Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. P., jo atstovei advokatei Dianai Navickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundus dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-281-2024 ir 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-240-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ne teismo tvarka priimtų nutarimų esmė

II. Skundų ir atsiliepimų į skundus esmė

7. Plungės apylinkės teismo pirmininkės 2024 m. kovo 8 d. nutartimi nuspręsta sujungti pagal G. P. skundus teisme iškeltas administracinių nusižengimų bylas Nr. II-68-1142/2024 ir Nr. II-70-944/2024, paliekant bylos numerį Nr. II-68-1142/2024.

8. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. ir jo atstovė advokatė Diana Navickienė skundus palaikė ir juose nurodytais motyvais prašė juos tenkinti. Teisme G. P. papildomai paaiškino, kad anksčiau sklypas buvo apleistas, todėl tapęs sklypo savininku jis norėjo sklypą sutvarkyti. Kitų pakrančių savininkai tuo metu taip pat tvarkė pakrantes. Šiuo tikslu su M. R. įmone jis sudarė sutartį dėl miško tvarkymo. Su M. R. jis susitarė dėl krūmų, medžių sausuolių, sergančių medžių pjovimo. Jokie kiti medžiai nebuvo šalinami. Pradėjus valyti mišką, rado kanalą, kurį taip pat išvalė ir išvežė iš jo gruntą, kurį ariamos žemės dalyje esančioje dauboje išlygino. Tikslaus ploto įvardinti negali, tačiau kanalas buvo tikrai nemažas ir gilus. Kitus tvarkymo darbus padėjusius atlikti asmenis nurodyti atsisako. Atliekant darbus buvo tvarkomi pakrantėje esantys „šabakštynai“, naikinami „bebrynai“, naikinami krūmai. Pakrantėje buvo privirtusių medžių, kai kurie iš jų buvo ežere, todėl reikėjo juos ištraukti, šiuo tikslu važinėjo technika, traktoriai. Tvarkant pakrantę buvo padaryta tam tikrų pažeidimų, t. y. ji buvo išvažinėta vežant gruntą iš kanalo ir pan., kažkiek žemių galėjo būti paskleista, bet tikslingai žemių pakrantės juostoje jie neskleidė. Pakrantės šlaitas nebuvo keičiamas, mano, kad jis susiformavo natūraliai. Miško paklotėje žemių galėjo likti atliekant sklypo tvarkymo darbus, tačiau pažymi, kad specialiai miško paklotė nebuvo naikinama. Buvo įsitikinęs, kad jis viską atlieka teisėtai. Pripažįsta, kad tuo metu vaizdas gal ir nebuvo gražus, bet nori atkreipti dėmesį, kokia situacija yra dabar, t. y. ji yra pasikeitusi ir pagerėjusi. Neginčija, kad pareigūnai turėjo teisę atlikti patikrinimą jo sklype, tačiau jam kyla klausimas, kodėl patikrinimas buvo atliktas tik jo sklype. Maudyklos nebuvo įrengtos. Apžiūros akte nurodytos krūvos susidarė valant kanalą, vėliau jos buvo išlygintos. Žinojo, kad sklype yra pakrantės apsaugos juosta, dėl jos tvarkymo buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininką, kuris jam leido tvarkytis.

9. Teismo posėdyje nutarimą priėmusios institucijos atstovės Jurgita Valužė ir Reda Turskienė su skundais nesutiko ir atsiliepimuose į skundus pateiktais motyvais prašė juos atmesti, skundžiamus nutarimus palikti galioti nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundai netenkinami.

10. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. P. ir V. K. V. po 1/2 dalį priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas yra 3,1746 ha, iš jo 1,9087 ha sudaro miško žemės plotas (miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 1,9086 ha).

