Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro Raimundo Binkio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskutinį kartą 2019-05-28 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu (pakeistu 2019-08-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., jam skirta bauda (46 MGL) 2300 Eur (neišieškotos baudos likutis yra 1501,70 Eur), teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia, žodžiu grasindamas E. P., sakydamas, kad ją uždegs, ji nebegyvens, sudegins jai priklausantį turtą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas - grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją - sugyventinę E. P., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat jis, pasipriešino valstybės tarnautojams, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei jį panaudodamas, o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. rugpjūčio 23 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bute, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui L. D. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. J. atvykus pagal gautą pranešimą ROIK 0124000528344, pareigūnams vykdant tarnybinę veiklą dėl šio iškvietimo, agresyviai elgėsi, šaukdamas, plūsdamas pareigūnus necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo pareigūnų garbę ir orumą, tyrėjui D. J. pareikalavus nutraukti neteisėtus jo veiksmus, jis nevykdė teisėtų, savo pareigas einančių, tarnybinę uniformą dėvinčių policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko buvo panaudotos specialiosios priemonės - M. L. uždėti antrankiai; tęsdamas nusikalstamą veiką, M. L., vedamas iš buto, šaukdamas, plūsdamas pareigūnus necenzūriniais žodžiais, muistydamasis, stangrino rankas, atsisukęs į tyrėją D. J. su galva bandydamas trenkti tyrėjui D. J. į galvą, pareigūnams bandant jį išvesti iš buto, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, dėl ko prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės - dujos; tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo laiptinėje M. L., apspjaudamas pareigūnus, vadino juos necenzūriniais žodžiais; tęsdamas nusikalstamą veiką, įsodintas į tarnybinio automobilio laikymo sulaikymo kamerą, jis elgėsi agresyviai, spardė tarnybinio automobilio vidų, vadino pareigūnus ir grasino jiems necenzūriniais žodžiais; tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kieme, sėdėdamas greitosios pagalbos automobilyje sakydamas, kad pririšęs virve prie savo automobilio tampys žvyruotu keliu; visais šiais bendrais veiksmais pasipriešino tarnybos pareigas vykdžiusiems valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. J. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui L. D., tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Kaltinamasis M. L. dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. E. P. buvusi jo sugyventinė, iki įvykio apie du metus jau buvo išsiskyrę, bet gyveno kartu tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tik skirtinguose kambariuose. Pripažįsta, kad tą vakarą, kai tarp jų su E. kilo konfliktas, jis buvo išgėręs, jie susiginčijo. Neneigia, kad šaukė ant E., pavadino necenzūriniais žodžiai, galbūt galėjo kažką jai negražaus pasakyti, kad jai grasino kažkaip susidoroti šito nepamena, bet gal ir galėjo pagautas emocijų kažką pasakyti, nors realiai niekada E. nėra skriaudęs, nieko blogo jai nenorėjo padaryti. Išėjusi iš kambario E. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis trukdo jai miegoti ir panašiai, tai dėl to ir kilo konfliktas. Kas liečia pasipriešinimą, tai prisipažįsta, kad priešinosi sulaikymui ir jo pristatymui į policijos komisariatą, nes nenorėjo būti išvežtas iš savo namų, neneigia, kad pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais, visų savo veiksmų tikrai neprisimena, dėl buvusio neblaivumo ir susinervinimo, bet kad tyčia būtų norėjęs sužaloti pareigūnus ar kažkaip jiems pakenkti, tikrai nenorėjo. Jis kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl to ką padarė. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. I t. l. 150-153-187-190, II t. l. 3-6, 7-10).

