Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. B.,

P. I., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas V. J. 2013-05-13 surašė P. I. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. balandžio 24 d. L. žemės ūkio bendrovėje atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog P. I., kaip darbdavys, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalį, leido nuo 2013 m. balandžio 19 d. dirbti J. M. L. ŽŪB, jam atliekant melioratoriaus funkcijas, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešimo apie J. M. priėmimą į darbą. J. M. už darbą gavo 10 litrų dyzelinio kuro. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais P. I., leidęs dirbti nelegalų darbą, kurio požymiai nurodyti Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VMI atstovas R. B. teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, jog P. I. protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes šių metų balandžio 24 dieną Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo metu buvo sustabdytas automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. M., kuris pateikė paaiškinimą, kad nuo 2013 metų dirba L. žemės ūkio bendrovėje melioratoriumi, kad iš bendrovės kuro kolonėlės balandžio 19 dieną įsipylė 30 litrų žymėto dyzelinio kuro, skirto naudoti žemės ūkyje. J. M. paaiškino, kad kurą jam išdavė sandėlininkė G. Buvo paimtas paaiškinimas iš bendrovės pirmininko P. I., kuris paaiškino, jog sutiko seną pažįstamą ir paprašė pakonsultuoti ir už tai jam įpylė 10 litrų nežymėto dyzelinio kuro. Buvo nustatyti faktai, kad M. dirba L. žemės ūkio bendrovėje, tai yra, suteikia konsultacijas, o tai prilyginama kaip darbas, nepranešta SODRAI, neįformintas, nesudaryta darbo sutartis, todėl mokesčių inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Mano, kad protokolas surašytas teisėtai. Iš pradžių M. rašė vieną paaiškinimą, o kai susitiko su bendrovės pirmininku P. I., paaiškinimą papildė. Rėmėsi pirminiais paaiškinimais, sandėlininkės paaiškinimu, kadangi kuras buvo įpiltas už darbą, už važinėjimą į darbą. Tai paliudijo sandėlininkė, kuri iš pradžių net nežinojo, dėl ko čia viskas vyksta. Patikrinimas buvo operatyvinis, pagal 2013 m. balandžio 17 d. operatyvinį pavedimą, buvo tikrinama L. žemės ūkio bendrovė, kaip laikomas, naudojamas žymėtas dyzelinis kuras. Kai buvo rašomas protokolas I., M. bendrovėje jau dirbo oficialiai. Iš SODROS duomenų bazės paimtų duomenų matosi, kad nuo šių metų gegužės 2 dienos M. įdarbintas bendrovėje. Protokolas surašytas už tai, kad buvo nustatyta, kad nelegaliai dirbo J. M. šioje bendrovėje. Darbo Kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad darbas laikomas nelegaliu, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytiems požymiams, tai yra, kai asmuo pradėjo dirbti, darbas dirbamas darbdavio ir darbuotojo susitarimu (specialybė, šiuo atveju buvo melioratorius ir jis suteikė konsultacijas), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra, nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepranešta SODRAI. Mano, kad šis pažeidimas užfiksuotas ir įrodytas fakto fiksavimo pažyma, operatyvinio patikrinimo pažyma, sandėlininkės paaiškinimu, kuri paaiškino ir teismo posėdžio metu, M. paaiškinimu, kuris rašė balandžio 24 dieną paaiškinimą dėl žymėto kuro, jog dirba L. žemės ūkio bendrovėje. Mano, kad pažeidimas P. I. inkriminuojamas ir surašytas teisingai, kadangi šie požymiai leidžia manyti, kad nebuvo sudarytos darbo sutarties, ką numato Darbo kodeksas. Mano, kad pirminiai paaiškinimai verti dėmesio, aišku, kad galima manyti ir kitaip, kad nepriėmė į darbą, bet mano, jog konsultavimas specialisto melioratoriaus atitinka darbo požymius, tai yra, nebūtinai kasti su kastuvu ir atlikti fizinį darbą. Esant tokioms aplinkybėms, prašo paskirti nuobaudą remiantis įstatymais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. I. teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko ir paaiškino, kad, kiek pamena, buvo patikrinta J. M. mašina ir rasta žymėto kuro. Jam rodė, nes atnešė į kabinetą. Bendrovėje tuo metu žymėto kuro neturėjo, paaiškino tikrintojams, jie patikrino kuro bazę. Buvo 6 kubai žymėto kuro, kuris buvo trijose didelėse cisternose ir buvo žemiau krano, per kurį jau nebebėgo, todėl gal apie pusė mėnesio jau naudojo nežymėtą kurą. Tikrintojai matė, koks kuras bėgo iš kolonėlės, bėgo iš nežymėto kuro cisternos. Sandėlininkė negalėjo įleisti žymėto kuro, nes jo praktiškai buvo, bet kaip ir nebuvo, nes negalėjo ištraukti su pompa, o per kolonėlę bėgo nežymėtas kuras. Tikrintojai tai matė. M. buvo įpilta nežymėto dyzelio. Kurą įpylė už tai, kadangi žmogus buvo atvažiavęs, konsultavo dėl darbų, ką šį pavasarį turės veikti, nes šiais metais buvo vėlyvas, šlapias pavasaris, negalėjo dirbti, kas liečia melioraciją. Kada viskas pradžiuvo, prasidėjo darbai ir tada J. tikrai priėmė į darbą. Kadangi žmogui reikėjo atvažiuoti iš R., pasakė, kad įpils tą 10 litrų, kad atvažiuotų dar kokią dieną, nes važiavo į laukus, buvo užsikišusi kanalizacija. Mano, kad čia nebuvo jokių darbo santykių, vyko pasiruošimas, konsultacijos, o kai viskas pradžiuvo, galėjo dirbti, tada jis buvo priimtas į darbą. Konsultacijos su M. vyko dar anksčiau, dar prieš balandžio 19 dieną, jis buvo atvažiavęs du ar tris kartus, gerai nebeatsimena. M. pats geriau pasakys, kiek kartų buvo atvažiavęs. Pavasaris buvo labai šlapias, daug balų, pasikvietė J. ir paklausė, ką galima padaryti, kad nebūtų tų balų ir abu aptarinėjo, kaip ir ką nuleisti, kaip ką padaryti, buvo užsikišusi kanalizacija. J. kvietėsi kaip specialistą melioratorių, nes jis yra šios srities specialistas, kad patartų dėl balų, pelkių, dėl kanalizacijos. Kada pradėjo dirbti, kasti, niveliuoti, tada jį ir priėmė į darbą. Nuo gegužės 2 d. jį priėmė į darbą ir jis iki šiol tebedirba melioratoriumi. Kai jį kvietėsi konsultuotis, bendrovėje tokio specialisto neturėjo. Anksčiau nebuvo tokių baisių pavasarių, kad šitaip viskas užtvino. Kada žmogus pradeda dirbti, tada ir priima į darbą, kaip galėjo jį priimti anksčiau, nes nežinojo, kada galės įvažiuoti į laukus. Kai jį pasikvietė pirmą kartą, jam pasakė, kad bus reikalingas kaip darbuotojas, kai tik galės įvažiuoti į laukus ir pradėti dirbti. Balandžio 19 dieną buvo jam įpilta kuro, nes sandėlininkei telefonu jis paskambino ir pasakė, kad įpiltų M. kuro. Liepė įpilti kuro dėl to, kad M. važiavo iš R. du ar dar kiek kartų, reikėjo kompensuoti, jis yra pensininkas. Sandėlininkei pasakė, kad įpiltą kurą atžymėtų jo vardu. J. M. kvietėsi dėl šlapių laukų, kad būtų galima ką nors padaryti. Jis jį pasikvietė pokalbiui ir jam už kelionę įpylė kuro, bet ne už darbą. M. atvyko iš R., pirmyn ir atgal iki L. išeina apie 70 kilometrų, du atvykimai. M. buvo senas pažįstamas, dar kolūkiniais laikas vykdė melioraciją L., buvo aikštelės vadovas, o jis priiminėdavo jo darbus, nes dirbo agronomu. Jį išsikvietė telefonu konsultacijai. Kai paskambino M., pasakė, kad „J. atvažiuok iki manęs, nes turiu tokių bėdų, reikalą į tave“. Tikėjosi su juo pasikonsultuoti, pasišnekėti dėl melioracijos reikalų. Tai buvo turbūt balandžio 19 dieną, gerai nebeatsimena. Žinojo, kad jis yra melioracijos specialistas, kad išmano tą darbą, norėjo tik pasikonsultuoti, kad laukai greičiau išdžiūtų. Jam skambino gal iš vakaro, prašė atvažiuoti, ir už atvažiavimą pažadėjo įpilti kuro. Kai M. atvažiavo, kalbėjosi kontoroje ir tą dieną tikrai nevažiavo į laukus, atrodo, kad lijo lietus, nes negalėjo prieiti ir pasižiūrėti. Gal prieš balandžio 19 dieną buvo atvažiavęs M., kai negalėjo prieiti prie laukų ir apžiūrėti, nes lijo lietus. Balandžio 19 dieną atvykus M.i, jie jau buvo nuvažiavę į laukus apžiūrėti, kaip atrodo, ir jis patarė, kad „dabar įvažiuoti į laukus negalima, negalima net prakasti, palaukime kol apdžius, kol bus galima privažiuoti“. Taip ir padarė. M. tik žodžiu patarė, kad dabar nieko negalima daryti, dirbti, reikia laukti, ir tuo užsibaigė. Nieko M. nedarė, nematavo, tik žodžiais pasišnekėjo, pasižiūrėjo, kad labai šlapia ir negalima įvažiuoti. Balandžio 19 dieną jis kontoroje buvo gal valandą laiko, tol, kol kalbėjosi, jokių darbų neatliko. Jis pasakė: “kai pastebėsi, kad galima įvažiuoti į laukus, pranešk“. Kiek atsimena, jau ir vieni buvo kažką prasikasę, be jo priežiūros buvo pradėję kasinėti, kad nubėgtų vanduo, bet daugiau pamatė, kad reikia specialisto, nieko nebus, nes buvo didesnės problemos, reikėjo susiieškoti vandens rinktuvą. Rinktuvas yra melioracijos sistemos pagrindinis vandens surinkėjas. Vėliau važiavo į Žemės ūkio skyrių ir pasiėmė planus. M. į darbą priėmė gegužės 2 dieną, nes jau rimtai pradėjo tvarkytis, buvo pasiimti planai, o iki to laiko tvarkė tik paviršinį vandenį. Iškasti griovelį, kad nubėgtų vanduo, daug proto nereikia, o kai reikėjo rimčiau susirasti vandens rinktuvą, tvarkyti visą vandens sistemą, be specialisto nebeapsieisi. Balandžio 24 dieną M. atvažiavo gal daugiau savo iniciatyva, gal jam pačiam buvo įdomu pasižiūrėti, kas darosi, konkrečiai nesitarė. Kai pradėjo dirbti pagrindinius darbus, kasti, niveliuoti, tada jį priėmė į darbą, tai buvo gegužės mėnesį, o iki to laiko,- jie patys kasinėjo paviršinį vandenį, nuleidinėjo. Bendrovėje darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., darbymečio metu būna kitoks darbo laikas, kartais pradeda dirbti tik vakare. Kai M. buvo atvažiavęs balandžio 19 d., nebuvo tartasi, kad jis visą dieną vaikščios po laukus, nebuvo tartasi, kad dirbs. Dar prieš balandžio 19 dieną su M. nebuvo tartasi, kad jis važinės į bendrovę ir žiūrės, vertins laukus, kada galima bus įvažiuoti, jie tik bendrai pasišnekėjo, buvo kalba, kad jeigu atsirastų rimtų darbų. Pamatęs, kad nebeveikia vandens rinktuvas, kad galima įvažiuoti į laukus, paskambino M. ir pasakė, kad „J. aš tave priimsiu, atvažiuok“. Jis pats suprato, kad jam M. buvo reikalingas, kaip specialistas. Su M. pastoviai nebendrauja, šeimomis nedraugauja, prisiminė, kai iškilo tokia problema, buvo šlapias pavasaris, šlapi laukai, kad negalima įvažiuoti dirbti, todėl nutarė jį pasikviesti. Tuo metu, kai sutarė su M., kad jis atvažiuos, jokios kalbos dėl atsilyginimo už patarimą, konsultacijas, nebuvo, nesitarė, nieko neatlygino. Su bendrovės technika, ekskavatoriumi kasė laukus, kuriuos turi bendrovė. Kai nuleido vandenį ir jis pamatė, kad yra problema su vandens surinkėju, tada paskambino J. ir pasakė, kad reikia specialisto, buvo gegužės pradžia, pirma ar antra diena. Dabar nepasakys, ar gegužės antrą, ar trečią M. pradėjo dirbti, buvo gegužės pradžia. Paviršinius vandenis nuleido anksčiau, jokio specialisto nereikia: prakasi griovelį ir vanduo nubėga, kasė rankomis. Šių metų pavasarį vandens buvo daug, toliau nuo kanalo buvo didelė jūra, suprato, kad į kanalą nebėga vanduo, suprato, kad užlūžęs vandens rinktuvas, reikia jį surasti, tvarkyti. Prašo šią bylą nutraukti, nes nepadarė jokio nusižengimo.