12. 2023 m. gruodžio 18 d. G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį už tai, kad atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, jog G. P. vykdydamas (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus iškasė pakrantės gruntą ir dumblą bei paskleidė jam priklausančiame miško žemės sklype, taip sunaikinant miško paklotę, esančią (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ VMU Kretingos regioninio padalinio Darbėnų girininkijos 156 kvartalo 47, 48, 49, 50 sklypuose. Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus darbuotojas specialia įranga išmatavo sunaikintos miško paklotės plotą ir nustatė, kad minėtoje vietoje sugadinta 9 583,44 kv. m. miško paklotės. 2023 m. gruodžio 29 d. G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. kovo 24 d. apžiūros metu nustatyta, jog G. P. priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą, 845,64 kv. m. plote buvo paskleistos žemių ir vandens dumblo nuosėdos (gruntas). Paskleidus žemių ir vandens dumblo nuosėdas vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje G. P. neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančio sklypo vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje nebūtų vykdomi žemės darbai, keičiamas žemės paviršius, dėl ko buvo sunaikinta joje augusi žolinė augmenija. Skundžiamu 2024 m. sausio 24 d. nutarimu G. P. už ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda, o 2024 m. sausio 26 d. nutarimu už ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Byloje pateiktais G. P. skundais yra ginčijamas abiejų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (2024 m. sausio 24 d. nutarimas)

13. ANK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą, t. y. žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Ši ANK norma yra blanketinė, todėl šiuo atveju aktualios žemės ir miško savininkų bei kitų naudotojų pareigas nustatančių teisės aktų nuostatos.

14. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. To paties straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė.

15. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 punkte numatyta, kad privataus miško savininkas privalo saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai.

16. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamente 2023 m. kovo 17 d. el. paštu buvo gautas pranešimas apie tai, jog žygio aplink (duomenys neskelbtini) tvenkinį metu rastas suniokotas miškas ir vandens telkinio pakrantė. Pranešėjas nurodė, kad yra iškasta telkinio pakrantė ir dumblas supiltas ant miško paklotės, iškasinėta vandens telkinio pakrantė, panaikinti pakrantės meldai, dauguma miško medžių nukirsta ir su šaknimis pašalinta, likusi medžių dalis sužalota technikos, sunaikinta miško paklotė ir kt. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnams atlikus patikrinimą, 2023 m. kovo 24 d. surašytas apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas G. P. priklausantis privatus sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad vykdant (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus visas iškastas dumblas buvo paskleistas miške, taip sunaikinant miško paklotę ir pažeidžiant dalį medžių. Apžiūros metu atlikta fotofiksacija, fotolentelė pridėta prie apžiūros akto. Byloje taip pat pateiktas 2023 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog vykdant (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbus buvo iškastas pakrantės gruntas ir dumblas bei paskleistas privačiame miško žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip sunaikinant miško paklotę. Patikrinimo akte taip pat nurodoma, kad specialia įranga išmatuotas sunaikintos miško paklotės plotas. Byloje taip pat pateikta Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistų atliktų fotogrametrinių matavimų ataskaita, kurioje užfiksuoti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pažeistų miško plotų matavimų duomenys.

17. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta patikrinimus vietoje bei administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi vyr. specialistė G. S. patvirtino akte užfiksuotas aplinkybes ir paaiškino, kad patikrinimo metu rastas miške paskleistas dumblas, dėl ko buvo sunaikinta miško paklotė. Liudytoja paaiškino, kad atvykus į vietą buvo akivaizdu, jog yra paskleistas dumblas, tai ji suprato iš ten buvusių dumblo nuosėdų, moliuskų, meldų, kitų organinės kilmės medžiagų, kurios prieš tai buvo vandenyje, o patikrinimo metu buvo paskleistos ant miško paklotės. Be to, matėsi kranto kasimo požymiai. Laboratorinis tyrimas dėl paskleistų medžiagų sudėties ir kilmės nebuvo atliekamas, nes jai buvo visiškai akivaizdu, kad tai yra dumblas. Ji turi ekologės išsilavinimą, kuris jai leido vizualiai nustatyti šios medžiagos kilmę. Klausimas buvo kilęs tik dėl sunaikintos miško paklotės ploto, todėl šiuo tikslu buvo atlikti specialūs matavimai. Liudytoja G. S. teigė, kad šis dumblas ir sąnašos buvo paskleistas iš esmės visoje jų apžiūrėtoje miško valdoje, todėl ši žemė nebebuvo panaši į miško žemę.

18. Skunde teigiama, kad G. P. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes jis teisėtai vykdė miško tvarkymo darbus, t. y. žemės sklype esančioje miško žemėje atliko trako, vėjavartų bei sausuolių kirtimo darbus, kurie priskirtini jaunuolynų ugdymui bei sanitariniams atrankiniams kirtimams ir dėl to gali būti atliekami savininko nuožiūra, taip pat sutvarkė žemės sklype esančias sausinimo sistemas. Teismo posėdyje apklaustas G. P. papildomai paaiškino, kad buvo atliekami miško valymo darbai, tvarkomi pakrantėje esantys „šabakštynai“, naikinami „bebrynai“, krūmai, iš pakrantės ir ežero traukiami ten buvę nuvirtę medžiai, šiuo tikslu sklype važinėjo technika.

19. Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas, visų pirma, pažymi, kad žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Tuo atveju, jeigu nustatomi žemės naudojimo reikalavimų pažeidimai, atsakomybė už tai numatyta ANK 261 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju G. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, be kita ko, priskiriami Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 3,1746 ha, iš jo 1,9087 ha sudaro miško žemės plotas, o miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, sudaro 1,9086 ha. Tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės dalyje, į kurią patenka ir miškas, G. P. yra saistomas teisės aktuose įtvirtintų miško savininko pareigų, kurių jis privalo laikytis tiek įgyvendindamas savo, kaip miško savininko, teises, tiek ir vykdydamas kitas pareigas.

20. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinė atsakomybė G. P. pritaikyta ne dėl to, kad jis vykdė miško tvarkymo darbus, o dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti žemės naudojimo reikalavimai, be kita ko, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta savininko pareiga saugoti miškus nuo neigiamų veiksnių, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, taip pat Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 punkte numatyta privataus miško savininko pareiga saugoti mišką nuo miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaruojamas tikslas sutvarkyti mišką ir pakrantę nepaneigia jo atsakomybės dėl nutarime nurodytų žemės naudojimo reikalavimų pažeidimo.

21. Byloje surinkti duomenys, t. y. 2023 m. kovo 17 d. pranešėjo siųstas el. laiškas, 2023 m. kovo 24 d. apžiūros aktas su fotolentele, fotogrametrinių matavimų ataskaita, 2023 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas su fotolentele, liudytojos G. S. parodymai ir kt., patvirtina, kad G. P. priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurioje yra miškas (VĮ VMU Kretingos regioninio padalinio Darbėnų girininkijos 156 kvartalo 47, 48, 49, 50 sklypuose), buvo paskleistas žemės gruntas ir dumblas ir dėl to buvo sugadinta 9 583,44 kv. m. miško paklotės ploto. Pažymėtina, kad pats G. P. neneigia darbų vykdymo fakto ir apklaustas teisme pripažino, jog miško paklotėje žemių galėjo likti atliekant tvarkymo darbus, nors teigė miško paklotės specialiai nenaikinęs. Vis dėlto, vien tai, kad G. P. siekia sumenkinti sklype atliktų darbų mastą ir jų pasekmes šiuo atveju nepašalina jo atsakomybės, nes žemės naudojimo reikalavimų pažeidimo faktą patvirtina anksčiau paminėti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys.