4. Be kaltinamojo prisipažinimo dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios E. P. parodymai, liudytojo K. P. parodymai, liudytojų (nukentėjusiųjų) D. J. ir L. D. parodymai, įvykio vietos ir objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga:

4.1. Nukentėjusiosios E. P. parodymais, jie su M. L. nėra sugyventiniai, jų niekas nesieja jau apie du metus, gyveno atskiruose kambariuose kaip kambariokai. Jis grįžęs iš (duomenys neskelbtini), šių metų vasario mėnesį, neturėjo kur apsistoti ir ji jį priėmė. Ji retai bute būdavo, jie beveik nebendraudavo, tik negalvojo, kad tiek užsitęs jo buvimas jos bute, nes jis prašė pas ją apsistoti tik porai savaičių. 2024-08-23 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose buvo kartu su sugyventiniu M. L., gim. (duomenys neskelbtini), apie 22:30 val., ji ėjo miegoti, po naktinės pamainos buvo labai pavargusi, ir eina anksčiau miegoti. Ji sugyventinio M. L. gražiai paprašė, kad baigtų kalbėti mobiliuoju telefonu ir jai leistų miegoti. Po šių žodžių M. L. paliko agresyvus ir pakeltu balso tonu ant jos pradėjo rėkti. Tada pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad ją uždegs, sudegins viską ką ji turi, sakė, kad ji nebegyvens, ir už tai geriau kalėjime jis bus dvidešimt metų. M. jai pagrasino, kad ją neva sudegins, visą laiką sėdėjo ant sofos ir gėrė alų, nuo sofos atsistojęs nebuvo, jos nelietė, tik šaukė, jokių veiksmų nesiėmė, tiesiog žodžiu pagrasino, degtukų neturėjo. Ji tuo metu išsigando, todėl išėjo į kiemą prie namo. Paskambino mamai, o mama susinervinusi paprašė jos brolio K., kad šis iškviestų pagalbą. Brolis tada paskambino policijai ir atvažiavo pas ją į kiemą ir kartu laukė policijos. Tuo metu ji M. labai bijojo, norėjo, kad jis iš jos namų išeitų. Ji jo bijojo, nes jis tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, buvo agresyvus ir šaukė, bet grasinimas buvo tik žodinis. Blaivus jis niekad taip nesielgdavo, tik išgėręs. Atvykus policijos pareigūnams, M. elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi, visokiais necenzūriniais žodžiais vadino tiek ją, tiek jos brolį, tiek pareigūnus. Išvedamas iš buto jis pradėjo stumdyti pareigūnus ir jiems priešintis, matė, kaip pareigūnai bandė jį sutramdyti, purkšdami M. dujas, tačiau jis vis tiek buvo agresyviai nusiteikęs, net vežamas į policijos komisariatą ištisai šaukė, keikėsi ir nenurimo. Po įvykio ji su M. nebebendravo, jis ją, kaip suprato, visur užblokavo, ir telefone ir programėlėse. Tada sudėjo jam jo daiktus ir nuvežė viską jo tėvams, atidavė. Įvykio metu patyrė daug neigiamų emocijų, buvo išsigandusi. M. fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tai buvo žodinis konfliktas. Dabar, praėjus laikui, ji pretenzijų M. nebeturi, tiesiog nebenori su juo bendrauti ir nori tik ramybės. M. L. anksčiau prieš ją fizinio smurto nenaudodavo, tačiau yra grasinęs susidorojimu, tačiau ji į policiją nesikreipė (el. b. I t. l. 76-79).

4.2. 2024-08-23 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja E. P., parodė, jog 2024-08-23 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose buvo kartu su sugyventiniu M. L., gim. (duomenys neskelbtini). Apie 22:30 val., ji ėjo miegoti, kadangi po naktinės pamainos buvo labai pavargusi, ir eina anksčiau miegoti. Tada ji sugyventinio M. L. gražiai paprašė, kad baigtų kalbėti mobiliuoju telefonu, ir jai leistų miegoti. Po šių žodžių M. L. paliko agresyvus, ir pakeltu balso tonu ant jos pradėjo rėkti. Tada pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad ją uždegs, sudegins viską, ką ji turi. Sakė, kad j nebegyvens, ir už tai geriau kalėjime jis bus dvidešimt metų. Šių sugyventinio grasinimų ji labai bijo, ir mano, kad šiuos grasinimus gali kažkada įgyvendinti. Šiuo metu labai bijo sugyventinio, nori, kad jis išsikraustytų iš jos namų. M. L. anksčiau prieš ją fizinio smurto nenaudodavo, tačiau yra grasinęs susidorojimu, tačiau į policiją nesikreipė. M. L., kai būna neblaivus, dažnai palieka agresyvus. Bendrų vaikų neturi (el. b. I t. l. 1-13).

