Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui P. A., į bylos nagrinėjimą įtraukiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities VTAS .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatyta terminą nepateikė. viešo paskelbimo būdu, nes atsakovas deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, ieškovės nurodytu adresu Italijoje, jis per įstatymo nustatytą laiką šaukimo į teismo posėdį neatsiėmė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybinės Vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis ir vaikų bendravimo tvarka su atsakovu neprieštarautų vaiko interesams, bei, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šią išvadą teismo posėdyje palaikė institucijos atstovas D. N..

Ieškinys tenkintinas. Iš byloje esančių gimimų liudijimų matyti, : E. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. A. ir A. P.. Ieškovė šiuo metu dirba. Atsakovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais. Registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. VSDFV duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirbo ir pajamų negavo. Ieškovės duomenimis atsakovas Italijoje turi savo įmonę, verčiasi prekyba padėvėtais automobiliais ir gauna pajamas.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai E. ir E. A. nuo 2017 m gruodžio mėnesio gyvena su ieškove, yra jos išlaikomi, prižiūrimi ir auklėjami. Taigi, vaikai yra prisirišę prie mamos ir prie jos gyvenamosios aplinkos, kurioje gyvena. Atsakovas šiuo metu vaikų neprižiūri ir neauklėja, kaip nurodė ieškovė iniciatyvos imtis auklėti ir išlaikyti savo vaikus nerodo. Iš Panevėžio miesto VTAS išvados ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad pas ieškovę vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymo sąlygos. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi savo vaikais ir netinkamai juos auklėja byloje nėra. Dėl šių aplinkybių nepilnamečių vaikų E. A. ir E. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tai atitinka vaiko interesus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kaip matyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 150 Eur kas mėnesį ir nurodo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį kiekvienam vidutiniškai viso reikia apie 220-300 Eur. Įvertinus ieškovės nurodytas pinigines sumas konkrečioms vaikų išlaikymo išlaidoms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, jos paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad nėra pagrindo skaityti, kad jos yra nepagrįstos ar padidintos. Abiejų vaikų poreikiai panašūs, todėl kiekvieno jų išlaikymui po 220-30 Eur per mėnesį yra pagrįsta suma tokio amžiaus vaikams, ši suma yra orientuota ne tik į vaiko poreikius, bet į ieškovės finansines galimybes. Be abejo, negalima pamiršti, kad visapusiškas vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai. Tačiau vaiko poreikius visais atvejais pirmiausia sąlygoja tėvų turtinė padėtis. Iš išlaikymą teikiančio tėvo negali būti priteistas didesnis išlaikymas nei leidžia jo turtinė padėtis.

Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas.

Atsakovas registruoto Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Ieškovės vardu registruotas dviejų kambarių butas ir automobilis. Duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas ar turi tokių sveikatos problemų, kurios trukdytų jam užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas ne tik savo, bet ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui, byloje nėra. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus ir turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius, privalo dirbti ir gauti pajamas.

Turint omeny ieškovės gaunamas pajamas ir gyvenimo kokybę bei tą aplinkybę, kad motina su kuria gyvens nepilnamečiai vaikai, kaip taisyklė, visada turi didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, nei tėvas, kuris su vaikais negyvena, manytina, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti pinigų suma vaikų išlaikymui yra sąžininga ir protinga, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams; E. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2018-10-25 iki vaikų pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams ( Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis ). Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė ( Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis ). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams ( Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis ). Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016).

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl patikslintu ieškiniu siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės Vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius Panevėžio mieste nuomone, ši bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę nuolat bendrauti su tėvais, šis ieškininis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo P. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. A. ir E. A. tvarka: 1) tėvas bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu) su vaikais neribotai, atsižvelgiant į paros laiką ir vaikų dienos rėžimą; 2) tėvas bendrauja su vaikais savo pasirinkimu iki trijų dienų iš eilės, neribojant bendravimų skaičiaus, suderinęs bendravimo laiką su A. P. iš anksto ne mažiau kaip prieš 3 dienas. Vaikus bendravimui tėvas pasiima iš namų ir parveža juos atgal į jų gyvenamąją vietą.

Taigi ieškinys dalyje ieškovės palaikomų ieškininių reikalavimų apimtimi tenkintinas pilnai. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo ( CPK 88, 92-93 ,96-99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: E. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų: E. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų ) kiekvienam nuo 2018-10-25 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo P. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. A. ir E. A. tvarka:

1) tėvas bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu) su vaikais neribotai, atsižvelgiant į paros laiką ir vaikų dienos rėžimą;

2) tėvas bendrauja su vaikais savo pasirinkimu iki trijų dienų iš eilės, neribojant bendravimų skaičiaus, suderinęs bendravimo laiką su A. P. iš anksto ne mažiau kaip prieš 3 dienas. Vaikus bendravimui tėvas pasiima iš namų ir parveža juos atgal į jų gyvenamąją vietą..

Priteisti valstybei iš atsakovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur ( vieną šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 27,10 Eur (dvidešimt septynis eurus 10 ct) už procesinių dokumentų įteikimą) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143 Eur (šimtą keturiasdešimt tris eurus) antrinės teisinė pagalbos išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.