koridoriaus į kambarį pareikalavo iš nukentėjusiojo 10 litų, S. V. K. padavus 10 litų, juos pagrobė ir vėl pareikalavo iš V. S. K. 50 litų, tačiau likusios pinigų sumos nepagrobė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis reikalaujamos pinigų sumos nedavė, tuomet siekdamas pagrobti neapibrėžtos vertės turtą - rūbuose ieškojo materialinę vertę turinčių daiktų, radęs švarko vidinėje kišenėje V. S. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pagrasino jį sudeginti, po ko pareikalavo perduoti 50 litų, S. V. K. paėmus iš kambaryje esančios lentynos knygą, kurioje buvo vokas su pinigais, atėmė ją ir iš joje buvusio voko pagrobė 100 litų, po ko S. V. K. kambaryje paėmus iš kitos lentynos knygą, kurioje buvo vokas su pinigais, atėmė ją ir iš joje buvusio voko pagrobė 460 litų, po ko pareikalavo V. S. K. atiduoti žiedus, brangenybes, o V. S. K. pasakius, kad neturi, pagrasino nukentėjusiajam sėdėti ant sofos 20 minučių ir pagrobė nuo kambaryje esančio stalo 1 000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „ACER“, 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), viso pagrobė turto už 2 170 litų. Šie veiksmai kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šio nusikaltimo kategoriškai neigė. Nurodė, kad S. V. K. nepažįsta, niekada nebuvo su juo susidūręs, pirmą kartą pamatė komisariate. Bute (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. 2011 m. lapkričio 9 d. 13.10 val. buvo namie, (duomenys neskelbtini). Ryte, tiksliai valandos negali pasakyti, buvo išėjęs į Savanorių pr., prie „Maxima“, prie Narkologijos centro susitikti su pažįstamu. Po to jam paskambino I. T. ir pasakė, kad gavo pašalpą ar pensiją. Tai buvo apie 12.30-13.00 val. Jis (A. L.) pasiteiravo, ar galės jam paskolinti 100 Lt. I. T. pasakė, kad taip, atvažiuok. Jis nuvažiavo namo, ten buvo gal 13.00, gal kiek po 13.00 val., jam paskolino 100 Lt ir toliau visą dieną buvo namie. Nebent buvo išėjęs 10 min. iki prie pat namų esančios Statoil kolonėlės nusipirkti cigarečių. Kartu su juo buvo I. T., jie „baliavojo“. Jei jis būtų pagrobęs nukentėjusio pinigus, kam tada skolintųsi? Atpažinimo metu nukentėjęs net nematė, kad jam rodomi trys žmonės. Kriminalistė jam parodė, kad yra dar trečias, ir jis atsakė: „O, trys, tai tada tegu būna trečias“. Atpažinimas truko gal 40 minučių. Apklausiant nukentėjusįjį teisme jis būtų turėjęs jam klausimų. Su nukentėjusio civiliniu ieškiniu nesutinka. Tuo metu naudojosi tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis V.S. K. yra miręs (t. 2, b. l. ), tad teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. K. parodė, kad 2011-11-09, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo kieme eidamas gatve sutiko vyriškį, kuris pasisiūlė padėti pareiti namo. Vyriškis buvo apie 185-190 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apie 30-35 metų amžiaus, buvo apsivilkęs odine trumpa striuke, šviesiais džinsais, kalbėjo lietuviškai. Jiems baigiant prieiti prie namo, jis vyriškiui pasakė, kad jam pagalbos nereikia, bet vyriškis vis tiek sekė iš paskos. Kai jis atsirakino duris, vyriškis pradėjo prašyti pinigų ir jis jam davė 10 litų, bet vyriškis įsibrovė į jo butą ir rado pasą ir grasino jį sudeginti, jei jis neduos jam pinigų. Jis nuėjo ieškoti, o vyriškis pastebėjo kur jis laiko pinigus ir atėmė voką su grynais pinigais - 370 litų. Išeidamas nepažįstamas vaikinas pastebėjo nešiojamą kompiuterį „ACER“ MODEL NO:MS2180 1000 Lt vertės, kurį paėmė kartu su jo pakrovėju, tuo metu liepdamas jam sėdėti ant lovos, kol jis išeis. Vaikiną galėtų atpažinti. Dėl šio įvykio jis patyrė 1370 litų žalą. Papildomai nori pasakyti, kad be kompiuterio paėmė ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i black“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 600 litų. Bendra žala 1970 litų. (1 t., b.l. 118).