- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-326-462-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00272-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Rasa Valentinienė, Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- M. D., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-326-462/2011
Teisėjas Eugenijus Antanauskas (Proceso Nr. 1-30-1-00272-2009-7)
2011 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. D. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio, kuriuo V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui:
jis 2009 04 25 UAB „Vakarų laivų statykla“, esančioje Minijos g. 180, Klaipėdos m., UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus 2009-04-24 įsakymu Nr. PI-19B paskirtas aukštalipio darbų vadovu bei 2009-04-17 atestuotas aukštalipio darbų vadovu, vykdydamas UAB „Gridins enterprise“ 2009-04-20 paskyroje-leidime Nr. 25 nurodytus darbus – atlikti platformos atramų (kojų) aukšto spaudimo vandens srove plovimo darbus, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus: 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 straipsnio „Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas“ l dalies reikalavimus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą“, 27 str. „Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“ l dalies reikalavimus: „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, 28 str. „Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis“ 2 dalies reikalavimus „Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio“; pažeidė 2005-04-20 Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ 29.4 punkto reikalavimus: „Instruktuojama pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje“; pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 11 26 įsakymu Nr. Al-331 patvirtintų „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų „II skyriaus „Darbdavio pareigos“ 7 dalies – „Darbdavys privalo“ 7.13 punkto reikalavimus: „Įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, vadovaudamasis techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, higienos normų nuostatomis, techniniais ir technologiniais dokumentais, rizikos įvertinimo duomenimis, darbo įrenginių techniniais dokumentais ir jų naudojimo instrukcijomis bei kitais dokumentais; 2009-03-12 UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus įsakymu Nr. P1 – 9 patvirtintos „Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.19“ l punkto reikalavimus: UAB „Gridins enterprise“ aukšto slėgio plovimo įrenginiu gali dirbti asmuo, susipažinęs su aukšto slėgio plovimo (įrenginio konstrukcija ir eksploatavimu) ypatumais; pažeidė 2009 04 18 UAB „Gridins enterprise“ įsakymu Nr. PI-19 direktoriaus patvirtintą „Pareigybės aprašymą aukštalipio darbų vadovui“ II skyriaus „Pareigos“ 6 punkto „Aukštalipio darbų vadovas, paskirtas vadovauti darbuotojų grupei, atliekančiai aukštuminius darbus, privalo: reikalauti, kad darbuotojai nutrauktų darbus, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, kai darbo aplinka kelia riziką darbuotojų gyvybei, pavojinga ar kenksminga jų sveikatai“, IV skyriaus „Atsakomybė“ 8 punkto „Aukštalipio darbų vadovas atsako už: 8.2. darbuotojų supažindinimą, prieš pradedant dirbti darbus objekte, su pavojingais ir kenksmingais faktoriais ir apsaugos nuo jų priemonėmis“; 2009-04- 25, apie 9 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, UAB „Vakarų laivų statykla“ teritorijoje, Minijos g. 180, Klaipėdoje, esančioje plaukiojančioje platformoje neįvertinęs ir neinformavęs darbuotojo M. D. apie profesinės rizikos veiksnius atliekant aukšto slėgio pistoletu plovimo darbus ant pastolių, neaprūpinęs visomis darbuotojui priklausančiomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, neinstruktavęs naujoje darbo vietoje pagal įmonėje parengtus ir patvirtintus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nesupažindinęs su aukšto slėgio purškimo pistoleto eksploatavimo ypatumais, paskyrė atlikti plaukiojančios platformos atramų (kojų) plovimo darbus, dėl to apie 15.40 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, aukštalipis M. D., avėdamas sportine avalyne ir neturėdamas asmeninių veido apsaugos priemonių, 30 metrų aukštyje ant šlapio pastolių pakloto vandens srautinės mašinos „WOMA“ aukšto slėgio pistoletu HP 3000 atlikdamas platformos atramų (kojų) plovimo darbus paslydo ir suklupęs trenkėsi dešine akimi į ant pastolių stovo esančią saugos diržo tvirtinimo kilpą, kritimo metu bei nuo smūgio dešinėje rankoje laikomas įjungtas purškimo pistoletas pasisuko į M. D. ir vandens srovė kliudė jo dešiniąją akį, krūtinę, dėl to M. D. patyrė dešinės akies obuolio sumušimą, dešinės akies priekinio įstrižinio raumens plyšimą, dešinės akies skleros ir ragenos kiaurinę žaizdą, plėštinę žaizdą, dešinės akies vokuose, krūtinės ląstos dešinės pusės plėštines žaizdas, dešinės akies obuolio sudubimą, kraujo susikaupimą dešinės akies obuolyje, dešinės akies tinklainės atsiskyrimą, aklumą dešine akimi, dėl to neteko 30 % darbingumo – t. y. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. ir paskirti jam 37 MGL (4 810 Lt) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus; iš civilinio atsakovo UAB „Gridins enterprise“ priteisti 8 998,98 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. D. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neobjektyvūs, prieštaringi, išvados neišsamios ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Aiškindamasis įvykio eigą ir priežastis teismas netinkamai įvertino norminių aktų bei darbo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir jų ryšį su kilusiomis pasekmėmis, nukentėjusiojo M. D. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Išteisintasis V. L. UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus įsakymu Nr. Pl-19B paskirtas aukštalipio darbų vadovu, tai patvirtina bylos medžiaga bei pats išteisintasis savo parodymuose. Tad V. L. buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą atliekant statomo laivo konstrukcijų plovimo darbus – tai yra prevencines priemones, skirtas darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.
Teismas padarė iš esmės neteisingą išvadą, jog V. L. UAB „Gridins enterprise“ nebuvo atsakingas už kaltinime paminėtų bendro pobūdžio normatyvinių aktų įgyvendinimą šioje bendrovėje, nes šios pareigos darbdavio buvo deleguotos kitam asmeniui – gamybos vadovui V. P. Jau ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus 2008-12-31 įsakymas Nr. Pl-69, kuriame nurodyta, jog gamybos vadovas V. P. skiriamas atsakingu už asmeninių apsauginių priemonių išdavimą pagal patvirtintą išduodamų asmeninių apsauginių priemonių sąrašą, tačiau šiame sąraše – žr. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. 01, tokios asmeninės apsaugos priemonės – guminiai batai, apsauginis veido skydelis – nenurodyti. Vadinasi, darbdavio atstovo – direktoriaus – paskirtas tiesioginis darbų vadovas V. L., tapęs darbdavio įgalioto asmeniu, prieš duodamas darbuotojams užduotį atlikti darbus turėjo ir privalėjo įvertinti atliktino darbo rizikos veiksnius, dėl kurių darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirtį. Išteisintojo V. L. pareiga buvo įvertinti darbo vietą, t. y. pastolių paklotų kokybę: rifliuotumą, vandens nutekėjimą, slidumą, vadovaujantis įrenginio naudojimo taisyklėmis, kurias jis gavo iš įrenginį nuomojančios įmonės, užtikrinti jo vadovaujamos brigados darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis, būtinomis atliekant plovimo darbus pramoniniu aukšto slėgio plovimo įrenginiu (pistoletu), o jų neturint – neskirti užduoties ar neleisti dirbti ar, kaip teigia išteisintasis, pastebėjęs pažeidimus – nutraukti darbą.
Prokuratūros skunde teigiama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti parodymai liudija, jog išteisintasis V. L. iš pradžių instruktavo darbuotojus, liepė jiems pasirašyti paskyroje-leidime ir tik po to nuėjo pats išklausyti darbo su aukšto spaudimo plovimo įrenginiu instruktažo. Vadinasi, išteisintasis V. L. nukentėjusįjį instruktavo dar pats nežinodamas įrenginio veikimo principų. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos specialistei, atlikusiai nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nebuvo žinoma aplinkybė, jog M. D. ir su juo kartu dirbęs T. B. paskyroje-leidime pasirašė jau po įvykio, tai yra jų instruktavimas neatitiko keliamų reikalavimų. Taigi teismas nevertino įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir nepasisakė dėl jų liečiamumo.
Tiek nukentėjusysis M. D., tiek liudytojai J. D., V. D., M. R., V. R. patvirtino, jog M. D. pasirašė paskyroje-leidime po įvykio, o specialus tyrimas (2010-04-29 specialisto išvada Nr. l IK-110(10)) nustatė, jog M. D. pasirašė pirmiau nei liudytojas T. B. Ši išvada įrodo, kad nei nukentėjusysis, nei su juo kartu dirbęs T. B. nebuvo instruktuotas darbo vietoje pagal paskyrą-leidimą. Liudytojas S. A. taip pat patvirtino, kad paskyroje- leidime Nr. 25 kaip V. L. darbuotojus instruktavęs asmuo pasirašė jau po įvykio.
Šalies argumentai
Apeliantas (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra) skunde taip pat nurodo, jog nelaimingo atsitikimo tyrimui pateikta schema ir paaiškinimai yra bandymas suklaidinti ir darbdavio įgalioto asmens pažeidimus pateisinti neva nukentėjusiojo klaidomis, nurodymų nevykdymu. Šio dokumento įrodomosios reikšmės teismas nenagrinėjo ir, pasiremdamas tik nelaimingo atsitikimo darbe aktu, nesivadovaudamas nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais, padarė neteisingą išvadą, jog nukentėjusiojo darbo vieta buvo saugi, jis buvo pakankamai instruktuotas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis M. D. iki nelaimingo atsitikimo jau buvo nuplovęs kelis aukštus ir jo darbą prižiūrėjęs V. L. pastabų dėl žarnos laikymo ar kitų aplinkybių nedavė, darbų nenutraukė. Tai reiškia, jog M. D. atliko darbus lygiai taip, kaip jam žodžiu buvo nurodęs darbų vadovas V. L. ir lygiai su tomis pačiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, su kuriomis jam buvo leista pakilti, pradėti ir jau tam tikrą laiką vykdyti pavestą užduotį. Kaltinamasis savo neveikimu pažeidė 2009 m. balandžio 18 d. UAB „Gridins enterprise“ įsakymu Nr. PI-19 direktoriaus patvirtintą „Pareigybės aprašymą aukštalipio darbų vadovui“ II skyriaus „Pareigos“ 6.4 punkto reikalavimus: nutraukti darbus, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti <...>, kai darbo aplinka kelia riziką darbuotojų gyvybei, pavojinga ar kenksminga jų sveikatai. Minėtas įmonės lokalinis teisės aktas (8.2 punktas) taipogi įtvirtina darbų vadovo atsakomybę už darbuotojų supažindinimą, prieš pradedant dirbti darbus objekte, su pavojingais ir kenksmingais faktoriais ir apsaugos nuo jų priemonėmis.
Kaltinamasis V. L., kaip darbų vadovas, nesupažindinęs M. D. su naudojamo aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo ypatumais, t. y., jog dirbant su minėtu įrenginiu privaloma dėvėti apsauginį veido skydelį, taip pat pažeidė 2009-03-12 UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus įsakymu Nr. PI-9 patvirtintos „Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.19“ 1 punkto reikalavimus.
Prokuratūros skunde taip pat akcentuojama, kad teismas nuosprendyje ne tik neįvertino esminės aplinkybės – veido apsauginio skydelio – neišdavimą nukentėjusiajam, tačiau neteisingai ir neleistinai nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeitė liudytojo A. L. parodymus, o liudytojo A. P. parodymus nurodė neišsamius, taip iškraipydamas jų reikšmę. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra tarpusavyje susijusių organizacinių ir vykdomųjų priemonių neatitikimas norminių aktų reikalavimams. Tiesioginis priežastinis ryšys kilusių pasekmių – M. D. sunkaus sužalojimo – sietinas su nusikalstamu V. L. nerūpestingumu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, UAB „Gridins Enterprise“ turtinę padėtį ir teismų praktiką nukentėjusiojo M. D. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 50 000 Lt, turtinė žala priteistina visa.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. L. būtų pripažintas kaltu ir iš jo priteistas žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus: jo neinstruktavo pagal paskyrą-leidimą, nedavė jos pasirašyti, nesupažindino su rizikos faktoriais. Paskyrą-leidimą pasirašė tik kitą dieną po įvykio Kauno klinikoje ir nesuprato šio pasirašymo esmės dėl sveikatos būklės. Po operacijos buvo praėjusios vos kelios valandos. Prieš pradedant darbus nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis: guminiais batais, apsauginiu skydeliu veidui; išteisintasis V. L. leido jam dirbti be šių asmeninių apsaugos priemonių beveik penkias valandas ir nuo darbo nenušalino. Buvo atliekami plovimo darbai aukšto slėgio aparatu, todėl paklotai buvo slidūs; V. L.veikoje yra akivaizdūs objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Pasimatavus guminius batus, jie krito jam nuo kojų, nes buvo mažiausiai penkiais dydžiais didesni už jo kojos dydį. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai, jog darbo saugos taisykles pažeidė V. L., jis nepasirūpino ir nekontroliavo asmeninių apsaugos priemonių naudojimą darbe, nors buvo atsakingas. Norminių aktų pažeidimas yra konkretus ir akivaizdus. Dėl atsitikusios nelaimės darbe labai išgyveno jo šeima, tuo metu žmona laukėsi kūdikio ir dėl išgyvenimų pablogėjo sveikata. Jis nebegali dirbti aukštalipio darbo, kurį labai mėgo ir jis buvo gerai apmokamas. Šiuo metu jo šeimoje auga du mažamečiai vaikai, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl netektas darbingumas labai pablogino pragyvenimo lygį.
Išteisintasis V. L. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.
Prokurorė ir nukentėjusysis M. D. prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo M. D. apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. L. išteisinimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Išnagrinėjęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išteisintojo V. L. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. dispozicijoje nustatytų darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių (priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių).
Išteisintajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl nusikaltimo sudėties (numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d.) V. L. veikoje nebuvimo paremta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo veikos įvertinimo atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir neprieštaringos. Apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, kuri galėjo turėti esminės įtakos V. L. veikos teisiniam įvertinimui ir jo kaltės klausimo išsprendimui.
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo
Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas padarė iš esmės neteisingą išvadą, jog V. L. UAB „Gridins enterprise“ nebuvo atsakingas už kaltinime paminėtų bendro pobūdžio normatyvinių aktų įgyvendinimą šioje bendrovėje, nes šios pareigos darbdavio buvo deleguotos kitam asmeniui – gamybos vadovui V. P. Taigi prokuratūros skunde pirmiausia akcentuojama, kad V. L. buvo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pažeidus darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Nusikaltimo subjektai – pakaltinami, ne jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbdavys – tai bet kokios rūšies savininkas, jos vadovas, paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje išteisintojo asmenybė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyto subjekto kriterijus.
Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „Grindins enterprise“ priimti vidaus (lokaliniai) teisės aktai. UAB „Grindins enterprise“ direktoriaus 2008-10-20 patvirtintų Bendrų aukštuminių darbų reikalavimų PI-02 3.8. punkte numatyta, kad už vykdomų darbų saugumą darbo vietoje yra atsakingas darbų vadovas (b. l. 167, t. 2). Aukštalipis V. L. 2009-04-18 pasirašė, kad susipažino su UAB „Grindins enterprise“ direktoriaus 2009-04-18 įsakymu Nr. P1-19, kuriuo buvo patvirtintas pareigybės aprašymas aukštalipio darbų vadovui (b. l. 180–181, t. 2). Siekiant aukštalipį V. L. paskirti aukštalipio darbų vadovu dirbti objekte UAB „Vakarų laivų statykla“, 2009-04-24 buvo priimtas UAB „Grindins enterprise“ direktoriaus įsakymas Nr. P1-19B Dėl aukštalipio V. L. skyrimo aukštalipio darbų vadovu. Šio įsakymo 3 punktu aukštalipio darbų vadovui V. L. buvo perduoti aukštalipio darbų vadovo įgaliojimai darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos klausimais, dirbant objekte ir vadovaujant pavaldžių darbuotojų grupei, taip pat pavesta organizuoti darbus taip, kad jų atlikimas būtų saugus ir nekenksmingas sveikatai (b. l. 179, t. 2). V. L. su šiuo įsakymu susipažino ir jį pasirašė 2009-04-24.
Taigi darytina išvada, kad aukštalipio darbų vadovas V. L. buvo įpareigotas vadovauti darbuotojų grupei, atliekančiai aukštuminius darbus objekte UAB „Vakarų laivų statykla“.
Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Be to, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšis tarp atsiradusių padarinių ir veikos.