Liudytojas J. M. parodė, kad su P. I. yra pažįstami. Dirba L. žemės ūkio bendrovėje melioratoriumi nuo gegužės 2 dienos ir iki šiol. I. vadovauja bendrovei. Patikrinus jo automobilį, buvo rastas žymėtas kuras, todėl norėdamas išvengti bausmės pasakė, kad dirba L. bendrovėje. Bendrovė žymėto kuro jam nepylė, nes atvažiuojant į bendrovę, sustabdė traktorių ir jam davė kelis litrus kuro. Balandžio 24 dieną buvo sustabdytas ir tą dieną paaiškinimą rašė pats. Paaiškinime parašė, kad važiavo į darbą, parašė dėl to, nes tikėjosi išvengti atsakomybės dėl kuro. Važiavo į L. pas draugą, bendrovės pirmininką I., kuris jo asmeniškai paprašė pakonsultuoti. Šiandien nori paneigti paaiškinimą, kurį tada parašė, todėl, kad patikrinimo metu tikėdamasis išvengti atsakomybės parašė, kad dirba bendrovėje. Kuro bazės sandėlininkę G. pažįsta tik iš matymo, pavardės nežino. Balandžio 19 dieną važiavo į L. bendrovę susitikti su draugu P. I., nes jo buvo klausta, ką reikia daryti, kad būtų sausos balos, nes buvo šlapi laukai. Nespecialistui tie dalykai nesuprantami, reikia suprasti, kaip nusausinti balas. Balandžio 19 dieną konsultavo P. I., kaip nusausinti šlapius laukus. Iš bendrovės kuro bazės jam buvo įpilta 10 litrų nežymėto kuro, įpylė sandėlininkė G. Balandžio 24 dieną atvažiavo pasižiūrėti ar nusausėjo laukai, paaiškinime teisingai parašyta, kad už atvažiavimą įpylė 10 litrų kuro, už atvažiavimą joks atlyginimas nebuvo pažadėtas, tik įpylė nežymėto kuro. Žymėtą kurą buvo įsipylęs iš traktoriaus, nes paprašė traktorininko ir jis įpylė. Jis yra nubaustas, kad važiavo žymėtu kuru, sutiko su pažeidimu ir 500 litų baudą, ir 11 litų akcizo sumokėjo. Balandžio 19 dieną atvažiavęs pas P. I., kartu nuvažiavo į laukus, važiavo į vietą, jam rodė šlapius laukus, apžiūrėjo, klausė, ką daryti, patarė pirmininkui P. I. ir apžiūrėjęs pasakė, ką reikia daryti. Vėliau su ekskavatoriumi buvo prakasta. Balandžio 24 dieną vėl atvažiavo pasižiūrėti ar jo patarimas padėjo, nes ir jam pačiam buvo įdomu, nes tuose laukuose jo paties buvo vykdyti darbai prieš daug metų. Prieš daug metų dirbo melioracijos statybos valdyboje statybos vadovu, turėjo melioracijos darbų barą ir 50 metų ten išdirbo. „M.“ irgi dar teko dirbti. Jo išsilavinimas yra inžinierius - hidrotechnikas. Bendrovės pirmininkas jam paskambino telefonu ir paprašė atvažiuoti, buvo balandžio 19 diena, tada ir atvažiavo. Po balandžio 19 dienos buvo atvažiavęs dar vieną dieną, buvo gal pirmadienis, pasižiūrėti, atvažiavo tą dieną, kai buvo sustabdytas dėl žymėto kuro. Paaiškinimą rašė savo ranka. Norėdamas išvengti atsakomybės, paaiškinime parašė, kad dirba L. bendrovėje. Kai bendrovės pirmininkas jo prašė atvažiuoti, pasakė, kad neturi kuro, pasakė, kad kai jis atvažiuos,- užpils kuro. Atvažiuojant kuro užsipylė iš kažkokio traktoriaus. Po to buvo priimtas bendrovėje į darbą, nes tų problemų buvo daugiau, pradėjo prašyti, pasiūlė dirbti, todėl įsidarbino, nes gyvena vienas, žmona mirusi, reikia kur nors praleisti laiką.

