Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G.R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G.R. 2015-08-21 antstolės N. B. turto arešto aktu, Kauno apylinkės teismo 2014-10-16 įsakymo pagrindu, kuriuo apribota automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) disponavimo teisė, 2016-12-29 Kaune, su A. J. sudarė automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu žinomai areštuotą minėtą automobilį neteisėtai pardavė A. J..

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad galimai nuo 2009 m. buvo nemokėjęs žemės mokesčio, todėl iki 2014 metų susidarė valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas Kauno rajono savivaldybės administracijai, įsiskolinimo sumos neprisimena. Žino, kad Kauno rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ir skola buvo priteista. Nesumokėjo įsiskolinimo ir žinojo, kad buvo kreiptasi į antstolį, jog iš jo būtų išieškota skola. Kiek prisimena, 2015 m. viduryje, tikėtina įtarime nurodytu metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėn., gavo pranešimą iš antstolės, kad areštuotas jo automobilis „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį tuo metu tik ir turėjo savo nuosavybėje. Suprato, kad minėtam automobiliui apribota disponavimo teisė. 2016-12-08 namuose, kur gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gaisras ir viskas, kas buvo namuose, sudegė, todėl neturi išlikusių jokių tai patvirtinančių dokumentų. Galimai 2016 m. gruodžio mėn. viduryje buvo sutikęs pažįstamą A. J., kuriam pasiūlė pirkti automobilį, nes turėjo kitą ir tuo automobiliu nesinaudojo. A. J. sutiko pirkti ir dar galimai po kelių savaičių, tikėtina, kad įtarime nurodytu laiku – 2016-12-29, surašė prie jo namų su A. J. automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė A. J. savo minėtą automobilį, tikėtina už 100 eurų, ir perdavė jam raktelius bei registracijos liudijimą. Apie tai, kad automobilis areštuotas, kad apribota disponavimo teisė, A. J. nieko nesakė, nes ko gero buvo pamiršęs apie tai, automobilio jam nereikėjo kaip daikto ir automobilio arešto nesureikšmino, nes turėjo kitokių rūpesčių dėl sudegusių namų. 2017 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jis nusipirko automobilį „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra jo vardu ir negali jo įsiregistruoti savo vardu, kadangi automobilis yra areštuotas. Jam pasakė, kad žino apie tai, kad artimiausiu metu sumokės įsiskolinimą ir nuims areštą. Tačiau įsiskolinimo nesumokėjo, kadangi neturėjo pinigų, todėl automobilis taip ir liko areštuotas, apribota jo disponavimo teisė. Supranta, kad savo neapgalvotais veiksmais, parduodamas areštuotą automobilį, padarė nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei prašo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam viešuosius darbus. (b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-03-02 17.00 val. Kėdainiuose iš A. J. pirko automobilį „K. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų. A. J. jam nieko nesakė, kad yra kokie nors automobilio registracijos apribojimai. Pastarasis jam atidavė minėto automobilio registracijos liudijimą, užvedimo raktelį ir 2016-12-29 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Kaune, kurios pagrindu jis įsigijo automobilį iš G. R.. Žinojo, kad ši sutartis taip pat jam bus reikalinga, kuomet registruos automobilį savo vardu. Susiremontavęs automobilį, 2017-05-14 nuvyko automobilio techninei apžiūrai į „Techninių automobilių apžiūrų centrą“, (duomenys neskelbtini). Tuomet sužinojo, kad automobiliui yra uždėtas areštas. Pasiskambinus A. J., šis pasakė G. R. telefono numerį. Pasiskambinus G. R., jis paaiškino, kad draudimas areštavo visą jo turtą po avarijos, kuomet neturėjo lėšų atlyginti žalą. Areštą žadėjo nuimti mėnesio laikotarpyje. Tačiau iki šios dienos areštas automobiliui nenuimtas ir jis negali įregistruoti įsigyto automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo vardu, nors yra jo faktinis savininkas (b. l. 30-31).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2017 m. pradžioje, iš matymo pažįstamo asmens G. pirko automobilį „K. C.“ už 100 eurų. Susirašė pirkimo-pardavimo sutartį, bet jos neturi, nes atidavė V. A.. G. R. jo neinformavo, kad automobiliui uždėtas areštas, todėl to nepasakė ir V. A. (b. l. 36-37).

2017-07-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad V. A. pranešė apie tai, jog automobiliui „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015-08-21 buvo uždėtas areštas areštuojant G. R., gim. 1973-08-28, gyv. (duomenys neskelbtini), turtą. G. R. automobilį pardavė A. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), o A. J. pardavė automobilį V. A. (b. l. 12).

2016-12-29 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad G. R. už 100 eurų automobilį „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė A. J. (b. l. 21).

2017-03-02 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad A. J. už 100 eurų automobilį „KIA Carens“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė V. A. (b. l. 22).

2017-07-19 VĮ Registrų centro sandorių registrų departamento raštu Nr. (1.23.65.)s-6089 nustatyta, kad 2015-08-21 uždėtas turto areštas automobiliui „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turto arešto aktas Nr. 2015038016 (b. l. 39, 40).

2015-08-21 Centrinės hipotekos įstaigos pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre nustatyta, kad antstolei N. B. pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą pranešta, kad automobiliui „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiam G. R., uždėtas areštas (b. l. 44).

Ištirtų įrodymų visetu įrodyta, kad G. R., žinodamas, kad 2015-08-21 antstolės N. B. turto arešto aktu, Kauno apylinkės teismo 2014-10-16 įsakymo pagrindu, apribota automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) disponavimo teisė, 2016-12-29 Kaune, su A. J. sudarė automobilio „K. C.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu žinomai areštuotą minėtą automobilį neteisėtai pardavė A. J.. Kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis G. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 84).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo G. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nedirbantis, teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, Respublikinės priklausomybės ligų centre neužregistruotas, padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, gailisi, nustatyta lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad jis negalėtų dėl sveikatos būklės dirbti, nėra, todėl darytina išvada, kad jam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Bausmės dydis skiriamas artimas minimaliam nustatytos bausmės dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, išdirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų, išdirbant ne mažiau kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti G. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.