22. Atsakomybėn patraukto asmens skunde yra reiškiamos abejonės dėl 2023 m. kovo 24 d. apžiūros akto Nr. TVR-1842 ir teigiama, kad jame nepagrįstai nurodyta, jog buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) tvenkinio valymo darbai. Taip pat teigiama, kad dauguma nuotraukų yra daryta ne miško žemėje ir nėra duomenų, kokiomis priemonėmis buvo nustatytos koordinatės. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja G. S. tvirtino patikrinimo metu mačiusi kranto kasimo požymius. Teisme apklaustas G. P. neneigė, jog su (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės pirmininku tarėsi dėl pakrantės tvarkymo galimybės. Kita vertus, šiuo atveju nusižengimui kvalifikuoti neturi esminės teisinės reikšmės aplinkybė, iš kur buvo paimtas gruntas ir dumblas, kuris buvo paskleistas miško paklotėje. Teismo posėdyje liudytoja G. S. taip pat paaiškino, kad prie nuotraukų fotolentelėje pažymėtos koordinatės buvo nustatytos pagal institucijos naudojamą „Tiltmaps“ žemėlapį, kurį telefone turi kiekvienas kontrolės skyriaus pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo nesiremti 2023 m. kovo 24 d. apžiūros akto Nr. TVR-1842 duomenimis ir kartu su juo pateikta fotolentele.

23. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl atlikto patikrinimo teisėtumo ir nurodoma, kad 2023 m. kovo 28 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. (21.1)-SPR1-723 buvo nutrūkęs, nes patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2023 m. balandžio 21 d., o jo terminas buvo pratęstas tik nuo 2023 m. balandžio 24 d. Teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 28 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. (21.1)-SPR1-723 matyti, kad Klaipėdos MKS vyriausiajai specialistei G. S. buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą, jo terminą nustatant nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Vyriausiosios specialistės G. S. 2023 m. balandžio 14 d. tarnybiniu pranešimu buvo prašoma pratęsti šį terminą 20 darbo dienų, t. y. nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vedėjas R. P. pavedimo terminą pratęsė nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis pranešimas dėl termino pratęsimo buvo pateiktas pavedimo terminui nepasibaigus, prašymas dėl termino pratęsimo buvo patenkintas, pirminis terminas pasibaigė 2023 m. balandžio 21 d. (penktadienį), o terminas pratęstas nuo 2023 m. balandžio 24 d. (pirmadienio), t. y. nuo artimiausios darbo dienos, nėra jokio pagrindo išvadai, jog pavedimo vykdymo terminas buvo pratęstas neteisėtai. Atitinkamai skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia atlikto patikrinimo teisėtumo.

24. Skunde nurodoma, kad byloje esanti matavimų ataskaita nėra patvirtinta juos atlikusių asmenų parašais, iš jos nėra galimybės suprasti ir nustatyti sklypų ribų, nėra duomenų apie bepilotės skraidyklės metrologinę patikrą. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad matavimų ataskaita buvo pateikta kaip Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriui adresuoto Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo D. Ž. rašto Nr. BDR-2121 priedas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog matavimų ataskaita turėjo būti pasirašyta papildomai ar kad dėl to jos duomenys nėra patikimi. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. gegužės 24 d. į bylą pateiktais teismo reikalautais duomenimis, bepilotei skraidyklei DJI Phantom 4 RTK 1.4, taip pat GPS imtuvui Trimble R8s patikros reikalavimai netaikomi.

25. Skunde taip pat nurodoma, kad G. P. su administracinio nusižengimo byloje esančiais dokumentais, t. y. 2023 m. kovo 24 d. apžiūros aktu, 2023 m. kovo 28 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (21.1)-SPR1-723, 2023 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktu Nr. (21.1)-PA-1872, matavimų ataskaita, buvo supažindintas tik 2023 m. gruodžio 29 d., todėl buvo pažeista jo teisė nustatyta tvarka šiuos dokumentus apskųsti ar pateikti dėl jų pastabas. Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas, visų pirma, atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog susipažinęs su paminėtais dokumentais G. P. apskritai būtų inicijavęs jų apskundimo procedūras ir jo skundus būtų atsisakyta nagrinėti, nors pats savo skunde nurodo, jog šių dokumentų apskundimo terminas skaičiuojami nuo jų gavimo. Be to, teismo posėdyje apklaustas G. P. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokias pastabas jis ketino teikti dėl šių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad visus savo argumentus dėl nesutikimo su paminėtais dokumentais G. P. galėjo nurodyti teismui pateiktame skunde ir šia savo galimybe jis pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos G. P. procesinės teisės.