Liudytoja G. R. parodė, kad ji dirba L. žemės ūkio bendrovėje kuro sandėlininke, dirba jau du metai, - nuo 2011 m. rugpjūčio 16 dienos. M. pažįsta iš matymo. Balandžio 19 dieną M. į jo nuosavą automobilį įpylė 10 litrų nežymėto kuro iš bendrovės kuro kolonėlės. Jai paskambino bendrovės pirmininkas ir pasakė, kad atvažiuos mašina ir reikia užpilti 10 litrų dyzelinio nežymėto, balto kuro. Pirmininkas jai neaiškino, kodėl užpilti kuro, pasakė, kad tik užpilti. Iš kolonėlės kuras yra duodamas bendrovės darbuotojams, traktorininkams, mechanizatoriams, pila į bendrovės techniką. Ji veda kuro apskaitą, tai yra, kuro limitines korteles. Balandžio 19 dieną į M. automobilį įpylė 10 litrų kuro ir įrašė į pirmininko limitinę kortelę. Limitinėje kortelėje rašomos dienos ir kiek tą dieną įpilta kuro, todėl ir pirmininko limitinėje kortelėje bus atžymėta, kad įpilta 10 litrų nežymėto kuro, o kad įpilta M.,- nesimatys. Paaiškinimą rašė pati savo ranka. Paaiškinime mokesčių inspekcijos atstovai jai liepė nurodyti žymėto kuro likučius, kiek gauta, kada gauta, likutis. Balandžio 19 dieną M. įpylė 10 litrų nežymėto dyzelino, o mokesčių inspekcijos atstovai liepė parašyti, kiek yra žalio kuro, koks jo likutis ir likučiai buvo surašyti pagal knygas, nes veda jo apskaitą, kaip paprašė, taip ir surašė. Mokesčių inspekcijos atstovai jos klausė, kokiu tikslu davė kurą, pasakė, kad M. pažįsta iš matymo, žino, kad užsiima melioracija, gal sakė, jog darbui tas kuras, pasakė, kad taip ir rašytų paaiškinime. Paaiškinimą rašė pati savo ranka. Kai jai paskambino pirmininkas ir liepė įpilti kuro, nesakė, kad dėl darbo, sakė tik išduoti 10 litrų kuro, pasakė, kad atvažiuos žmogus, tą mašiną matė pirmą kartą. Anksčiau tam žmogui kuro nebuvo išdavusi, todėl tuo metu pagalvojo, kad tas žmogus gal neseniai pradėjo dirbti. Tuo metu nežinojo, ar M. dirbo, ar nedirbo bendrovėje. Žinojo, kad M. užsiima melioracija, nes L. nedidelis miestelis, visi žino kas ir kur važinėja. M. ne iš L., kiek žino, iš Pakruojo. Balandžio 19 dieną M. matė ne pirmą kartą, nes išvažiuoji į miestą ir matai žmogų važiuojantį, buvo mačiusi ir Pakruojyje, ir L. M. buvo mačiusi pravažiuojantį L. ir ne darbo metu pravažiuojantį pro šalį. Pilant kurą, su M. nebendravo ir jis nesakė, dėl ko yra atvažiavęs į bendrovę. Dabar nežino, ar M.dirba bendrovėje. Ji yra vienintelė kuro sandėlininkė. Po balandžio 19 dienos tik bendrovės technikai yra išdavusi kurą, o M.i - ne. Pirmininko limitas yra tik bendrovės technikai, asmeniniam transportui kuras neišduodamas.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu. 2013 m. balandžio 24 d. buvo vykdomas reidas kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, buvo pasirinkta vietovė – L. miestelis. Patikrinimo tikslas: ar lengvuosiuose automobiliuose nėra naudojami nuo akcizo atleisti degalai, tame miestelyje yra L. žemės ūkio bendrovė, todėl tikslas buvo pasižiūrėti, kaip naudojamas dyzelinis žymėtas kuras įmonės veikloje. Patikrinimo metu bendrovėje nenustatyta neatitikimų dėl laikomo kuro ir faktiškai laikomi kiekiai sutapo su degalų kiekiu, skirtu naudoti žemės ūkiui, apskaitos dokumentais. Protokolas buvo surašytas, kadangi reido metu policijos pareigūnai sustabdė J. M. vairuojamą automobilį (markės nepamena) ir buvo paimtas kuro mėginys. Pagal pirminį kuro vertinimą, galimai buvo matoma, kad tai yra žymėtas dyzelinis kuras. Buvo paimtas mėginys iš kuro bako ir paprašyta J. M. pateikti paaiškinimą, dėl ko tokį kurą naudoja. Paaiškinime J. M. nurodė, kad dirba L. žemės ūkio bendrovėje melioratoriumi ir kaip jis aiškino, kad bendrovė neturi tiek transporto priemonių, kad duotų kiekvienam darbuotojui, todėl darbo reikmėm jis naudoja savo automobilį, kad kuro jam įpylė žemės ūkio bendrovė. Paaiškinimas iš M. buvo paimtas jo automobilyje, o po to išsiaiškinti tolimesnes aplinkybes nuvyko į L. žemės ūkio bendrovę pas pirmininką P. I., kuris dėl to įvykio pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad J. M. buvo paprašęs, kad atliktų kažkokius tai žemės ūkio darbus, susijusius su melioravimu ir už tai jam įpylė 10 litrų dyzelinio kuro. Jo kolega tikrino faktinį kuro kiekį bendrovės kuro laikymo patalpose ir iš sandėlininkės taip pat paėmė paaiškinimą. Pagal patikrinimo metu surinktus duomenis nustačius nelegalaus darbo požymius ir buvo priimtas sprendimas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokolas buvo surašytas dėl to, kad L. žemės ūkio bendrovė nelegaliai samdo J. M. melioratoriaus pareigoms. Tai buvo nustatyta pagal paties J. M., įmonės pirmininko P. I. ir sandėlininkės G. R. paaiškinimus. Paaiškinimą iš M. ėmė jis, o iš R. - jo kolega. Jie paaiškinimus rašė patys ir savo ranka. Dėl atsakomybės jie nebuvo įspėti. M. paaiškinimą pateikė automobilyje ir pats M., kad