- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-261-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58791-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- M. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G. (M. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl teistumo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo) subendrinta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bauda sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. G. prašymas panaikinti jam teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo prašymas panaikinti teistumą buvo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis M. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. baudžiamąjį įsakymą turimą teistumą.
Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta. Iki teistumo pabaigos praėjo du trečdaliai laiko bei egzistuoja visi BK 97 straipsnyje nustatyti teistumo panaikinimo pagrindai – jis sumokėjo skirtą baudą, nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo iki šiol nepadarė naujų nusikaltimų.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad teistumas negali būti panaikintas, kadangi jis praeityje buvo teistas. Pirmą kartą jis nusikalto būdamas paauglys, nuo šio nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei dvidešimt metų. Todėl tai negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl teistumo panaikinimo, kadangi pagal BK 97 straipsnio 6 dalį, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas neteistas.
Taip pat nuteistasis nesutinka ir su teismo argumentais, kad negalima panaikinti teistumo, nes 2017 vasario 13 d. Didžiojoje Britanijoje jis buvo sulaikytas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam skirta 450 svarų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 17 mėnesių. Nuteistasis pažymi, kad šiuo atveju jis buvo baudžiamas ne už nusikaltimo, o už administracinio nusižengimo padarymą. Be to, ši veika yra mažiau pavojinga, nes praėjus trumpam laikui po sulaikymo jam buvo leista vairuoti automobilį bei grįžti į namus.
Teistumas sukuria neigiamas pasekmes ir nuteistojo galimybei įsidarbinti bei asmeniniame gyvenime. Šiuo metu nuteistasis grįžta nuolat gyventi į Lietuvą, todėl siekia atkurti savo dalykinę reputaciją bei įsidarbinti, taip pat su sužadėtine ketina sukurti šeimą, todėl jam gėda prieš sužadėtinę bei artimuosius dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio. Teismas, šių aplinkybių nevertino, o formaliai atmetė nuteistojo prašymą bei padarė nepagrįstas išvadas, kad teistumas netrukdo nei jo darbinei veiklai, nei asmeniniam gyvenimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.
BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimus ir atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi trejus metus po bausmės atlikimo. Iš teikimo bylos matyti, jog nuteistasis jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo 2016 m. liepos 24 d., taigi bendrąja tvarka teistu jis laikomas iki 2019 m. liepos 24 d., o terminas, kuomet nuteistasis turi teisę su prašymu kreiptis dėl teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo suėjo 2018 m. sausio 24 d.
Atsižvelgiant į aptartus duomenis, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas nuteistajam M. G. panaikinti teistumą, kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau pagrindine priežastimi, lėmusia apylinkės teismo atsisakymą panaikinti teistumą nuteistajam, buvo jį charakterizuojančios aplinkybės.
Nors nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o paskirtą baudą sumokėjo praėjus pakankamai trumpam terminui po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistumo laikotarpiu Didžiojoje Britanijoje buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Nors skunde M. G. teigia, jog tokia nuobauda negali būti laikoma priežastimi teistumo nepanaikinimui, tačiau teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į nuteistą asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Priešingai nei teigiama skunde, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuomet automobilį vairuoja neblaivus asmuo, negali būti laikomas mažareikšmiu nusižengimu, juo labiau, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog M. G. jau šiuo metu yra pasiruošęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir jų nepažeidinėti. Vertinant skundo motyvus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog jame išreiškiamas nekritiškas požiūris į nustatytą administracinį nusižengimą.
Nors skunde nuteistasis nurodo, kad teistumo panaikinimas pagerintų jo galimybę įsidarbinti, jo ir artimųjų emocinę būklę, tačiau jokių tai objektyviai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo skundo dėl jo patiriamų asmeninių ir darbinės veiklos suvaržymų pagrįstumą. Juo labiau, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog realiai dar neieškojo darbo Lietuvoje, tačiau mano, kad teistumas gali tapti kliūtimi įsidarbinimui. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teiginiai apie ketinimą įsidarbinti Lietuvoje yra deklaratyvaus pobūdžio, abstraktūs bei nepagrįsti faktiniais duomenimis. Juo labiau, kad teistumo buvimas nesutrukdė dirbti užsienyje (Didžioje Britanijoje ir Vokietijoje), o nebedirbo jis savo noru. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo taikymui.
Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai dėl neigiamų emocijų bei gėdos prieš sužadėtinę bei artimuosius, nesant išskirtinių, itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu sutrumpinti jo patiriamų teisinių pasekmių – teistumo terminą ar jį panaikinti.
Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam M. G. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, nėra pagrindo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nuteistojo prašymas panaikinti teistumą buvo atmestas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. G. (M. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.