4.3. Iš liudytojo (nukentėjusiojo), policijos pareigūno D. J. parodymų matyti, kad šių metų rugpjūčio mėnesio 23 dieną, jis vykdė tarnybą su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato tyrėju L. D.. Vakaro metu, galėjo būti apie 21 val. 30 min. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas prašo policijos, nes nurodytu adresu gyvena jo sesuo, prieš kurią smurtauja sugyventinis ir grasina ją užmušti. Su kolega L. D. nuvykus prie nurodyto namo, pasitiko E. P., ji pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis jai grasina, kad ją užmuš ir sudegins. Moteris atrodė išsigandusi, verkė. Ji pasakojo, kad buvęs sugyventinis grįžo iš užsienio, ji priėmė jį laikinai pas save pagyventi ir dabar niekaip negali jo iškraustyti iš savo namų. Su kolega kartu nuėjo į nurodytą butą, kur rado kambaryje, ant lovos, gulintį vyrą, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai M. L.. Jau pokalbio su M. L. metu, jis vis kėlė balsą, stovint jam nuo jo per atstumą, jis vis keikėsi, bandė jį nuraminti, pasikalbėti, paaiškino jų atvykimo priežastį ir nurodė pasitikrinti blaivumą. Pamena, kad M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kiek įpūtė į alkotesterį dabar tiksliai nepasakys, nepamena, virš promilės. Jiems su M. L. kalbantis, aiškinantis situaciją, į butą užėjo juos iškvietęs E. P. brolis, kurį M. L. pamatęs pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, bei pastebėjęs, kad buto koridoriuje stovi E. P., jis pradėjo šaukti, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais. Kelis kartus M. L. buvo perspėtas nusiraminti, tačiau jis toliau elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu balso tonu, keikėsi, todėl buvo panaudota panaudota spec. priemonė, jam uždėti antrankiai. Jam vedant M. L. pro buto duris, M. L. pradėjo priešintis, muistytis lyg traukti rankas, tampytis, atsisuko į buto vidų, elgėsi agresyviai ir bandė iš galvos trenkti jam į galvą, tačiau jis smūgio išvengė, tik jam nuo krūtinės ant žemės nukrito kūno kamera, į nurodymus nusiraminti M. L. nereagavo. Daugiabučio laiptinėje, prieš M. L. buvo panaudota fizinė prievartą, jis buvo paguldytas ant grindų, toliau jam besimuistant, šaukiant, buvo panaudota spec. priemonė dujos. Vedant M. L. į automobilį, tiek laiptinėje ir lauke jis juos policijos pareigūnus dėvinčius tarnybines uniformas ir vykdančius jiems pavestas funkcijas pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, spjaudytis, atsisakė vykdyti jų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, grasino ir suspardyti ir iš bokalo į galvą trenkti ir panašiai, buvo ir kitų grasinimų, kurių šiuo metu nepamena, nebegali įvardinti. Įsodintas į tarnybinį automobilį M. L. spardėsi automobilio laikino sulaikymo kameroje, toliau šaukė, keikėsi vadino juos su kolega įvairiais necenzūriniais žodžiais. Pristatytas į policijos komisariatą M. L. toliau elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi, prašomas nusiraminti ir elgtis adekvačiai, tiesiog nereagavo į jų su kolega prašymus. M. L. skundėsi, kad skauda rankas nuo antrankių, šaukėsi medikų, dėl tos priežasties M. L. buvo iškviestas greitosios pagalbos ekipažas. Medikai dar klausė, ar M. L. priešinosi, kad jam taip užsiveržę antrankiai. Medikų M. L. buvo apžiūrėtas, realios pagalbos M. L. nereikėjo. Greitosios pagalbos automobilyje sėdėdamas M. L., toliau elgėsi agresyviai šaukė, garsiai reikšdamas savo nepasitenkinimą, ir sakė, kad juos su kolega L. D. pririš virvėmis prie savo automobilio ir tampys žvyruotu keliu, suprato tuos M. L. žodžius kaip grasinimą, tiek jam, tiek jo kolegai. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o M. L. sulaikytas. Dėl tokio M. L. elgesio įvykio metu patyrė neigiamas emocijas, tačiau fiziškai nenukentėjo. Civilinio ieškinio byloje nereikš (el. b. I t. l. 91-94, 102-104).