daugiau neberašytų pats kitoje lapo pusėje užsibraukė, bet nuvykus pas įmonės pirmininką P. I. ir bendraujant su juo, J. M. paprašė papildyti savo paaiškinimą, todėl ir gavosi, kad antroje lapo pusėje „papildau“. Dėl tų pačių aplinkybių, dėl žymėto kuro, klausė pirmininko ir J. M. darbo įmonėje. Pirmininkas paaiškino, kad M. įmonėje nedirba. Kai M. rašė paaiškinimą, jie suprato, jog jis yra įsitikinęs, kad dirba bendrovėje ir nurodė, kad kurą gavo už darbą. Paaiškinimo grafoje, kur yra nurodyta darbovietė, jis nurodė, kad dirba bendrovėje, jis net neabejojo, kad jis dirba toje įmonėje. Iš pradžių patikrinimo metu jį tikrino kaip fizinį asmenį ir jis pats nurodė, jog dirba bendrovėje. Tai buvo balandžio 24 dieną, o jis nurodė, kad kuras jam buvo piltas balandžio 19 dieną. Iš pradžių paaiškinime jis nurodė, kad kuro pylėsi 30 litrų, tačiau pirmininkas rašydamas paaiškinimą nurodė, jog 10 litrų kuro. Tada M. pasitaisė, kad 10 litrų kuro, kad buvo nežymėtas dyzelinis kuras. Patikrinimo metu bendrovėje tiesiog fiziškai žymėto kuro net nerado, nes leidimas kurui buvo užsibaigęs ir kuro bačkose jo nebebuvo. M. buvo surašytas protokolas, kad važiavo su žymėtu kuru. Protokolas buvo surašytas vėliau, kadangi paimti mėginiai buvo išsiųsti į laboratoriją ir, gavus atsakymą, surašytas protokolas. Protokolą surašė jo kolega S.. Sandėlininkė savo paaiškinime nurodė, kad M. įpylė 10 litrų balto kuro. Buvo nustatyta, kad M. balandžio 24 dieną važiavo su žymėtu kuru, o balandžio 19 dieną jis teigia, kad jam buvo įpilta nežymėto 30 litrų kuro už darbą. Protokolas dėl nelegalaus darbo buvo surašytas remiantis tuo, kad įmonės pirmininkas paprašė atlikti darbines funkcijas įmonėje balandžio 19 dieną, pakonsultavo ir po to jam už tą darbą atsilygino įpildamas kuro, tai atlyginimas. Po to dar balandžio 24 dieną davė papildomai. Pagal paaiškinimą nustatyta, kad atvažiavo, pakonsultavo ir už tai M. buvo įpilta kuro. Minėjo, kad balandžio 19 dieną buvo konsultacija, o balandžio 24 dieną jis papildomai atvažiavo pasižiūrėti, ar tos pievos išdžiuvo, ar jo darbas padarė poveikį, tai gaunasi ne vien konsultavimas. Jie nemano, kad už konsultavimą reikia mokėti, ar nemokėti, bet jie mato faktą, kad už tai jis gavo atlygį. Aplinkybių, jog žmogus gyvena už 35 kilometrų ir tam, kad patikrinti jo žinias buvo sumokėta už atvykimą, ar tai yra kompensacija už transporto išlaidas, nevertino.

Liudytojas G. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu. Buvo organizuotas bendras reidas su policijos pareigūnais dėl žymėto dyzelinio kuro panaudojimo. Tą dieną, tikrinant transporto priemones, buvo sustabdytas J. M. vairuojamas automobilis ir iš jo kuro bako buvo paimtas mėginys, kuris sukėlė įtarimą, nes tas kuras buvo akivaizdžiai žalsvo atspalvio. Dėl tos aplinkybės buvo forminami dokumentai, dėl tyrimo paėmimo ir mėginio pasiuntimo į muitinės laboratoriją tikslios jo kilmės nustatymui. J. M. žodžiu paaiškino, kad važiuoja į darbą žemės ūkio bendrovėje ir kurą gavo iš bendrovės. Raštiško M. paaiškinimo surašyme jis nedalyvavo, tik skaitė vėliau. Nuvyko į L. žemės ūkio bendrovę pas pirmininką viską išsiaiškinti. Bendrovės patalpose buvo surašyti visi dokumentai ir inicijuotas J. M., kaip fizinio asmens, patikrinimas. Jis su policijos pareigūnais nuvyko į L. žemės ūkio bendrovės kuro bazę apklausti, kas išdavė kurą, o kolega liko bendrauti su pirmininku. Nuvykus į kuro bazę, asmuo, kuris išdavinėja kurą, pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad pirmininko paliepimu J. M. į jo nuosavą automobilį įpylė 10 litrų kuro, kad turėtų su kuo nuvykti į darbą. Tolimesnius kontrolės veiksmus vykdė kolega V. Sandėlininkė sakė, kad žalio kuro neturėjo, todėl M. įpylė nežymėto kuro. Tikrinant talpose buvo rasta žalio kuro, bet jo kiekis buvo toks, kad nebeįmanoma buvo paimti ir talpos buvo sujungtos su geltonos spalvos kuro talpomis. Sandėlininkė paaiškino, kad M. įpylė nežymėto 10 litrų kuro. Dėl M. paaiškinimo nieko negali pakomentuoti, nes nedalyvavo. Galutinai buvo surašyta, kad išdavė 10 litrų kuro, nes tikrino pagal dokumentus. Sandėlininkė iš karto sakė, kad pirmininkas liepė įpilti kuro dėl atvykimo į darbą ir buvo jos paklausta, kodėl nėra atžymėta, nes pildomos kortelės, buvo pasakyta, kad atžymėjo į pirmininko kortelę, nes taip liepė pirmininkas. Kortelės yra bendrovės transportui, žemės ūkio technikai, kas naudojasi. Kadangi M. dar neturi valdiško automobilio, todėl buvo liepta jam įpilti 10 litrų kuro į jo nuosavą mašiną, kad nuvyktų į laukus apžiūrėti, kiek suprato, dėl melioracijos. Kuro sandėlininkei rašant paaiškinimą, jokios įtakos nedarė, nenurodė, ką rašyti, uždavinėjo klausimus ir klausė, kaip viskas yra daroma. Ji parašė pati ir savo ranka, parašė ant paprasto popieriaus