- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- I-2892-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00405-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Transveja“
- Advokatai
- Dainius Mažylis
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovams Dianai Jasinavičiūtei ir Valdui Noreikai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G., B. D. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Transveja“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-12-17 potvarkiu Nr. TT-9 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t. 1, b. l. 5-101) ir 2013-12-17 potvarkiu Nr. TT-10 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. (t. 1, b. l. 104-206).
Šalies argumentai
Pareiškėjai, nesutikdami su šiais potvarkiais, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-12-17 potvarkį Nr. TT-9 ir 2013-12-17 potvarkį Nr. TT-10.
Paaiškino, kad šie detalieji planai pažeidžia savivaldybės teisę užtikrinti, kad keliai būtų tiesiami tik tam tinkamose vietose, be to, patvirtintais planais trukdoma tinkamai organizuoti saugų eismą. Skundžiami sprendimai pažeidžia savivaldybės ir butų savininkų teises, nes pagal patvirtintus detaliuosius planus automobilių eismas planuojamas ir jų valdomuose sklypuose arba šalia jiems priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Dėl (duomenys neskelbtini) plano teisėtumo paaiškino, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-03-19 vertinimo pažymoje Nr. PE1-14 nurodoma, kad įvažiavimas turi būti iš Klaipėdos plento pro trečiųjų asmenų valdomą (duomenys neskelbtini) sklypą, tačiau nėra įrodymų, kad sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojai UAB „Minėra“ ir savivaldybė būtų tam pritarę. Plano 29 p. minimas tariamas susitarimas su UAB „Minėra“, tačiau toks susitarimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, netgi nėra įdėtas patvirtintame plane. Ginčijamame detaliojo plano 66 p. brėžinyje įrašius, kad visi sprendiniai už sklypo ribų yra rekomendacinio pobūdžio, leidžia teigti, kad nėra išspręstas susisiekimo sistemų organizavimas ir pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 d. ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.7. ir 43.8. punktai. Patvirtintas planas visiškai neatitinka Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-03 19 vertinimo pažymos Nr. PEI-14.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad rengiant planus buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 1 d., nes raštu nebuvo informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų savininkai), nors planuose nurodoma, kad iš ginčo teritorijos į (duomenys neskelbtini) bus patenkama pro šiuos namus. Iš internete paskelbtos informacijos turinio negalima suprasti, kad planuojama teritorija apima ir žemės sklypų gretimybes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Be to, atsakovas neteisėtai patvirtino suklastotais dokumentais paremtą detalųjį planą, jokie informaciniai stendai nebuvo įrengti, todėl planų 43 p., 50 p. esančios nuotraukos yra akivaizdžios klastotės. Tariamame stende rašoma, kad su parengtu planu galima susipažinti 2007-05-31, nors ginčijamų planų planavimo sąlygų sąvadai išduoti tik 2010-10-29. Nuotraukos yra akivaizdi klastotė, todėl prašo teismo apie šį dokumentų klastojimo faktą pranešti prokurorui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 str.
Prie skunde nurodytų teritorijų nėra jokios galimybės privažiuoti, išskyrus per pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų naudojamus sklypus. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad detaliajame plane buri būti tiksliai nurodyti ir apspręsti įvažiavimo keliai. Tinkamai neatskleidus privažiavimo prie ginčo sklypų būdų, tinkamai neinformavus visuomenės (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – toliau – ir LVAT) praktiką raštu neinformavus gretimybių, nepastačius stendų), suklastotų dokumentų pagrindu parengtų detaliųjų planų negalima buvo tvirtinti.
Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti nesant pareiškėjų suinteresuotumo, arba skundą atmesti. Atsiliepime (t. 2, b. l. 43-50) paaiškino, kad pareiškėjai šioje byloje neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą, kadangi ginčijami sprendimai nesukelia pareiškėjams teisių ir pareigų bei nepažeidžia jų interesų. Palangos miesto savivaldybė, vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturi jokių išviešintų žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-11-10 panaudos sutartis išregistruota nuo 2014-01-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-16 įsakymo Nr. (4.26)Z8-7/8-PN pagrindu. Kiti pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios ir kaip pažeistos jų teisės patvirtinus detaliuosius planus, nepateikė įrodymų, kad jie nuosavybės ar kita daiktine teise valdo kokius nors žemės sklypus, kad šie sklypai ribotųsi su detaliais planais suplanuota teritorija ir pan.