4.4. Iš liudytojo (nukentėjusiojo) L. D. parodymų matyti, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti šių metų rugpjūčio mėnesio 23 diena, vykdė tarnybą su pareigūnu D. J.. Vakare, galėjo būti apie 21 val. 30 min., iš komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, (duomenys neskelbtini), pranešėjas prašo policijos, nes nurodytu adresu gyvena jo sesuo, prieš kurią smurtauja sugyventinis ir grasina užmušti. Nuvykus prie nurodyto namo, pasitiko E. P., ji pasakojo, kad jos buvęs sugyventinis jai grasina, kad ją užmuš ir sudegins, moteris atrodė išsigandusi, verkė. Su kolega D. J. nuėjo į nurodytą butą, kur rado kambaryje ant lovos gulintį M. L.. Jau pokalbio su M. L. metu, jis vis kėlė balsą, keikėsi, bandė jį nuraminti, pasikalbėti, paaiškino jų atvykimo priežastį ir nurodė pasitikrinti blaivumą. Pamena, kad M. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kiek įpūtė į alkotesterį dabar tiksliai nepasakys, nepamena. Jiems su M. L. kalbantis, aiškinantis situaciją į butą užėjo juos iškvietęs E. P. brolis, kurį M. L. pamatęs pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, bei pastebėjęs, kad buto koridoriuje stovi E. P., jis pradėjo šaukti, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais. Kelis kartus M. L. buvo perspėtas nusiraminti, tačiau jis toliau elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu balso tonu, keikėsi, todėl buvo panaudota panaudota spec. priemonė antrankiai. Jo kolega D. J. vedė M. L. pro buto duris, laikydamas jį už surakintų rankų, jis ėjo jiems iš paskos, einant pro duris M. L. pradėjo priešintis, muistytis lyg traukti rankas, tampytis, atsisuko į buto vidų, elgėsi agresyviai, dar kažką pakeltu balso tonu pasakė kolegai ir iš galvos bandė trenkti kolegai į galvą, tačiau, kiek matė nepataikė, kolega išvengė smūgio, tuo metu kolegai nukrito kūno kamera, į nurodymus nusiraminti M. L. nereagavo. Daugiabučio laiptinėje prieš M. L. buvo panaudota fizinė prievartą, jis buvo paguldytas ant grindų, toliau jam besimuistant, šaukiant, buvo panaudota spec. priemonė dujos. Vedant M. L. į automobilį, tiek laiptinėje ir lauke jis juos, policijos pareigūnus, dėvinčius tarnybines uniformas ir vykdančius jiems pavestas funkcijas, pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, spjaudytis, atsisakė vykdyti jų teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Grasino ir suspardyti, ir iš bokalo į galvą trenkti, ir panašiai. Įsodintas į tarnybinį automobilį, M. L. spardėsi automobilio laikino sulaikymo kameroje, toliau šaukė, keikėsi vadino juos su kolega įvairiais necenzūriniais žodžiais, kurių šiuo metu nepamena, bet viskas yra užfiksuota kūno kameros įraše. Pristatytas į policijos komisariatą M. L. toliau elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi, kelis kartus prašomas nusiraminti ir elgtis adekvačiai, tiesiog nereagavo. M. L., po to kai jis buvo laikinai patalpintas į laikino sulaikymo kamerą skundėsi, kad jam kažkas blogai su sveikata, jis blogai jaučiasi, sakė, jog jam skauda rankas tose vietose, kur buvo uždėti antrankiai. Reaguojant į M. L. nusiskundimus buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, medikai M. L. apžiūrėjo. M. L. sėdint greitosios pagalbos automobilyje jis pasakė, kad juos su kolega pririš virvėmis prie savo automobilio ir tampys juos žvyruotu kelia, suprato tuos M. L. žodžius kaip grasinimą tiek jam tiek kolegai. Dėl tokio M. L. elgesio įvykio metu patyrė neigiamas emocijas, tačiau fiziškai nenukentėjo (el. b. I t. l. 82-85, 86-88).