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. V. K. parodė, kad vaikinas, kaip vėliau sužinojo A. L., sekė jį iki buto durų. Jis jam padėkojo, jis pradėjo lipti žemyn laiptais. Tada jis nieko nepagalvojęs išsitraukė raktą ir atsirakino buto duris. Kai tik jis atrakino butą, jis greitai atbėgo atgal, jį įstūmė į butą, užstodamas duris, kad jis neišeitų iš buto. Bute jis pareikalavo duoti alui 10 litų. Jis davė jam 10 litų. Jis neišėjo, tada pradėjo reikalauti iš jo 50 litų. Sakė taip: „duok 50 litų, tada aš išeisiu“. Jo pinigų pradėjo reikalauti stumdamas jį į kambarį. Jis pasakė, kad pinigų neturi, eina pas kaimyną pasiskolinti, tada jis neleido eiti pas kaimyną. Liepė ieškoti pinigų, jokių kaimynų. Sakė, tai grasinančiu tonu, kad ieškotų pinigų. Prieš jam ieškant pinigus, jis apžiūrėjo jo rūbus, kurie buvo pakabinti kambaryje ant pakabos. Apčiupinėjo švarkus, viename iš jų rado jo vardu išduotą LR piliečio pasą. Paėmė jį ir grasindamas, kad sudegins, liepė ieškoti 50 litų. Jis tada iš knygoje esančio voko jėga ištraukė pinigus, tai yra jis jam iš rankų pagriebė knygą, iš voko, kuris priklijuotas, ištraukė pinigus - 370 litų. Tada dar liepė ieškoti pinigų. Jis pat atsisėdo ant sofos, sakydamas imk visas knygas. Tada jis liepė jam sėdėti 20 min., o pats dar prieš išeidamas nuo stalo paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną (1 t, b.l. 120).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. V. K. parodė, kad 2011-11-09, apie 14.10 val., ne ankščiau, jis išėjo iš parduotuvės, ties Savanorių pr. 56, Vilniuje, prie jo priėjo A. L.. Kuris jo klausinėjo visko, sakė, kad jis palydėjo senutę ir padeda seniems žmonėms. Jis pasakojo apie save, jo klausė ar turi žmoną. Jį palydėjo iki namo laiptinės. Jis jam padėkojo, tačiau A. L. nesiruošė jo palikti, pasakė, kad padės jam užlipti, paėmė už rankos. Palydėjo jį iki buto durų ir lipo į apačią. Kadangi jis pamatė, kad vaikinas lipa žemyn, atrakino buto duris. Kai tik jis atidarė buto duris, vaikinas prišoko prie jo ir rankomis įstūmė jį į buto vidų. Jis jį stūmė atbulą iki kambario, kur pasodino ant kėdės. Jis jį prastūmė per visą koridorių. Pareikalavo jo 10 litų, jis jam juos davė. Po to vaikinas apžiūrėjo visą butą po jį vaikščiodamas. Jis (V. S. K.) tuo metu sėdėjo ant kėdės. Viename iš kambarių, švarke, rado jo pasą ir pradėjo reikalauti dar 50 litų, grasindamas padegti pasą. Po šių jo žodžių jis atsistojo ir nuėjo į kambarį ieškoti pinigų. Pasą vaikinas laikė rankose. Kol jis nuėjo į kambarį ieškoti pinigų, vaikinas tuo metu sėdėdamas ant sofos kraustė jo kuprinę, su kuria grįžo iš parduotuvės. Kai tik jis paėmė knygą, A. L. įbėgo į kambarį ir ją išplėšė iš jo. Knygoje buvo 100 litų. Jis ją paėmė iš jo. Kada jis paėmė kitą knygą, kurioje buvo vokas ir jame 460 litų, A. L. pagriebė knygą ir iš jos paėmė pinigus. Knygą numetė ant žemės. Tada dar pareikalavo atiduoti žiedus, brangenybes. Tai pasakė grasinančiu tonu. Jis jam parodė rankas ir pasakė: „nusimauk“. Jis žiedų neturėjo. Tada vyriškis pasakė: „Tai žmonos“. Jis jam atsakė, kad neturi. Tada kambaryje nuo stalo paėmė nešiojamą kompiuterį ir jį užsikišo už striukės. Taip pat paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Išeidamas A. L. atidarė spintos duris, pažiūrėjo, tačiau nieko iš jos nepaėmė. Išeidamas liepė sėdėti 20 min. A. L. išėjo maždaug po 5 min. Prieš išeidamas dar grįžo, pažiūrėjo, ar jis sėdi, ir tada išėjo. Jis sėdėjo. Dėl šio įvykio jam padaryta turtinė 2 170 litų žala (1 t., b.l. 123-124).
2011-11-10 asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad S. V. K., peržiūrėjęs nuotraukas, esančias numeruotoje kartotekoje, atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 201168, kurioje yra nufotografuotas A. L., asmenį, kuris jį apvogė 2011-11-09 (1 t., b.l. 134-135).
2011-11-10 asmens parodymų atpažinti gyvai protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. V. K. atpažino A. L. kaip asmenį, buvusį 2011-11-09, apie 14-15 val., jo bute (duomenys neskelbtini), ir įvykdžiusį plėšimą (1 t., b.l. 137-139).
Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole S. V. K. parodė vietą, kurioje 2011-11-09 įvyko plėšimas, tai yra butą (duomenys neskelbtini), prie įėjimo, parodė vietą, kurioje A. L. įstūmė jį į butą, po to parodė kryptį, kaip jį A. L. stūmė į kambarį, parodė vietą kitame kambaryje, kuriame A. L. paėmęs jo pasą, grasino, parodė vietą kambaryje, nuo kurios jis paėmė knygą su voku ir kur A. L. reikalavo iš jo 50 litų, paaiškino kaip A. L. ištraukė knygą jam iš rankų su voku ir paėmė iš voko 100 litų, parodė kitą vietą, iš kurios paėmė kitą knygą su voku, iš kurio A. L. tai pat jėga iš jo rankų ištraukė pinigus – 460 litų, parodė vietą ant stalo, kurio buvo personalinis nešiojamas kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas, kuriuos A. L. pagrobė, parodė kitas bute vietas, kurias kraustė A. L., bet nieko nerado bei parodė lovą ant kurios A. L. jam pagrasino sėdėti (1 t., b.l. 127-133).
2012-04-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. V. K. pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 8360015195 ir dėžutę nuo nešiojamo kompiuterio (1 t., b.l. 140).
2012-04-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad sąskaita faktūra Nr. 8360015195 yra popierinė, UAB „Omnitel“ išrašyta S. V. K. dėl telefonų „Nokia 6303 Black“ ir Nokia 6303Silver“ įsigijimo. Telefono „Nokia 6303Black“ IMEI (duomenys neskelbtini). Dėžė nuo nešiojamo kompiuterio yra stačiakampio formos, kartoninė, rudos spalvos, viršuje su rankena. Ant dėžutės šono yra baltos spalvos lipdukas, kuriame yra užrašas; ACER MS2180, LXTB20C0876170611C20. Po apžiūros daiktai grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b.l. 141-144).
Liudytojas I. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 m. rudenį, tiksliau nepamena, porą mėnesių pas jį gyveno kaltinamasis. 2011 m. lapkričio 9 d. jis nebepamena. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus I. T. juos patvirtino.
Ikiteisminio tyrimo metu I. T. nurodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pas jį jau apie 2 mėn. gyvena A., pavardės nežino. Jam jis leido gyventi. Tai, kad A. turi problemų su policija, jis nežinojo. Tai, kad pas jį bute daroma krata dėl galimai paslėptų daiktų, jam staigmena. Jis nieko nežino apie tai, kad A. galėtų ką nors pagrobti ir atnešti į jo namus. Jokių nešiojamų kompiuterių jis nematė, apie juos nieko pasakyti negali. Kratos metu A. L. miegamajame kambaryje buvo rastos 4 asmens tapatybės kortelės ir 3 vairuotojo pažymėjimai. Iš kur jie yra bute jis nežino, pasakyti negali. Šių dokumentų ankščiau nematęs. Ar A. galėjo juos ten palikti nežino, pasakyti negali. 2011-11-09 A. buvo išėjęs ir grįžo namo apie 19-20 val., kur jis buvo nežino, jo neklausė (1 t., b.l. 145).