lapo, nes tuo metu jis su savimi neturėjo paaiškinimo formos, rašė paprastai, kaip fizinis asmuo. Sandėlininkei buvo užduodami klausimai, kokios jos pareigos, ką ji atlieka ir klausė, ar žino J. M. Ji atsakė, kad M. yra pylusi vieną kartą 10 litrų kuro pirmininko nurodymu. Iš kuro bazės grįžus į bendrovės patalpas, J. M. pareiškė norą papildyti savo pirminį paaiškinimą. Kiek suprato, M. norėjo pakeisti savo pirminius parodymus, papildydamas paaiškinimą po pokalbio su bendrovės pirmininku. M. savo papildomame paaiškinime nurodė, kad žymėtą kurą įsipylė iš visai kitur. Bendrovės žymėto kuro talpos buvo sujungtos su degaline ir su talpyklomis, kuriose buvo laikomas nežymėtas kuras. Žymėto kuro likutis buvo užsibaigęs. Balandžio 19 dieną jie nebuvo bendrovėje ir nežino, koks kuras buvo jam įpiltas. Tuo metu, kai jie buvo bendrovės kuro bazėje, matė, kad bėga geltonos spalvos kuras (balandžio 24 dieną). M. buvo surašytas protokolas dėl žymėto kuro naudojimo po kuro paėmimo praėjus gal dviems mėnesiams, kai gavo iš muitinės laboratorijos išvadas, kur buvo patvirtinta, kad tai yra žymėtas kuras. M. baudą susimokėjo. Protokolą M. rašė jis, pripažino dėl žymėto kuro, kad kuro gavo iš nepažįstamo, pavardės neminėjo, kad kaime nesunku gauti tokio kuro. Patikrinime dalyvavo Šiaulių policijos pareigūnai. Dėl ko buvo surašytas protokolas I. nežino, lyg dėl nelegalaus darbo, nes protokolo jis nerašė, negali komentuoti kitų asmenų surašytų protokolų. Kai R. rašė paaiškinimą, bendravo su ja. Jos paklausė, ar ji pažįsta tokį asmenį M. ir ji pasakė, jog žino, kad jis dirba bendrovėje ir vieną kartą jam pirmininko pavedimu pylė kuro. Jis sandėlininkės paklausė, kokiu tikslu jam pylė kurą ir ji atsakė, kad turėtų kuo nuvykti į darbo vietą, nes neturi priskirtos valdiškos autotransporto priemonės. Gali pasakyti, kad paaiškinimus asmuo duoda geranoriškai, rašo savo ranka, atsakinėja į jų klausimus. R. buvo paklausta, kokiu tikslu buvo įpiltas kuras ir ji atsakė, kad pirmininko paliepimu įpylė 10 litrų kuro, kad jis turėtų su kuo nuvažiuoti ir apžiūrėti laukų po melioracijos. Prisimena, kad jos dar klausė, ar ji žino, kad M. dirba bendrovėje, ar ne, ir ji atsakė, kad įdarbintas ar neįdarbintas, ji nežino, bet žino, kad jis važiuoja apžiūrėti laukų. Ji neturėjo duomenų ir nežinojo, ar jis oficialiai įdarbintas, ar neįdarbintas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 iki 10 000 Lt. Darbo kodekso 98 straipsnis (2012 06 30 įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojanti nuo 2012 08 01, Žin., 2012, Nr. 82-4270) numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Darbo kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010, Nr. N575-2358/2009). Taigi, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.

Šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. I. kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu teigdamas, jog su J. M. 2013 m. balandžio 19 d. nesusiklostė darbo teisiniai santykiai.

Iš visos bylos medžiagos, t. y. rašytinių įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (2-5 b. l.), operatyvaus patikrinimo pavedimo (6 b. l.), faktų fiksavimo pažymos (7 b. l.). J. M. (8 b. l.), paties P. I. (9 b. l.) bei G. R. (10 b. l.) paaiškinimų, duotų ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, operatyvaus patikrinimo pažymos (11 b. l.), išrašo apie J. M. įdarbinimus (12 b. l.), išrašo apie J. M. įmokas (25 b. l.), PVM sąskaitų faktūrų (40-49 b. l.), Šiaulių apskrities VMI administracinės bylos Nr. 0589 medžiagos bei paties P. I. ir liudytojo J. M. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad administracinėn atskomybėn traukiamas asmuo P. I. pasikvietė J. M. į L. žemės ūkio bendrovę kaip jam pažįstamą specialistą melioracijos srityje pakonsultuoti dėl užlietų laukų ir bendrovėje užsikimšusios kanalizacijos. Taip pat visa bylos medžiaga patvirtina, jog būtent protokole nurodomą dieną - 2013 m. balandžio 19 d. P. I. kvietimu J. M. buvo atvykęs į L. žemės ūkio bendrovę tikslu suteikti konsultaciją dėl užlietų L. ŽŪB laukų nusausinimo ir užsikimšusios kanalizacijos problemos išsprendimo. Šių aplinkybių neneigia ir pats P. I., be to, šiuos duomenis patvirtina ir liudytoja G. R., nurodydama, jog būtent 2013 m. balandžio 19 d. įpylė J. M. kuro bendrovės pirmininko nurodymu. Iš byloje esančių duomenų bei išrašo apie J. M. įdarbinimus (12 b. l.) akivaizdu, jog J. M. L. žemės ūkio bendrovėję pradėjo dirbti tik 2013 m. gegužės 2 d., tokiu būdu J. M. P. I. surašytame protokole nurodomu laiku - 2013 m. balandžio 19 d. bendrovėje nebuvo įdarbintas. Tačiau, kaip minėta, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti visus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t.y. darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai.