26. Skunde taip pat nurodoma, kad institucija nepagrįstai apskaičiavo aplinkai padarytą žalą, nors jokia neteisėta veikla miške nebuvo vykdoma. Teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu G. P. nebuvo įpareigotas atlyginti aplinkai padarytą žalą, žalos atsiradimas ir jos dydis nėra būtinasis G. P. inkriminuoto nusižengimo požymis. Tai reiškia, kad G. P. veiksmais aplinkai padarytos žalos faktas ir jos dydis nėra šios bylos dalykas ir teismas šio klausimo šioje byloje nesprendžia. Pažymėtina, kad žalos aplinkai klausimai, o kartu ir G. P. argumentai dėl žalos aplinkai nebuvimo, dabartinės sklypo būklės ir pan., galėtų būti vertinami kitoje byloje tuo atveju, jeigu dėl to kiltų ginčas civilinio proceso tvarka.

27. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, skunde ir šioje nutartyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (2024 m. sausio 26 d. nutarimas)

28. ANK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą nustatytose Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose pažeidžiant šiose teritorijose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

29. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas: a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius; b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones; c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. D1-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 18 punkte numatyta, kad augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

30. Šioje byloje nėra ginčijama administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad aplink (duomenys neskelbtini) tvenkinį yra nustatyta 10 m paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad G. P. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas 0,7412 ha. Teismo posėdyje apklaustas G. P. neneigė, kad apie šią specialiąją žemės naudojimo sąlyga jis žinojo.

31. Skunde teigiama, kad su žemės sklypu besiribojančio paviršinio vandens telkinio kranto linijos ir reljefo G. P. nekeitė, vandenyje augančios augalijos nešalino, dugno nuosėdų netraukė, mineralinio grunto pakrantėje neskleidė. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje jokie darbai nebuvo vykdomi.

32. Vertindamas šiuos skundo argumentus, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad skundžiamu nutarimu G. P. nebuvo inkriminuotas vandens telkinio kranto linijos ir reljefo pakeitimas, nors tyrimo metu su tuo susijusios faktinės aplinkybės buvo nustatinėjamos ir vertinamos. G. P. nubaustas už tai, kad pakrantės apsaugos juostos ribose buvo vykdomi žemės darbai, kurių metu 845,64 kv. m. plote buvo paskleistos žemių ir vandens dumblo nuosėdos (gruntas). Nors G. P. skunde tvirtina, kad mineralinio grunto pakrantėje neskleidė ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje jokie darbai apskritai nebuvo vykdomi, tačiau šie skundo argumentai iš dalies prieštarauja jo paties teisme duotiems paaiškinimams. Apklausiamas teismo posėdyje G. P. teigė, kad atliekant darbus buvo tvarkomi pakrantėje esantys „šabakštynai“, naikinami „bebrynai“, krūmai. Taip pat paaiškino, kad pakrantėje buvo privirtusių medžių, dalis jų buvo ežere, todėl reikėjo juos traukti, šiuo tikslu važinėjo traktoriai. Teisme G. P. pripažino, kad tvarkant pakrantę buvo padaryta tam tikrų pažeidimų, t. y. pakrantė buvo išvažinėta vežant gruntą iš kanalo, neneigė, kad kažkiek žemių galėjo būti paskleista, nors tikslingai žemių pakrantės juostoje jis neskleidė. Akivaizdu, kad tokie darbai pakrantės apsaugos juostos ribose pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