Papildomos apklausos metu I. T. patvirtino duotus parodymus ankščiau ir parodė, kad kambaryje, kuriame gyveno A., pašalinių asmenų nesilankydavo, kadangi jis buvo perspėjęs jį, kad pašaliniai asmenys nesilankytų. A. gyvenamajame kambaryje jis savo asmeninių daiktų nelaikė, ten buvo sudėti jo tėvų daiktai. Kratos metu rastos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimai, rasti ant sekcijos viršaus, jam tikrai nepriklauso. Iš kur jie ten atsirado pasakyti negali. Kokius daiktus A. laikydavo kambaryje pasakyti negali. Tačiau niekada pas jį nėra matęs kompiuterio. Jis žinojo, kad A. nedirba, ruošėsi įsidarbinti, sakė, kad iš darbo biržos gauna pašalpą. Jam jis už buto nuomą buvo sumokėjęs už 2 mėn., t. y. už rugsėjo ir spalio mėn. Jis dabar tiksliai kada A. 2011-11-09 išėjo iš namų pasakyti negali, nes šiuo metu jau nebepamena. Jis ryte mėgsta pamiegoti ilgiau. Taip pat kartais išeidavo, kad jis net nepastebėdavo, t. y. būdavo savo kambaryje, vėliau pamatydavo, kad išėjęs. Dažniausiai jis išeidavo apie pietus. A. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, jam atrodo „Nokia“, nenaują. Jis nematė, kad jis būtų pakeitęs telefoną į kitą modelį ar telefono aparatą. Apie jo padarytus nusikaltimus jis nieko nežino (1 t., b.l. 146).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. T. taip pat nurodė, kad nepamena tiksliai valandos, kada grįžo kaltinamasis, bet buvo jau tamsu. Atvažiavus pareigūnams daryti kratą jis (I. T.) buvo blaivus. A. L. yra skolinęsis iš jo 100 Lt gal po mėnesio, kai pradėjo pas jį gyventi, tikslios datos nepamena.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos L. G. 2012-04-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamojo A. L. 2011-11-09 nuo 10 val. iki 13 val. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini)jungėsi prie bokšto, esančio Savanorių pr., Vilniuje, kvadrate, kuris apima Gerosios Vilties g., Vilniuje. A. L. gyv. vietos (duomenys neskelbtini), adresas, jungiasi prie bokšto, esančio Naugarduko g. kvadrate (1 t., b.l. 196).
Iš kratos, 2011-11-10 atliktos bute (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad A. L. gyvenamojoje vietoje nukentėjusiajam S. V. K. priklausančių daiktų nerasta (t. 1, b. l. 181-182).
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs visumą šių faktinių duomenų, kuriais buvo grindžiamas minėtas kaltinimas, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad pripažinti A. L. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.
Visų pirma teismas pažymi, kad nors nukentėjusiojo S. V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra pakankamai nuoseklūs ir konkretūs, šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, atpažino A. L. kaip asmenį, kuris jį apiplėšė, pateikė pagrobtų daiktų buvimą patvirtinančius dokumentus, teismas negali remtis šia įrodymų grupe, kurios šaltinis yra tas pats – nukentėjusysis S. V. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklaustas. Jo apklausa teisiamojo posėdžio metu tapo neįmanoma dėl nukentėjusiojo mirties. Ir nors jo parodymai buvo balsu perskaityti posėdžio metu, vis tik teismas atsižvelgia į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neturėjo galimybės nukentėjusiajam, duodančiam jį kaltinančius parodymus, užduoti klausimus, nors tokių, jo teigimu, turėjo. Dėl šios priežasties teismas negali vadovautis šiais duomenimis, nes taip būtų pažeistos kaltinamojo procesinės teisės, tame tarpe ir jo teisė į teisingą teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1, 3 dalys), rungimosi principas.
Vertinant kitus byloje surinktus faktinius duomenis yra pažymėtina, kad nors liudytojo I. T. parodymai ir nepatvirtino A. L. teiginių, kad jis nagrinėjamo įvykio metu buvo namuose, taip paneigiant jo alibi, tačiau šio liudytojo parodymai negali būti vertinami ir kaip neabejotinai patvirtinantys, kad A. L. padarė minėtą jam inkriminuojamą veiką. To nepatvirtina ir gauti duomenys apie kaltinamojo naudoto telefono abonento prisijungimą prie telekomunikacijų operatorių bokštų, nes šie duomenys iš esmės atitinka kaltinamojo parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitą dieną atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje jokie nukentėjusiajam priklausantys daiktai nebuvo rasti.
Apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Byloje buvo ištirti ir įvertinti visi surinkti įrodymai. Jais remdamasis teismas negali pašalinti kilusių abejonių, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, jos vertintinos kaltinamojo naudai ir A. L. dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiojo S. V. K. atžvilgiu išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, visos veikos yra baigtos, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į santykinai nedidelį plėšimo metu vartoto fizinio smurto mastą, į tai, kad nukentėjusiems kūno sužalojimai nebuvo padaryti. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto vertę, į tai, kad dalis J. M. turto buvo grąžinta. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad abiem atvejais nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš senyvo amžiaus asmenis. Visuma šių aplinkybių apibūdina nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį.
Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. L. dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu savo kaltę pripažino pilnai, nurodė aplinkybes, kurias prisiminė, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nemano esant pagrindui konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra plėšimo įsibraunant į patalpą A. P. ir A. L. atžvilgiu padarymą esant neblaiviam, nes taip būtų peržengtos nagrinėjimo teisme ribos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnis). Kaltinamajame akte minėta faktinė aplinkybė nebuvo įvardijama, ją prokurorė nurodė tik baigiamojoje kalboje.
Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. L. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, plėšimą. Iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio 9 d., tad 2011 m. spalio 24 d. plėšimą J. M. atžvilgiu jis padarė praėjus vos kiek daugiau nei porai mėnesių. Tai leidžia spręsti, kad anksčiau skirtos bausmės savo prevencinės paskirties neatliko. Jis baustas administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruotas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre kaltinamasis negydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau 2001-07-25 buvo kreipęsis konsultacijos dėl narkotikų vartojimo (t. 2, b. l. 142-144).
Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Plėšimas įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu ir neteisėtas A. L. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas padaryti esant idealiai šių nusikalstamų veikų sutapčiai, tad bausmės už šias veikas bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į jau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, prie subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėtina už kitą nusikalstamą veiką skirta bausmė (BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalys).
Kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 26 d. 14.30 val., paleistas 2011 m. spalio 28 d. 10.00 val., pakartotinai laikinai sulaikytas 2011 m. lapkričio 10 d. 11.50 val., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams nuo 2011-11-11, 2012 m. vasario 10 d. nutartimi šis terminas pratęstas dar trims mėnesiams, 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi dar trims mėnesiams, o 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi dar trim mėnesiam nuo 2012-08-11 (t. 2, b. l. 36, 47, 52, 76-78, 86-90, 186-189, t. 3, b. l. 41-44). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę.
Nukentėjusioji J. M. pareiškė civilinį ieškinį 1920 Lt sumoje, nukentėjusysis Z. M. pareiškė civilinį ieškinį 90 Lt sumoje, o nukentėjusioji A. P. – 500 Lt sumoje (t. 1, b.l. 56-57 62, 98). Su jais kaltinamasis sutiko. Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tad civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo S. V. K. civilinis ieškinys atmestinas neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu buvo laikinai apribotos A. L. nuosavybės teisės į 44 Lt, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (t. 2, b. l. 55-59). Nuosavybės teisės ribojimas paliktinas galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo, o pinigai, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptini civilinių ieškinių padengimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu ir nubausti trijų metų laisvės atėmimo bausme.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu ir nubausti trijų metų laisvės atėmimo bausme.
A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiųjų A. L. ir A. P. atžvilgiu) ir 214 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – trijų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis iš dalies sudėti minėtą subendrintą bausmę su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu) skirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Įskaityti į bausmę A. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 28 d. (dvi paros) ir nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš A. L. J. M. naudai 1920 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt) Lt, Z. M. naudai – 90 (devyniasdešimt) Lt, A. P. naudai – 500 (penkis šimtus) Lt žalai atlyginti.
A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį dėl plėšimo įsibrovus į patalpą nukentėjusiojo S. V. K. atžvilgiu išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.
S. V. K. civilinį ieškinį atmesti.
A. L. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Laikiną A. L. nuosavybės teisių apribojimą į 44 Lt, paskirtą 2012 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo ir šiuos pinigus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių padengimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.