4.5. Iš liudytojo K. P. parodymų matyti, kad E. P. yra jo sesuo, santykiai jų geri, bendrauja. M. L. jis pažįsta, jis buvęs jo sesers Erikos sugyventinis. Jokių santykių su M. jis nepalaiko, su juo nebendrauja. Tikslios dienos nepasakys, buvo vasara, buvo naktis, tamsus paros metas, atsimena, kad gulėsi jau miegoti ir paskambinusi jo mama pranešė, kad pas seserį E. kažkas atsitiko ir reikia nuvažiuoti pasižiūrėti. Dabar neatsimena, ar dar važiuodamas pas seserį į jos namus, paskambino policijai ar jau nuvažiavęs. Jam nuvykus, sesuo stovėjo namo kieme, sesuo buvo išsigandusi, apsiverkusi, drebėjo, ji iš pradžių jam nieko nepasakojo, matėsi, kad buvo šoko būsenoje, tik atvykus policijos pareigūnams ir sulaikius M., sesuo jam pasakojo, kad M. gėrė alkoholį ir pradėjo E. užgaulioti, įžeidinėti. E. pasakojo, kad ji išsigando M., nes jis buvo agresyviai nusiteikęs ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams, jie užėjo į butą, kur buvo M. M. elgėsi agresyviai, nuo pat pradžių jis agresyviai bendravo su pačiais policijos pareigūnais, o po to pamatęs juos su E. bute, dar labiau tapo agresyvus, visus juos koliojo ir pareigūnus taip pat, pareigūnai daug kartų M. įspėjo nusiraminti, tačiau M. negražiai bendravo, matė, kad M. buvo uždėti antrankiai ir vedamas iš buto jis buvo agresyvus, matė, kaip M. stumdėsi su pareigūnais, spyrė iš kojos pareigūnams ne kartą ir vedant jį iš buvo pareigūnams priešinosi, ko pasėkoje buvo išvestas į buto laiptinę, net vedamas laiptinėje jis toliau elgėsi agresyviai, spardė tarnybinį policijos automobilį jau būdamas uždarytas į sulaikymo kamerą. Tiksliai nepasakys, kuriuo metu, bet matė, kaip M. spjaudė į policijos pareigūnus. Pats asmeniškai nenukentėjo dėl M. veiksmų. Sesuo pasakojo po įvykio, kad konflikto su M. metu, M. grasino jai, kad neva susidoros, sudegins ją ir jos daiktus. Ir prie pareigūnų, jam atrodo, kad M. grasino E. sudeginti (el. b. I t. l. 110-113).

4.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad į įvykio vietą patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į daugiabučio pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą laiptinę. Patekus į laiptinę, penktame aukšte, dešinėje pusėje matyti rudos spalvos durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Patekus į butą, tiesiai matyti koridorius, toliau dešinėje pusėje yra įėjimas į svetainės kambarį. Šiame kambaryje matyti staliukas, minkštas kampas, kairėje pusėje televizorius. Reikšmingų pėdsakų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta. Įvykio vieta fotografuota iš įvykio vietos niekas nepaimta (el. b. I t. l. 23-25, 26-29).

4.7. Iš pareigūno D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0100 patikros sertifikato Nr. 2066706, M. L. nustatytas 1,57 prom. girtumas (el. b. I t l. 32-35).