33. G. P. skunde nurodytus argumentus paneigia ir administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. 2023 m. kovo 29 d. surašytas apžiūros aktas Nr. TVR-1947, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantę privačiame žemės sklype nustatyta, kad žemės sklype yra atlikti (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės tvarkymo darbai, žemės sklype supiltos įvairaus dydžio žemių-dumblo krūvos, palei vandens telkinio pakrantę galimai buvo rengiamos 3 maudyklos. Apžiūros duomenys papildomai užfiksuoti fotolentelėje ir vietovės schemoje. Teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos apžiūrą atlikusios specialistės Ž. V. ir N. G. iš esmės patvirtino apžiūros akte užfiksuotas aplinkybes. Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistams atlikus pažeistos pakrantės apsaugos juostos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus nustatyta, kad iš viso pažeistas 845,64 kv. m. pakrantės apsaugos juostos plotas. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos išvada, kad G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 punkto, Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 18 punkto reikalavimus.

34. Skunde nurodoma, kad 2023 m. kovo 29 d. apžiūros akte Nr. TVR-1947 užfiksuoti duomenys apie žemės-dumblo krūvas nėra pagrįsti laboratoriniais tyrimais, nėra duomenų apie tai, kokiomis priemonėmis buvo nustatytos jų koordinatės, nepateikti matavimo prietaisų metrologinės patikros duomenys. Nagrinėjamu atveju G. P. priklausančio žemės sklypo dalyje, patenkančioje į pakrantės apsaugos juostos ribas, rasto grunto-dumblo laboratoriniai tyrimai iš tiesų nebuvo atliekami. Vis dėlto, teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos sklypo apžiūrą vykdžiusios Aplinkos apsaugos departamento specialistės G. S., Ž. V. ir N. G. teisme patvirtino, kad joms nekilo jokių abejonių dėl to, jog žemės sklype buvo paskleistas dumblas. Teismo posėdyje liudytoja G. S. teigė turinti ekologijos išsilavinimą ir detaliai paaiškino, pagal ką nustatė paskleistų medžiagų kilmę, t. y. tai ji nustatė iš vizualiai matomų dumblo nuosėdų, moliuskų, meldų, kitų organinės kilmės medžiagų. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais specialistų paaiškinimais apie dumblo buvimą žemės sklype, kurie fiksuoti tiek administracinių nusižengimo tyrimo metu surašytuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus teismo posėdyje.

35. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje esanti matavimų ataskaita nėra patvirtinta juos atlikusių asmenų parašais, iš jos nėra galimybės suprasti ir nustatyti pakrantės apsaugos juostos ribų, nėra duomenų apie bepilotės skraidyklės ir GPS imtuvo metrologinę patikrą. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad matavimų ataskaita buvo pateikta kaip Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijai adresuoto Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjo D. Ž. rašto Nr. BDR-2250 priedas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog matavimų ataskaita turėjo būti pasirašyta papildomai ar kad dėl to jos duomenys nėra patikimi. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog iš matavimų ataskaitos nėra galimybės nustatyti pakrantės apsaugos juostos ribų, nes šioje ataskaitoje yra aiškiai pažymėta (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantės apsaugos juostos išorinė riba. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. gegužės 24 d. į bylą pateiktais teismo reikalautais duomenimis, bepilotei skraidyklei DJI Phantom 4 RTK 1.4, taip pat GPS imtuvui Trimble R8s patikros reikalavimai netaikomi.