Dėl įvažiavimų į sklypus paaiškino, kad detaliaisiais planais spręsti klausimai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis, brėžiniuose, taip pat aiškinamuosiuose raštuose numatytas susisiekimas su Klaipėdos plentu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokie sprendiniai paremti taip pat kitu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T2-173 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu, kuriame iš sklypo taip pat numatytas išvažiavimas ir įvažiavimas į Klaipėdos plentą.
Detaliųjų planų medžiagoje taip pat yra pridėtas UAB „Minera“ (planuojamos teritorijos gretimybės, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininko) sutikimas su detaliųjų planų sprendiniais, nors toks sutikimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, net nebuvo privalomas gauti. Teisės aktai taip pat nereikalauja registruoti tokio sutikimo Nekilnojamojo turto registre. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12-2 p. savivaldybė negalėjo reikalauti iš teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jos valdomo žemės sklypo detaliojo plano, o už planuojamos teritorijos ribų nustatomi projektiniai pasiūlymai, kurie nėra laikomi detaliojo plano sprendiniais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės ir pareiškėjų D. E., S. G., B. D. pateiktų Taikos sutarčių nepasirašė, nes nesutinka su kai kuriais reikalavimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transveja“ su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. II, b. l. 22-24) paaiškina, kad detaliuosius planus patikrino Inspekcijos Klaipėdos VTPS valstybinės priežiūros skyrius. Gautos išvados yra teigiamos, leidžiama tvirtinti nustatyta tvarka. Palangos miesto taryba keturis kartus nemotyvuotai atidėliojo detaliųjų planų tvirtinimą, todėl juos nustatyta tvarka patvirtino Inspekcija.
Pagal faktinę medžiagą visos reikalingos viešo svarstymo procedūros atliktos: skelbimai spaudoje bei savivaldybės interneto svetainėje patalpinti, brėžiniai ir visa detaliųjų planų medžiaga buvo reklamuojama savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, stendai prie planuojamų žemės sklypų buvo pakabinti, gretimybės informuotos laiškais, gautas oficialus „Minera“ suderinimas, viešas susirinkimas įvyko, pretenzijų nebuvo gauta. Detalieji planai tinkamai suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje, dėl įvažiavimo nuo Klaipėdos plento gautas valstybinės žemės savininko - Nacionalinės žemės tarnybos - sutikimas.
Paaiškino, kad detaliųjų planų bylose dėl techninės klaidos, susegant dokumentus, buvo patalpintos ne tos stendų fotofiksacijos. Nurodė, kad prie atsiliepimo prideda stendų nuotraukas, darytas 2012-08-22, kai, pasikeitus planavimo sąlygoms, buvo paskelbta, jog iš naujo pradedamas Žemės sklypų detalusis planavimas. Iš pridedamų nuotraukų galima įsitikinti, kad stendai buvo pakabinti laiku, skelbimuose esanti informacija yra teisinga, todėl galima laikyti, kad Visuomenės informavimo tvarkai nėra nusižengta.
Dėl komentuojamo esamo įvažiavimo į sklypus iš (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypų registro pažymėjimuose, Palangos miesto Centrinės dalies detaliajame plane toks įvažiavimas yra nurodytas kiekvienam sklypui atskiras ir sprendinių vertinimo lentelėje taip ir rašoma. Nuovaža nuo magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja (Klaipėdos pl.) link UAB „Minera“ sklypo, jos tiksli vieta gali būti koreguojama pagal pareiškėjų parengtą detalųjį planą ir objekto techninį projektą. Visa kita pravažiavimo dalis bus tokia, kokia parodyta UAB „Transveja“ detaliųjų planų susisiekimo brėžiniuose. Kadangi pravažiavimas nebus gatvė, tai ir reikalavimai kaip gatvei netaikomi. Savivaldybė savo pritarimą visiems sprendiniams išreiškė Statybos ir miesto ūkio komitete ir Nuolatinėje statybos komisijoje. Pravažiavimo planavimui pritarė ir valstybinės žemės valdytojas - Nacionalinė žemės tarnyba.
