- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-30
- Bylos Nr.
- e1-1254-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29044-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- V. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, neteistas, (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, t. y. 2024 m. liepos 27 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. O., tai yra tyčia kairiu delnu sudavė jai vieną kartą į dešinį skruostą bei vieną kartą kairiu kumščiu į dešinę šlaunį ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. O. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad apie devyniolika metų gyvena kartu su sugyventine V. O., veda bendrą ūkį. Gyvena dviese, vaikų neturi. Paskutinius tris metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena, priklauso V. O. brolienei J., pavardės nežino. J. gyvena kitur, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Su pirma žmona L. G. nėra oficialiai išsiskyręs, nors kartu negyvena jau virš dvidešimt metų. Dėl 2024 m. liepos 27 d. įvykio gali paaiškinti, kad vakare namuose kartu su savo sugyventine V. O. vartojo alkoholį – gėrė degtinę ir alų. Abu buvo neblaivūs. Jis norėjo miegoti, atsigulė, bet V. trukdė jam miegoti, pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais, jį visaip žodžiais provokavo, dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji neleido jam ilsėtis. Konflikto metu V. vadino jį „chaliava“, „šūdu“, todėl supykęs sudavė jai kairiu kumščiu vieną kartą į dešinę šlaunį, vieną kartą kairiu delnu į kairę šlaunį ar sėdynę, kur tiksliai neprisimena bei vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Į veidą sudavė kairiu delnu, ne kumščiu. Konflikto metu abu gulėjo lovoje, ji gulėjo jam iš kairės pusės. Daugiau niekur jai nesudavė. Sudavė nestipriai, stipriai jos nemušė. Norėjo, kad ji nusiramintų, nustotų jį įžeidinėti, rėkti, kad leistų jam miegoti. V. iškart iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, sugyventinė sakė, kad ją mušė. Pareigūnai patikrino jam girtumą, jam buvo nustatytas 1,80 promilės girtumas. V. girtumas nustatytas nebuvo, nes ji nemoka pūsti į alkotesterį, nesugebėjo to padaryti arba apsimetė, kad negali. Ant V. kūno jokių sužalojimų nematė, jų nebuvo. Greitoji medicinos pagalba į vietą kviesta nebuvo. Dėl to, kad sudavė V. gailisi, būdamas išgėręs nesusivaldė, nes ji labai rėkė ant jo. Pasižada, kad tai daugiau nepasikartos. Kol vyks tyrimas, gyvens pas savo gerą pažįstamą A. K. adresu (duomenys neskelbtini). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, V. G. parodė, kad dėl minėto įvykio V. jis atsiprašė, ji jam atleido. Ji irgi jo atsiprašė dėl įžeidinėjimų, jie susitaikė (el. b. l. 63–66, 117–119).
Kaltinamojo V. G. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. O. parodė, kad maždaug trejus metus gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. G., veda bendrą ūkį. Kartu gyvena jau apie devyniolika metų. Namas, kuriame gyvena, priklauso jos brolienei J., jos pavardės neprisimena, bet ji kartu su jais negyvena, gyvena atskirai. Su V. gyvena dviese. 2024 m. liepos 27 d. namuose anksčiau minėtu adresu vakare kartu su savo sugyventiniu V. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Abu buvo neblaivūs. Namo iš kaimyno V. tą dieną grįžo jau būdamas gerai išgėręs. Namuose buvo dviese, daugiau nieko nebuvo. Išgertuvių metu tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Su juo barėsi, įžeidinėjo vienas kitą. Konflikto metu V. ranka sudavė jai į dešinę šlaunį. Kiek kartų sudavė neprisimena, prisimena vieną smūgį. Sudavė kumščiu. Koją jai skaudėjo. Skausmą 10 balų skalėje įvertintų 5– 6 balais. Koją jai skaudėjo kelias dienas. Minėta koja jai buvo operuota prieš tris metus, šlaunikaulyje įdėtos plokštelės. Įvykio metu sugyventinis lyg tai dar sudavė ranka per sėdmenis, gerai neprisimena, kumščiu ar delnu nurodyti negali, bet sudavė nestipriai, jai tuo metu neskaudėjo. Taip pat prisimena, kad V. vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, pataikė į dešinį skruostą ir lūpą. Smūgis buvo praslystantis. Sudavė kumščiu ar delnu neprisimena, nurodyti negali. Jai skaudėjo. Skausmą vertintų 2–4 balais. Veidą labiausiai skaudėjo pirmą dieną, po kelių dienų skausmas praėjo. Po suduoto smūgio į veidą ji greit išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Daugiau jos nemušė. Smūgių metu abu gulėjo lovoje kambaryje, V. buvo jai iš dešinės. V. jai sudavė turbūt dėl to, kad jį žodžiais įžeidė, vadino jį įvairiais žodžiais, kokiais tiksliai neprisimena, vadino „chaliava“, priekaištavo jam dėl to, kad netvarko malkų, nešienauja kieme. Atvykusiems pareigūnams papasakojo kas atsitiko, kad sugyventinis ją mušė. Į vietą greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta, nes jos nereikėjo. Po 2024 m. liepos 27 d. įvykio ji į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, nes dideli kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant dešinės šlaunies iš pradžių sužalojimų nesimatė, bet vėliau atsirado nedidelės kraujosruvos nuo kumščio krumplių. Ant veido jokių sužalojimų matyti nebuvo, kraujosruvos neatsirado. Kad būtų atliekama jos kūno apžiūra nesutinka. Nori paaiškinti, kad policiją kvietė, nes norėjo, kad V. apramintų, nes ją mušė, bijojo likti su juo viena. Bijojo, kad daugiau nemuštų. Nenorėjo, kad būtų pradėtas tyrimas. Pareiškimo dėl jai suduotų smūgių ji nerašė ir nerašys. V. vėliau jos atsiprašė dėl minėto įvykio, gailėjosi dėl savo veiksmų, ji su juo susitaikė, jam pretenzijų neturi. Prašo bylą nutraukti, nenori, kad V. baustų, jai jo gaila, jis yra geras žmogus. Mano jis suprato, kad elgėsi netinkamai, daugiau taip nesielgs. Jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 93–96).
2024 m. liepos 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo Arvydo Radžiūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės Julios Chromovos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. liepos 27 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus, kai alkotesterio rodmenys rodė 1,80 promilės girtumą, naudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o tiksliau kumščiu trenkė į šlaunį ir kumščiu trenkė į veidą savo sugyventinei V. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą savo sugyventinei. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 1–7).
Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės Julios Chromovos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 28 d. apie 23.35 val., patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiu patruliu G. Zelionka ir 5- ojo skyriaus tyrėja G. Račkyte, gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja paskambinusi susijaudinusi pasakė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis V. G.. Prašo policijos. Visi vietoje, vaikų nėra, GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu name buvo pranešėja V. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos sugyventinis V. G., gim. (duomenys neskelbtini). V. buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai paėjo, nesugebėjo raiškiai dėlioti minčių, paaiškino, kad 2024 m. liepos 27 d. apie 23 val. sugyventinis V. jai kumščiu (su kokia ranka pasakyti negalėjo) trenkė į dešinės kojos šlaunį, vėliau kumščiu (su kokia ranka pasakyti negalėjo) trenkė jai į veidą, dėl šių sugyventinio veiksmų moteris patyrė fizinį skausmą. V. prisipažino, kad išgėrė 0,5 l degtinės, moters neblaivumo nustatyti nepavyko, kadangi moteris nesugebėjo iš kelių bandymų įpūsti į alkotesterį. Ant moters jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, medikų pagalbos atsisakė. V. taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,80 promilės neblaivumas, vyro teigiamu sugyventinė jį engia, dėl to jis jai trenkė ranka kelis kartus į klubo sritį. Moteris rašyti pareiškimą atsisakė ir sugyventiniui jokių pretenzijų neturi. V. G. įteiktas šaukimas ir jis buvo pristatytas į nakvynės namus „Vilko pėda“, A. Kojelavičiaus g. 50, Vilnius ( el. b. b. l. 8).