36. Skunde taip pat nurodoma, kad G. P. su administracinio nusižengimo byloje esančiais dokumentais, t. y. 2023 m. kovo 29 d. apžiūros aktu Nr. TVR-1947, matavimų ataskaita, buvo supažindintas tik 2023 m. gruodžio 29 d., todėl buvo pažeista jo teisė nustatyta tvarka šiuos dokumentus apskųsti ar teikti dėl jų pastabas. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, byloje nėra pateikta duomenų, jog susipažinęs su paminėtais dokumentais G. P. apskritai būtų inicijavęs jų apskundimo procedūras ir kad jo skundus būtų atsisakyta nagrinėti, nors pats savo skunde nurodo, jog šių dokumentų apskundimo terminai skaičiuojami nuo jų gavimo. Be to, teismo posėdyje apklaustas G. P. negalėjo konkrečiai nurodyti, kokias pastabas jis ketino teikti dėl šių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad visus savo argumentus dėl nesutikimo su paminėtais dokumentais G. P. galėjo nurodyti teismui pateiktame skunde ir šia savo galimybe jis pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu šiuo aspektu būtų pažeistos G. P. procesinės teisės.

37. Skunde nurodoma ir tai, kad institucija nepagrįstai apskaičiavo padarytą žalą, nes jokia žala aplinkai nebuvo padaryta, pakrantės apsaugos juostoje jokie žemės darbai nebuvo vykdomi, kranto linijos ar reljefo keitimo darbai nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu G. P. nebuvo įpareigotas atlyginti aplinkai padarytą žalą, žalos atsiradimas ir jos dydis nėra būtinasis G. P. inkriminuoto nusižengimo požymis. Tai reiškia, kad G. P. veiksmais aplinkai padarytos žalos faktas ir jos dydis nėra šios bylos dalykas ir teismas šio klausimo šioje byloje nesprendžia. Pažymėtina, kad žalos aplinkai klausimai, o kartu ir G. P. argumentai dėl žalos aplinkai nebuvimo, galėtų būti vertinami kitoje byloje tuo atveju, jeigu dėl to kiltų ginčas civilinio proceso tvarka.

38. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, skunde ir šioje nutartyje nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ANK 38 straipsnio taikymo

39. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunduose taip pat nurodoma, kad skundžiamus nutarimus priėmus atskirose administracinių nusižengimų bylose buvo apsunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis.

40. ANK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

41. Iš bylos duomenų matyti, kad to paties pranešimo pagrindu apie G. P. žemės sklype pastebėtus pažeidimus Aplinkos apsaugos departamente buvo pradėtos ir vykdomos dvi atskiros administracinių nusižengimų teisenos, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d. G. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį ir 2024 m. sausio 24 d. nutarimu G. P. už ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 220 Eur bauda, o 2023 m. gruodžio 29 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 256 straipsnio 3 dalį ir 2024 m. sausio 26 d. nutarimu už ANK 256 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 150 Eur bauda.

42. Pažymėtina, kad abi administracinių nusižengimų teisenos buvo pradėtos to paties pranešimo pagrindu, abu nusižengimai buvo tiriami to paties asmens atžvilgiu dėl tame pačiame sklype panašiu laikotarpiu padarytų žemės sklypo naudojimo reikalavimų pažeidimų, tyrimo metu naudoti iš dalies tie patys faktiniai duomenys. Dėl to teismas sutinka su skundo argumentais, kad atskirų nutarimų priėmimas ir nuobaudų paskyrimas apsunkino G. P. teisinę padėtį tuo aspektu, kad priėmus atskirus nutarimus, jam nebuvo pritaikytos ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios būtų taikytos vieno nutarimo priėmimo atveju. Pažymėtina, kad teismo posėdyje skundžiamus nutarimus priėmusios institucijos atstovės su šiais argumentais iš esmės sutiko ir laikėsi pozicijos, kad šis pažeidimas gali būti pašalintas teisme.

43. Įvertinus tai, kad abu skundžiami nutarimai ir jais paskirtos nuobaudos yra paliekamos galioti (ANK 38 straipsnio 1 dalis), abiejų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme Plungės apylinkės teismo pirmininkės 2024 m. kovo 8 d. nutartimi buvo sujungtas, remdamasis proceso ekonomiškumo principu, siekiant nebloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P. skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, t. y. 220 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-281-2024, 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-240-2024 ir G. P. skundų netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą G. P. pagal 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-281-2024 ir 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-240-2024 paskirti 220 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.