Prokuratūros apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neobjektyvūs, prieštaringi, išvados neišsamios ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, aiškindamasis įvykio eigą ir priežastis apylinkės teismas netinkamai įvertino norminių aktų bei darbo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir jų ryšį su kilusiomis pasekmėmis, nukentėjusiojo M. D. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabūdiškai. Teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusysis pažeisdamas nurodymus judėti išilgai pastoliais su veikiančiu aukšto slėgio pistoletu ir paslydo bei taip susižalojo (b. l. 134, t. 6).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio dieną reikėjo aukšto slėgio plovimo įrenginiais nuplauti nuo metalinių atramų žemes ir purvą, kadangi jos vėliau turėjo būti dažomos.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. L. paaiškino, kad po instruktažo jis ir M. D. pakilo pastoliais panašiai į 40–50 metrų aukštį, kur tinkamai paruošė darbo vietą, sukėlė ir užfiksavo žarnas. M. D. parodė, kaip teisingai galima nuleisti žemyn žarną, nelaikant rankose pistoleto. Griežtai nurodė, kad pabaigus darbą vienoje vietoje ir pereinant į kitą vietą, rankose pistoleto laikyti negalima, o juo labiau judėti stelažu kartu su įjungtu pistoletu. Paleidus pistoletą iš rankų, jis lieka kabėti prie virvės, nuo žarnos užfiksavimo iki pistoleto rankenos maždaug 1,5 metro. Pati žarna turi kyboti tik tokiu būdu ir negali būti sukelta ir padėta ant pastolių, kad palengvintų sau darbą, nes tokiu atveju atsiranda rizika užkliūti už žarnos. Jis vietoje įjungė aukšto slėgio pistoletą ir, matant M. D., nuplovė dalį atramos, kartu paaiškindamas, kaip teisingai reikia dirbti. M. D. atsakė, kad jis viską suprato.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. D. nurodė, kad V. L. papasakojo, kokį darbą reikės dirbti. Po to jie pasikėlė į viršų, kur tiesiogiai paruošė būsimą darbo vietą. V. L. paaiškino, kaip pasiruošti darbo vietą dirbant su aukšto slėgio plovimo įrenginiu ir kokius konkrečiai atlikti darbus. Po to viską patikrino, paaiškino, kaip dirba aukšto slėgio pistoletas, pats nuplovė nedidelę dalį platformos, rodydamas, kaip reikia teisingai plauti. Po to V. L. leido jam pradėti darbą.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiais savo veiksmais V. L. dėl reikalingo atlikti darbo nukentėjusįjį instruktavo maksimaliai. Ta aplinkybė, jog V. L. pats viską patikrino, paaiškino, kaip dirba aukšto slėgio pistoletas, bei pats nuplovė nedidelę dalį platformos, rodydamas, kaip reikia teisingai plauti, rodo, kad darbų vadovas siekė kuo tinkamiau, akcentuodamas būsimo darbo ypatumus, instruktuoti nukentėjusįjį. Teisėjų kolegijos nuomone, toks instruktavimas, kai instruktuojant yra praktiškai (realiai) pademonstruojama, kaip konkretus darbas (užduotis) turi būti atliktas, laikytinas neabejotinai išsamiu ir tinkamu, nes tokiu būdu instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip teisingai nurodytas darbas turi būti atliktas, t. y. jam nereikia kažką papildomai užsirašyti, įsivaizduoti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis nebuvo tinkamai instruktuotas, atmestini kaip nepagrįsti.
Svarbu taip pat paminėti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2010-09-27 buvo atliktas tyrimo eksperimentas su nukentėjusiuoju M. D. Eksperimento protokolas patvirtina, kad eksperimentas atliktas būtent su 59 cm ilgio pistoletu ir 14 cm antgaliu, kuriuo nukentėjusysis dirbo 2009-04-25 (b. l. 125–126, t. 4).
Byloje esančiame 2010-04-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas aukšto slėgio pistoletas USHG ir nustatyta, kad apsauginė pistoleto svirtis yra skirta dėl gaiduko atsitiktinio nuspaudimo. Tik apsauginę pistoleto svirtį pasukus į lizdą, gaiduką galima nuspausti iki galo ir pistoletas veikia – paduodamas aukšto slėgio vanduo į darbo zoną. Atleidus gaiduką, pistoleto svirtis iš lizdo automatiškai atšoksta ir nutraukiamas aukšto slėgio vandens padavimas (b. l. 36–37, t. 4). Toks pats aukšto slėgio pistoleto USHG veikimo principas aprašytas jo instrukcijoje (b. l. 33–34, t. 4).
Prokuroras skunde nurodo, kad aiškindamasis įvykio eigą ir priežastis apylinkės teismas netinkamai įvertino norminių aktų bei darbo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimą ir jų ryšį su kilusiomis pasekmėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais priedais prie 2010-09-27 nukentėjusiojo M. D. eksperimento protokolo daro visiškai priešingą išvadą, t. y., jog nėra priežastinio ryšio tarp formalių darbo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių.