4.8. Iš pareigūno D. J. 2024-08-24 tarnybinio pranešimo "Dėl M. L. grasinimų ir pasipriešinimo policijos pareigūnams" matyt, kad 2024-08-23 vykdant tarnybą su pareigūnu L. D., apie 21.31 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas prašo policijos, nes nurodytu adresu gyvena jo sesuo, prieš ją smurtauja sugyventinis, grasina, kad užmuš, vaikų nėra, GMP nereikia, pranešėjas randasi kitur. Nuvykus prie nurodyto namo, juos pasitiko pranešėjo sesuo E. P. gim., (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis jai grasina, kad ją užmuš ir sudegins, o už tai būti nuteistam 20 metų visai jam nebaisu. Su kolega L. D. nuėjo į nurodytą butą, kur buvo E. P. sugyventinis. M. L. gim., (duomenys neskelbtini) paaiškino jų atvykimo priežastį ir nurodė pasitikrinti blaivumą. A. A. 7510 Nr. ARKB-0100, patikros sertifikato Nr. 2066706 nustatytas 1.57 prom., girtumas. Į butą užėjus E. P. broliui K. P., M. L. pradėjo elgtis agresyviai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, bei pastebėjęs, kad buto koridoriuje stovi E. P., jis ant jos pradėjo šaukti vadindamas „(duomenys neskelbtini)“. Prieš M. L. buvo panaudota spec., priemonė antrankiai. Kuomet buvo vedamas pro buto duris, M. L. pradėjo priešintis, t., y., stangrino rankas, kojomis spyrėsi į buto grindis bandydamas išsilaisvinti, bei tyčia su savo galva bandė trenkti jam į galvos sritį, tačiau nepataikė, ko pasėkoje nuo jo tarnybinės liemenės, ant grindų nukrito tarnybai išduota kūno kamera. Tuomet daugiabučio laiptinėje prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta, bei spec., priemonė dujos. Sulaikytą M. L. vedė į tarnybinį automobilį, o tuo metu jis juos policijos pareigūnus dėvinčius tarnybines uniformas ir vykdančius jiems pavestas funkcijas pradėjo vadinti: „urodais, kurvom, žėrtvom, sūkomis“. Nuvedus prie tarnybinio automobilio M. L. toliau keikėsi, bei juos vadino necenzūriniais žodžiais, bei pradėjo grasinti, kad kai jus susitiks (duomenys neskelbtini) mieste, kokioje nors kavinėje, iš kart prieš juos panaudos ašarines dujas ir su alaus bokalu sudaužys galvas, bei pririšęs virve prie automobilio, tampys žvyruotu keliu ir už tai jam nieko nebus. Įvykis filmuotas „BODY“ camera (el. b. I t. l. 30-35).

4.9. Iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas K. P. pranešimas BPC apie grasinimus sesers E. P. atžvilgiu (el. b. I t l. 39-41).

4.10. Iš pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad E. P. paaiškina pareigūnams dėl ko jie kviesti, kad jai grasina, ir tas asmuo jai nėra sugyventinis, paaiškina aplinkybes. Užfiksuotas M. L. elgesys, atvykus pareigūnams, nustatomas alkoholinis girtumas M. L., jo sulaikymo aplinkybės ir elgesys sulaikymo metu (el. b. I t l. 44-47).

5. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, kadangi jis grasindamas nukentėjusiajai, sakydamas, kad ją uždegs, ji nebegyvens, sudegins jai priklausantį turtą, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas - grasino nužudyti žmogų, nukentėjusiąją - sugyventinę E. P.. Taip pat byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje padarymo, kadangi M. L. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei jį panaudodamas pasipriešino policijos pareigūnams D. J. ir L. D..

6. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padarytų nusikaltimų pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

7. Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. II t. l. 3-6, 7-10).

8. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų abiejų nusikalstamų veikų pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę: teistas du kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas vieną kartą, skirtą baudą yra sumokėjęs, nedirbantis. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už abiejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje padarymą paskiriant straipsnių dalių sankcijose numatytas prokuroro siūlomas bausmių rūšis – viešuosius darbus (BK 46 str). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šias bausmes, kurios bendrintinos iš dalies jas sudedant (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant pagrindui, paskirta subendrinta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaitytinos 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme, ir laikytinas atlikusiu 18 val. viešųjų darbų bausmės.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su neatlikta bausmės, paskirtos 2019-05-28 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu (pakeistu 2019-08-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi) dalimi - 1501,70 Eur bauda, jas visiškai sudedant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

12. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 (šešių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti kaltinamajam M. L. subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 6 mėn. (šešių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (viso 150 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausmės, paskirtos 2019-05-28 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo nuosprendžiu (pakeistu 2019-08-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi) dalimi – 1501,70 Eur bauda, jas visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėn. (šešių mėnesių) trukmįs viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų) ir 1501,70 Eur baudą.

Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 2 paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusiu 18 val. viešųjų darbų bausmės.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str., 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.