Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-09 · Administracinė byla Nr. I-485-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
I-485-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01919-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Atsakovas
H. Ž.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-485-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01919-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovui H. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui H. Ž. dėl 2736,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo H. Ž. 2736,82 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 jis apmokestintas 79,46 Eur vietine rinkliava, ir objektas – dažykla, adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, kuri laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31 apmokestinta 2657,36 Eur. Nurodo, jog atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsakovas H. Ž. su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog patalpose, adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, veiklos nevykdo, objekte nėra nei vandens, nei elektros, šiuo metu rengiamas rekonstrukcijos projektas. Teigia, jog atlikus rekonstrukciją ir pradėjus eksploatuoti patalpas, jis mokės vietinę rinkliavą, apskaičiuotą pagal objekto pagrindinę tikslinę paskirtį, o šiuo metu patalpos nenaudojamos sandėliavimui. Nurodo, jog už butą adresu (duomenys neskelbtini),, Klaipėda, jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą yra sumokėjęs, taip pat sumokėjo rinkliavą už patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2011 – 2013 metus, kuri apskaičiuota sumažintu tarifu pakeitus patalpų paskirtį iš gamybos į sandėliavimo ir žemės ūkio. Atsakovo teigimu, jam nebuvo išaiškinta tvarka, kada ir kaip jis turi teikti prašymus dėl atleidimo už vietinės rinkliavos mokėjimą, nors ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo H. Ž. 2736,82 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-01 sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008-07-01. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008-07-01.

Pagal bendrąja taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su Savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko šią sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Byloje nėra ginčo, jog atsakovui nuosavybės teise aptariamu laikotarpiu priklausė nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), ir 44/100 dalys negyvenamosios patalpos – dažyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais paskirtis buvo pakeista į sandėliavimo ir tuo pagrindu buvo apskaičiuojama vietinė rinkliava. Iš atsakovo pateiktų įrodymų – vietinio mokėjimo nurodymų matyti, jog atsakovas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą – 79,46 Eur sumokėjo 2015-11-12 (b.l. 19), o 2015-11-19 jis sumokėjo 42,78 Eur vietinę rinkliavą už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31 (b.l. 17-18), todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Iš bylos duomenų ir pažymos apie skolą matyti, jog liko atsakovo nesumokėta vietinė rinkliava, apskaičiuota už patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-06-30 ir nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, kuri sudaro 2614,58 Eur (b.l. 4). Pareiškėjai prašant iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009-01-01, pažymėtina, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-10-21 (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 807,17 Eur, todėl prašymas šioje dalyje dėl priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Įvertinus laikotarpį, už kurį atsakovas sumokėjo vietinę rinkliavą, ir senatį, matyti, jog atsakovas už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 ir nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, sudarančios 1807,41 Eur, kurią prašo priteisti pareiškėja. Atsakovui iš esmės ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto ploto ir šio turto naudojimo paskirties. Pagal Nuostatus nustatyta bendra pareiga mokėti rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, kad naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Pagal Aprašo 8 punktą pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per praėjusius kalendorinius metus (Aprašo 15 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir aktualioje Aprašo redakcijoje, galiojančioje nuo 2016-02-05. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu, nes pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“, AB LESTO bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymos įrodo, kad patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2005-2015 metais nebuvo naudojamos. Iš pažymų matyti, kad nurodytu adresu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudarytos (b.l. 15, 66, 14, 67). Iš bylos duomenų matyti, jog vietinė rinkliava už atsakovui priklausantį objektą nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 buvo apskaičiuota pagal kitą nekilnojamojo turto paskirtį – kaip už sandėliavimo paskirties patalpas, o nuo 2009 metų rinkliava skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto paskirtį, nurodytą VĮ Registrų centras duomenų bazėje, t.y. kaip už gamybinės paskirties objektą (b.l. 28). Atsakovui 2011-07-25 pateikus prašymą taikyti sandėliavimo paskirtį apskaičiuojant vietinę rinkliavą, 2011-07-26 atlikta patalpų patikra vietoje ir surašytas aktas Nr. (8.17)-8R-354, kuriuo konstatuota, jog patikrinimo metu gamybinė veikla patalpose nebuvo nevykdoma ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-26 įsakymu Nr. AD1-1745 vėl pritaikyta sandėliavimo ir žemės ūkio paskirtis apskaičiuojant vietinę rinkliavą už objektą nuo 2011-07-01 (b.l. 39, 41, 49-51). Iš pažymos apie skolą matyti, jog vietinė rinkliava pritaikius kitą nekilnojamojo turto paskirtį, kuri lėmė mažesnio rinkliavos tarifo taikymą, buvo skaičiuojama už 2012, 2013 ir 2014 metus (b.l. 4). Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-18 įsakymu Nr. AD1-478 už 2015 metus H. Ž. atžvilgiu už nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini),Klaipėda, pritaikyta nulinė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2016-01-05 rašto Nr. (11.3)-ND3-9 matyti, jog atsakovo prašymas dėl nulinės rinkliavos taikymo už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus nenagrinėjamas, nes praleistas terminas prašymui paduoti (b.l. 71). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2016-01-28 atlikta patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patikra ir 2016-01-29 surašytas aktas Nr. (8.17)-8R-55, kuriuo konstatuota, jog pastatas nešildomas, elektra atjungta, stogas vietomis išpuvęs, į pastato vidų bėga vanduo, sienos pažeistos pelėsio, pastatas naudojimui pagal paskirtį netinkamas, nenaudojamas (b.l. 72). Iš prie patikros vietoje akto pridėtų nuotraukų matyti, kad patalpose laikomi nenaudojami daiktai, veikla nevykdoma (b.l. 73-78). Fotonuotraukose, darytose 2016-01-28, užfiksuota patalpų būklė nėra pakitusi nuo užfiksuotos 2011-07-26 darytose fotonuotraukose (b.l. 42-48). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie paslaugų teikimą, reikalingą eksploatuojant atsakovui priklausantį turto objektą, tai, jog pati pareiškėja pripažįsta, kad patalpos yra netinkamos naudoti, jog 2015 metais pritaikytas nulinis vietinės rinkliavos tarifas, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog patalpos (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 ir 2014 metais buvo naudojamos. Aplinkybė, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo už 2010-2014 metus kreipėsi praleidęs tokio prašymo padavimo terminą ir jo prašymas liko nenagrinėtas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Konstatuotina, jog atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų požiūriu ir negalėjo būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas yra sumokėjęs vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-12-31, neįrodo, jog atsakovas yra atliekų turėtojas Nuostatų požiūriu. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (Nr. A-1895-575/2015, Nr. A556-640/2013, Nr. A556-297/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį, jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t.y. nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymas šioje dalyje dėl 1807,41 Eur, vietinės rinkliavos priteisimo nepagrįstas, todėl taip pat atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas visas pareiškėjos prašymas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui H. Ž. dėl 2736,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė