Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei R. M. individualiai įmonei iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų ĮBĮ 4 ir 6 straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, atsakovo R. M. individualiai įmonei keltina bankroto byla

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė R. M. individuali įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 1998 m. birželio 26. Nuo 2009 m. birželio 23 d. įmonė įgijusi likviduojamos įmonės statusą ir likvidatoriumi paskirtas A. M.. Atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai dėl dokumentų pateikimo grįžo neįteikti, iki paskirto teismo posėdžio teismui nėra pateikti jokie firmos finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia vadovaujantis civilinėje byloje ieškovo pateiktais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip valstybės institucijai, įpareigotai surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Juridinių asmenų registrui atsakovė R. M. individuali įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis tokio asmens tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra. Įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. gegužės 16 d. buvo 3737,04 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų bei 226,07 Eur delspinigių. Įmonėje apdraustųjų nėra. Bylos duomenimis, ieškovas dar 2004 m. lapkričio 17 d., 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. lapkričio 21 d., 2010 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, tačiau šiuos sprendimus antstolė 2018 m. balandžio 30 d. grąžino išieškotojui neįvykdytus, kartu su išieškojimo negalimumo aktais. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovė ir įmonės savininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, tačiau įmonės savininko R. M. vardu yra registruota viena transporto priemonė MAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri yra areštuota įvairių institucijų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teisme nagrinėjamų bylų, kuriose šalimi būtų atsakovė, nėra. Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė R. M. individuali įmonė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo, įmonėje dirbančių asmenų nėra. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia R. M. individualios įmonės būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nagrinėjamu atveju nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta T. N., kuri ir skirtina R. M. individualios įmonės bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, teisėjas

nutaria:

iškelti R. M. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 153717060, Alytaus r. sav. Radžiūnų k.) bankroto bylą.

Bankrutuojančios R. M. individualios įmonės administratoriumi paskirti T. N. (sąrašo Nr. B-FA227, adresas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)).

Areštuoti R. M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas 153717060) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad R. M. individualios įmonės kreditoriai per 40 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad R. M. individualios įmonės valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams el. paštu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.