Įvertinusi byloje esančius priedus prie 2010-09-27 nukentėjusiojo M. D. eksperimento protokolo, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiam aukšto slėgio pistoletui būnant tokioje padėtyje (kaip pavaizduota eksperimento metu bei užfiksuota nukentėjusiojo parodymais), t. y. M. D. paslydus ant pastolių, aukšto slėgio pistoletas negalėjo pasisukti taip, kad sužalotų M. D. veido dešiniąją pusę. Toks teisėjų įsitikinimas remiasi elementariais logikos dėsniais, nes taip slysdamas (griūdamas) žmogus instinktyviai turi (turėtų) atleisti minėto pistoleto gaiduką, siekdamas atlaisvintomis rankomis apsisaugoti nuo kritimo. Todėl M. D. griūnant (slystant) pistoleto svirtis iš lizdo turėjo automatiškai atšokti ir aukšto slėgio vandens padavimas akimirksniu turėjo nutrūkti.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad byloje esančio aukšto slėgio pistoleto USHG gabaritai yra akivaizdžiai per dideli, t. y. jis yra tiesiog per ilgas tam, kad kaltinime nurodytu būdu nukentėjusysis neatleidęs minėto pistoleto gaiduko būtų patyręs tokio pobūdžio veido sužalojimus.
Pažymėtina, kad išteisintasis V. L. nukentėjusiajam M. D. buvo griežtai nurodęs, kad pabaigus darbą vienoje vietoje ir pereinant į kitą vietą, rankose pistoleto laikyti negalima, o juo labiau judėti stelažu kartu su įjungtu pistoletu (b. l. 39–40, t. 6). Todėl apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, t. y. kad M. D., pažeisdamas nurodymus, judėjo išilgai pastoliais su veikiančiu aukšto slėgio pistoletu ir taip paslydo.
Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis tiksliai laikėsi V. L. nurodyto darbo instrukcijų, priešingai, kaip buvo minėta, jis ignoravo V. L. paliepimus nedirbti neužsidėjus tam specialių batų. Taigi dėl išvardytų motyvų galima pagrįstai konstatuoti, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabūdiškai.
Prokuroras skunde teigia, kad išteisintojo V. L. pareiga buvo užtikrinti jo vadovaujamos brigados darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis, būtinomis atliekant plovimo darbus pramoniniu aukšto slėgio plovimo įrenginiu (pistoletu), o jų neturint – neskirti užduoties ar neleisti dirbti, ar, kaip teigia išteisintasis, pastebėjęs pažeidimus – nutraukti darbą.
Pirmosios instancijos teisme V. L. paaiškino, kad „...pažiūrėjęs į M. D. avalinę, jis liepė apsiauti guminiais batais, tačiau pastarasis pasakė, kad tai padarys vėliau... Prieš nueidamas, dar kartą liepė M. D. apsimauti guminius batus. Paruošęs darbo vietą antram darbuotojui, jis grįžo pasižiūrėti kaip sekasi M. D. M. D. plovė atramą ir sakė, kad jam sekasi gerai...Dar kartą liepė persiauti batus ir tuo pačiu pailsėti, tačiau šis jo paliepimo neįvykdė“ (b. l. 39–41, t. 6).
Taigi šie V. L. parodymai patvirtina, kad kelis kartus primygtinai nukentėjusiajam liepė apsiauti guminius batus, tačiau šis jo nurodymų nepaisė. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais V. L. parodymais.
Be to, UAB „Grindins enterprise“ direktoriaus 2009-03-20 įsakymu Nr. P1-11A vadybininkas A. S. buvo paskirtas dirbti projektų vadovu objekte UAB „Vakarų laivų statykla“. Šio įsakymo 3 punktu, jis buvo įgaliotas dirbant objekte darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, medžiagomis, įrankiais ir įranga, reikalinga dirbant objekte, sudaryti darbo grafiką ir, vadovaujant pavaldžių darbuotojų grupei, jam buvo pavesta organizuoti darbus taip, kad jų atlikimas būtų saugus ir nekenksmingas sveikatai (b. l. 178, t. 2). Todėl negalima besąlygiškai konstatuoti, kad tik V. L. buvo atsakingas už asmeninių apsaugos priemonių (už veido apsauginio skydelio bei tinkamo dydžio guminių batų) aprūpinimą ir suteikimą nukentėjusiajam.
Prokuratūros skunde teigiama, kad M. D., tiek liudytojai J. D., V. D., M. R., V. R. patvirtino, jog M. D. pasirašė paskyroje – leidime po įvykio, o specialus tyrimas (2010-04-29 specialisto išvada Nr. l IK-110(10)) nustatė, jog M. D. pasirašė pirmiau nei liudytojas T. B. Ši išvada įrodo, kad nei nukentėjusysis, nei su juo kartu dirbęs T. B. nebuvo instruktuotas darbo vietoje pagal paskyrą-leidimą.
Tačiau ta aplinkybė, kada nukentėjusysis ir kiti asmenys pasirašė paskyroje-leidime, po įvykio ar prieš jį, niekaip negalėjo sąlygoti ar padaryti įtaką įvykusiam nelaimingam atsitikimui, kurio metu M. D. patyrė sužalojimus. Kadangi, kaip minėta, nukentėjusysis jau buvo išsamiai instruktuotas V. L., kaip praktiškai turi būti atliekamas darbas. Be to, jis neklausė darbų vadovo nurodymų, juos ignoruodamas. Esant tokioms aplinkybėms jo pasirašymas paskyroje-leidime niekaip nebūtų užkirtęs kelio įvykusiam nelaimingam atsitikimui.
Nustatant priežastinį ryšį reikšminga yra aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1999 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/1999).
Kolegija mano, kad nėra pagrindo teigti, kad V. L. inkriminuota veika – formalus norminių aktų bei darbo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, t. y. leidimas nukentėjusiajam pradėti darbus nepasirašius paskyroje-leidime bei nenušalinimas nuo darbo (neleidimas dirbti) byloje nustatytomis aplinkybėmis, buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga.
Todėl pirmosios instancijos teismas išteisinamojo nuosprendžio motyvuose pagrįstai pažymėjo, kad V. L. padarė formalius pažeidimus, leisdamas pradėti M. D. dirbti nepasirašius paskyroje-leidime, be to, nesustabdė darbų, matydamas, kad nukentėjusysis dirba su savo avalyne bei akiniais, tačiau tarp šių V. L. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių – nelaimingo atsitikimo su M. D., nėra priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, V. L. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d., sudėties.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nukentėjusiojo M. D. apeliacinio skundo
Apeliantas teigia, kad V. L. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus: jo neinstruktavo pagal paskyrą-leidimą, nedavė jos pasirašyti, nesupažindino su rizikos faktoriais. Paskyrą-leidimą pasirašė tik kitą dieną po įvykio Kauno klinikoje ir nesuprato šio pasirašymo esmės dėl sveikatos būklės. Be to, prieš pradedant darbus nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis: guminiais batais, apsauginiu skydeliu veidui; išteisintasis V. L. leido jam dirbti be šių asmeninių apsaugos priemonių beveik penkias valandas ir nuo darbo nenušalino.
Tačiau teisėjų kolegija mano, kad nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta. Be to, šie argumentai iš esmės atitinka didžiąją dalį prokuratūros apeliacinio skundo motyvų. Kaip buvo minėta anksčiau, tas faktas, kada nukentėjusysis pasirašė paskyroje-leidime – po įvykio ar prieš jį, negalėjo turėti jokios įtakos nelaimingo atsitikimo įvykimui. Tokią išvadą lemia tai, kad formalus pasirašymas ar nepasirašymas ant paskyros-leidimo niekaip negali ir negalėjo apsaugoti nukentėjusiojo dėl nuo jį ištikusios nelaimės.
Taigi teisėjų kolegija tik pakartoja jau padarytas išvadas, kad V. L. padarė tik formalius pažeidimus, nes leido pradėti M. D. dirbti nepasirašius paskyroje- leidime.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo kelis kartus primygtinai liepta nedirbti be reikalingų batų, tačiau jis šių paliepimų nepaisė. Be to, jis negavęs darbui reikiamų batų, visiškai pagrįstai galėjo atsisakyti tęsti plovimo darbus. Dėl išvardytų motyvų nukentėjusiojo M. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl civilinių ieškinių
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).
Prokuratūra apeliaciniu skundu prašė iš civilinio atsakovo UAB „Gridins enterprise“ priteisti 8 998,98 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. D. Nukentėjusysis M. D. byloje pareiškė 8 907,77 Lt turtinės ir 200 000 Lt dydžio neturtinės žalos dydžio ieškinį. Tenkinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo M. D. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes V. L. yra pagrįstai išteisintas, nes jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnyje, požymių, todėl nukentėjusiojo M. D. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Tačiau tai neužkerta kelio M. D. pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo M. D. apeliacinius skundus atmesti.