Kaip minėta, vertinant visus esminius darbo sutarties požymius, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, t.y. dirbantysis turi vykdyti tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Pažymėtina, jog dėl Darbo kodekso 93 straipsnyje apibrėžtos darbo sutarties sąvokos ir ją kvalifikuojančių požymių atribojimo nuo Civiliniame kodekse įtvirtintos paslaugų sutarties sampratos ir jos esmės yra ne kartą pabrėžta, kad darbo sutarties dalykas – rūšiniais požymiais apibrėžti darbai arba paslaugos, t. y. susitarimas dėl darbo funkcijos, kuri atliekama kitai šaliai vadovaujant, nustatant darbų atlikimo tvarką, darbo sąlygas. Taigi, sudarant darbo sutartį susitariama dėl darbo funkcijos, t. y. įsipareigojama dirbti tam tikros rūšies darbą. Esant darbo santykiams svarbus yra tęstinis darbo pobūdis. Be to, sudaręs darbo sutartį darbuotojas neveikia savo rizika, bet priešingai – darbus vykdo darbdavio, su kuriuo yra susietas pavaldumo ryšiais, rizika, paklūsta jo organizacinei struktūrai, darbus atlieka nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku, yra darbdavio kontroliuojamas. Tuo tarpu paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų teikimas. Sudaręs ją, darbuotojas yra savarankiškas, t. y. jis pats turi teisę pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones, veikia savo nuožiūra, o su paslaugos gavėju jis nėra susietas subordinacijos ar priklausomumo ryšiais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A602-164/2012). Taigi, sprendžiant, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip darbo, ar kaip civiliniai teisiniai santykiai, turi būti analizuojama, koks yra teikiamos paslaugos (darbo) pobūdis, ar paslaugos (darbo) užduotis yra apibrėžta, ar pavedama vykdyti tam tikrą funkciją, ar paslaugos (darbo) rezultatas siejamas su paslauga (darbu), ar yra subordinacijos, pavaldumo santykiai tarp šalių (kas būdinga išimtinai darbo santykiams), be to, ar egzistuoja kiti privalomi darbo sutarties požymiai, tokie kaip darbo užmokestis (atlygis), kurio apskaičiavimo (nustatymo) būdas tam tikrais atvejais taip pat gali būti viena iš aplinkybių, leidžiančių vienaip ar kitaip kvalifikuoti analizuojamus teisinius santykius. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. O atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Teismų praktika Nr. 17., p. 231-235, ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad buvo tarp P. I. ir J. M. susitarimas dėl tęstinio darbo pobūdžio melioratoriaus funkcijų atlikimo L. žemės ūkio bendrovėje, kuri atliekama P. I. vadovaujant, ir būtent jam nustatant darbų atlikimo tvarką, darbo sąlygas ir t.t. Iš J. M. parodymų matyti, kad jam atvykus 2013 m. balandžio 19 d. į L. žemės ūkio bendrovę, P. I. kartu su juo apvažiavo užlietus laukus, jis davė patarimus ir nurodymus užlietų laukų nusausinimo klausimu, o 2013 m. balandžio 24 d. atvažiavo vėl į bendrovę įvertinti, ar jo patarimai davė rezultatų. Tuo tarpu pats P. I. nurodė, kad su J. M. apžiūrėjus šlapius laukus, buvo pasitarta, kaip ir ką nuleisti ir padaryti dėl šlapių laukų bei užsikimšusios kanalizacijos, vėliau parodė, kad su J. M. apsitarta, kad laukuose nieko negalima dirbti, kol jie nepradžius, t.y. vyko konsultacijos, pasiruošimas. Vertinant šias byloje nustatytas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad P. I. ir J. M. susitarimo esmė – J. M. pareiga atlikti tam tikrą darbo funkciją – melioratoriaus funkcijas bendrovėje, o ne konkreti užduotis – suteikti konsultaciją bendrovės laukų nusausinimo klausimu ir užsikimšusios kanalizacijos problemos išsprendimo, o šios užduoties rezultatas niekaip nesiejamas su atskiros užduoties atlikimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. I. nustatė J. M. L. žemės ūkio bendrovėje vykdytinas melioratoriaus funkcijas, kaip nurodė P. I.,- apžiūrinėti bendrovės laukus, juos vertinant ir pan., dirbant visą darbo dieną, kuri nustatyta bendrovėje, - nuo 8 val. iki 17 val. J. M. 2013 m. balandžio 19 d. teiktų konsultacijų laikotarpis – apie 1 val., kitokių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. M. iki atvykimo į bendrovę vėl 2013 m. balandžio 24 d., kada Šiaulių apskrities VMI pareigūnai vykdė operatyvų patikrinimą, paklusdamas L. žemės ūkio bendrovėje jos vadovo P. I. nustatytai organizacinei darbo tvarkai ar vykdė rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją – melioratoriaus funkcijas bendrovėje. Teismas neturi pagrindo abejoti J. M. duotais parodymais teisme, jog jis veikė savo nuožiūra, t.y. būtent savo iniciatyva po to, kai 2013 m. balandžio 19 d. suteikė konsultacijas, 2013 m. balandžio 24 d. atvyko vėl į bendrovę ir tik tuo tikslu, kad įvertinti, kiek naudingos buvo jo konsultacijos, nes, kaip minėta, nenustatyta, kad būtent P. I. davė J. M. nurodymus dėl tokio darbo laiko, kuris neatitinka nustatyto bendrovėje, taip pat davė nurodymus dėl darbo drausmės ar darbų atlikimo būdo, technologijų ir pan., o J. M. laikėsi darbdavio P. I. tokių nurodymų ar kitaip buvo pavaldus darbdaviui. Kita vertus, teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio darbuotojui darbovietėje darbo laikas nebūtinai turi būti griežtai apibrėžtas ir tokiam darbuotojui nebuvo poreikio nuolat būti savo darbo vietoje darbovietėje nustatytu darbo laiku. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. M. neatliko L. žemės ūkio bendrovėje tęstinio pobūdžio rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, paklusdamas šioje darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, ir kad 2013 m. balandžio 19 d. konsultuojant L. ŽŪB pirmininką P. I., buvo jam pavaldus, o ne savarankiškas bei veikė savo nuožiūra ir savo rizika. Teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant paties P. I. teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl to, kad J. M. pasikvietė į bandrovę pakonsultuoti, norėdamas patikrinti jo sugebėjimą dirbti, kvalifikaciją tikslu įvertinti, ar jis tinkamas kaip darbuotojas, ar ieškoti kito žmogaus, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas, t.y. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai, o šioje normoje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui (DK 105 str. 1 d.). Be to, DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą jį išbandyti, vis dėlto tokio išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog išbandomas asmuo realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju aukščiau paminėti P. I. argumentai dėl noro patikrinti J. M. kvalifikaciją ir tinkamumą darbui, formaliai atitinka išbandymo sudarant darbo sutartį požymius. Tačiau nesant byloje visiškai jokių duomenų apie 2013 m. balandžio 19 d. vykusio darbo procesą bendrovėje, t.y. P. M. 2013 m. balandžio 19 d. teiktų konsultacijų turinį, galimai jo paties vykdytų darbų, kuriuos nurodė atlikti bendrovės vadovas P. I., konkrečių J. M. atliktų melioratoriaus funkcijų ir pan., bei būtent J. M. konsultavimo dėka gauto rezultato (nusausėjusių laukų), nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, o J. M. realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Taip pat šiuo atveju nepaneigtas ir P. I. nurodomas konsultacijų rezultatas – patarimas laukti kol laukai natūraliai nusausės, kas parodo, kad J. M. apskritai jokių darbų ir funkcijų neatliko, net konsultacijos, kaip nusausinti laukus, nesuteikė, nes 2013 m. balandžio 19 d. apžiūrėjus laukus nutarta, jog jokių darbų laukuose net negalima vykdyti dėl esamų gamtinių sąlygų. Todėl įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad susitarimo esmė – atlikti J. M. konkrečią užduotį – suteikti konsultacijas užlietų L. ŽŪB laukų nusausinimo klausimu, o ne pareiga atlikti J. M. rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas (melioratoriaus funkcijas bendrovėje). Be to, nesant byloje jokių duomenų apie P. I. duotus nurodymus J. M. dėl darbo atlikimo būdo, metodų, darbo laiko, darbo drausmės ir t.t., negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog tarp P. I. ir J. M. sudarytas susitarimas ir 2013 m. balandžio 19 d. realiai susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip savo esme atitinkantys darbo santykius.