2024 m. liepos 28 d., 0.05 val. prietaisu „Alcotest 750“, Nr. ARKL-0672 (patikros sertifikato Nr. 2070579, patikra galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d.) V. G. nustatytas 1,80 promilių girtumas (el. b. l. 10–11).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekama įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – medinis namas. Įvykio vietoje apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų nepaimta. Bendra tvarka nepažeista. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el. b. l. 12–14).
2024 m. liepos 31 d. perklausus bendrosios pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, prisistačiusi V. O., kuri prašė iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sugyventinis, V. G., sumušė ją, jai skauda, greitosios atsisako (el. b. l. 82– 84).
2024 m. rugpjūčio 1 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus, užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad atvykę pareigūnai, užeina į namus. Vaizdo įraše matoma moteris (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstama kaip V. O.), kuri nurodo, kad namuose yra dviese. Nurodo, kad ją mušė sugyventinis. Matomas vyras (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip V. G.), kuriam alkotesteriu nustatomas 1,8 promilės girtumas. Moteris nurodo, kad trenkė sugyventinis kumščiu į dešinės kojos šlaunies sritį, kuri, neva, yra sulaužyta ir tyčia į ją mušė. Kiek kartų, nurodyti negali, tačiau tai buvo daugiau nei vienas smūgis. Pareigūnams ji parodo tą vietą, ir pareigūnė sako, kad nieko nesimato. Trenkė taip pat į veidą, tai parodo – dešinės rankos plaštaką priliečia prie dešinio skruosto. Nurodo, kad jautė fizinį skausmą. Pareigūnui paklausus kaip skausmą įvertintų 10 balų skalėje, moteris nurodo, kad turbūt per pusę, „biški skauda“. Kiek kartų trenkė nurodyti negali. Sako, kad trenkdamas jis sakė tokius žodžius: „Aš tave užmušiu (necenzūrinis žodis)“. Vaizdo įraše sužalojimų ant moters kūno nesimato. Moteriai nepavyksta atlikti pūtimo veiksmo į alkotesterį, bet ji neneigia, kad yra neblaivi. Pareiškimą moteris rašyti atsisako. Vyras pasakoja, kad su moterimi aštuoniolika metų veda bendrą ūkį. Toliau pasakoja, kad jis įvykio dieną buvo padėti draugui, grįžus namo moteris jam priekaištavo, kad jis nieko nedaro, tegul varo iš čia. Jis sako, kad kumščiu ir delnu trenkė jai į sėdmenis. Suima dešinės rankos kumštį ir trenkia sau į dešinės kojos šlaunį rodydamas trenkimo manevrą. Kiek tiksliai, nurodyti negali, tačiau mini apie du, tris kartus. Trenkė jis, nes ji jam įkyrėjo dėl pastovaus priekaištavimo, nes jį vadina „chaliavu“ – veltėdžiu. Tas žodis labai vyrą įžeidė, ir jis jai trenkė. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (el. b. l. 97–99).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties V. G. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė V. G.; BPC pateiktame garso įraše užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji prašė iškviesti policiją, kadangi V. G. ją muša; policijos pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose esantys duomenys, kuomet tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. G., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė V. O. fizinį skausmą.
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji V. O. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. O..
Pranešus V. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 128–131). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tą, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 59–62, 102–106), teistumas išnykęs, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. l. 100–101), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. Byloje nėra duomenų apie V. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tą aplinkybę, kad nukentėjusioji atsisakė vykti pas medikus, į gydytojus nesikreipė, nusikaltimo padarymo metu pati buvo neblaivi, šiuo metu nukentėjusioji ir kaltinamasis susitaikė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis siekia BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
V. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. G., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyviosios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti drabą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyviosios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.