Sprendžiant dėl atlygio už J. M. 2013 m. balandžio 19 d. atliktą darbą, akivaizdu, jog byloje nėra jokių duomenų nei apie buvusį tarp J. M. ir P. I. kokį nors susitarimą dėl mokėtino atlygio už darbą – būtent melioratoriaus funkcijų atlikimą bendrovėje, nei realiai sumokėto atlyginimo, kurio dydis nepriklausė nei nuo atliekamų užduočių kiekio, nei nuo jų pobūdžio. Liudytojos G. R. paaiškinimas, teiktas ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (10 b. l.) bei jos parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog bendrovės pirmininko P. I. nurodymu L. ŽŪB kuro bazės sandėlininkė G. R. 2013 m. balandžio 19 d. įpylė J. M. 10 litrų kuro. Šių aplinkybių neginčijo nei J. M., nei pats P. I., šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Šiaulių apskrities VMI vykdyto operatyvaus patikrinimo medžiaga, liudytojų V. J. bei G. S. parodymai teismo posėdžio metu. Be to, tiek iš J. M., tiek iš P. I., parodymų matyti, kad susitarimo tarp jų metu aptarta, jog už tai, kad J. M. atvyks į bendrovę pakonsultuoti, jam bus įpilta 10 kuro. Iš liudytojos G. R. parodymų nustatyta, kad J. M. kuras įpiltas 2013 m. balandžio 19 d. iš L. ŽŪB kolonėlės, kuris išduodamas tik bendrovės darbuotojams. Ši liudytoja taip pat parodė, kad kuras iš bendrovės kolonėlės pilamas tik į bendrovės techniką, asmeniniam transportui jis neišduodamas, o šis kuras, anot šios liudytojos ir P. I. pripažinimo, apskaitytas bendrovės pirmininko P. I. limitinėje kortelėje. Be to, Šiaulių apskrities VMI pateiktoje administracinėje byloje Nr. 0589 esantys duomenys patvirtina, kad J. M. 2013 m. balandžio 24 d. atvyko į L. ŽŪB, kai buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VMI pareigūnų, asmeniniame automobilyje naudodamas žymėtą kurą, kurį įsipylė, paprašęs traktoristo, iš traktoriaus, už kurio neteisėtą įgijimą ir naudojimą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171⁵ straipnsio 1 dalį, jis nubaustas. Be to, tiek paminėtos bylos Nr. 0589 duomenimis, tiek šios nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu L. ŽŪB pagal atliktus Šiaulių apskrities VMI operatyvinio patikrinimo rezultatus ir liudytojų V. J. bei G. S. parodymus, žymėto kuro įsipilti objektyviai nebuvo galima, nes jo tiesiog nebebuvo. Taigi, pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. M. 10 litrų kuro P. I. paliepimu 2013 m. balandžio 19 d. L. ŽŪB kuro bazės sandėlininkė G. R. įpylė tik po to, kai J. M. iš savo gyvenamosios vietos – Pakruojo rajono, R. miestelio, savo priemonėmis ir savo sąskaita, t.y. savo asmeniniu automobiliu ir savo lėšomis įsipiltais degalais, atvyko į L. žemės ūkio bendrovę suteikti konsultacijų. Kuras įpiltas tik vieną kartą. Todėl šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad J. M. 2013 m. balandžio 19 d. pats padengė išlaidas, susijusias su konsultacijų suteikimu L. ŽŪB, atstovaujamai P. I., o 10 litrų dyzelinio kuro užpylimas L. ŽŪB sąskaita yra kliento atsiskaitymas už suteiktas paslaugas, nes kaip minėta, esant civiliniams teisiniams santykiams, savarankiškai veikiantis asmuo turi pats dengti išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, o paslaugų teikimo sutarties vienai šaliai (paslaugų teikėjui) įsipareigojus pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), kita sutarties šalis - klientas turi už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Tuo pačiu teismas iš dalies pritaria institucijos vertinimui, jog 10 litrų kuro įpylimas laikytinas atlygiu už J. M. suteiktas konsultacijas, tačiau tai vertintina kaip atlygis už konkrečios užduoties įvykdymą – J. M. suteiktą konsultaciją L. ŽŪB, atstovaujamai P. I., o ne atlygis darbo užmokesčio prasme (DK (DK 186, 187 str.) už melioratoriaus funkcijų atlikimą L. ŽŪB.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas šiuo nagrinėjamu atveju pažymi, kad, kaip minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007). Šiuo nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad tarp L. žemės ūkio bendrovės pirmininko P. I. ir J. M. 2013 m. balandžio 19 d. susiklostė darbo teisiniai santykiai, nes kaip nustatyta iš aukščiau paminėto, nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp P. I. ir J. M. buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos – melioratoriaus funkcijų atlikimo paklūstant L. ŽŪB pirmininko P. I. nustatytai darbo tvarkai, nesusitarta dėl darbo užmokesčio.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį P. I. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 st. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipnsio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 302² ir 302⁴ straipsniais, teisėja

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą P. I. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių apskrities VMI administracinę bylą Nr. 0589.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.