Atsiliepimas
Per teismo posėdį bendrovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Teisme pateikė 2015-01-05 Taikos sutartį, kurią yra pasirašęs Palangos miesto savivaldybės atstovas P. K. ir kitą 2014 m. gruodžio mėn. Taikos sutartį, kurią pasirašė D. E., B. D. ir S. G.. Paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės ir pareiškėjų D. E., S. G., B. D. pateiktų Taikos sutarčių nepasirašė, nes pareiškėjų skundas buvo teiktas be jokio pagrindo, šiose sutartyse yra aiškiai pabrėžta pozicija, kad pareiškėjai atsisako visų pretenzijų, jie sutinka su detaliuoju planu, kurį patys ginčijo, linkę pripažinti savo klaidą, ginčijant detalųjį planą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Atsakovė prašo bylą nutraukti, nesant pareiškėjų suinteresuotumo, nes pareiškėjai šioje byloje neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą, kadangi ginčijami sprendimai nesukelia pareiškėjams teisių ir pareigų bei nepažeidžia jų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko, jog pareiškėjai reikalavimus reiškia gindami viešąjį interesą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto ir 32 punkto nuostatas viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra bendrųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas, sprendinių įgyvendinimas, vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, saugaus eismo organizavimas, savivaldybės bendruomenės interesų gynimas. Be to pagal Orhuso konvencijos I priedo ir į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurioje teisė dalyvauti suteikiama ir visuomenei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pareiškėjai, siekdami ginti viešąjį interesą, jo pažeidimą sieja su neatliktu planuojamu automobilių eismu iki bendrovės „Transveja“ valdomų sklypų, taip pat automobilių eismu prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pasekmių aplinkai vertinimu, darkomu kraštovaizdžiu, teisės į saugią, darnią, švarią ir ramią aplinką šioje vietovėje pažeidimu. Todėl tokie pagrindai priskirtini prie viešojo intereso aplinkos apsaugos srityje, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą.
Teismui šioje byloje svarbu nustatyti, ar detalieji planai parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar buvo viešai paskelbta apie detaliųjų planų rengimą, ar įvyko viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ar buvo teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre, ar turėjo teisę Inspekcija tvirtinti šiuos detaliuosius planus.
Pagrindines nuostatas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisių ir pareigų šiame procese nustato TPĮ. Pagal minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalį detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.
Žemesnės instancijos teismas
Visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Pačių teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų sąrašas yra pateikiamas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 5 punkte – visuomenės informavimas apie teritorijų planavimo dokumento projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus, apie tai, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas; konsultavimasis su suinteresuota visuomene (rengiant nacionalinio ir regiono lygmenų teritorijų planavimo dokumentus); viešas svarstymas (rengiant rajono ir vietovės lygmenų bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektus); informavimas visuomenės informavimo priemonėse apie teritorijų planavimo dokumento projekto patvirtinimą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Paminėtina, jog LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A8-1828/2006, Nr. A502-627/2008, Nr. A556-440/2009 ir kt.).
LVAT ne vienoje administracinėje byloje yra nurodęs, kad asmuo, tapęs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi, įgyja pareigą atitinkamai raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie pradedamą detalųjį planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu. Detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais išskirtas žemės sklypo, besiribojančio su detaliai planuojamu, savininko teises. Nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis (LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-440/2009, Nr. A502-585/2008, Nr. A556-440/2009).
Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Tais atvejais, kai pagal detaliojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius žemės sklypas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras be Teritorijų planavimo įstatymo, išsamiai reglamentuoja ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, kurių 24.1 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbia savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, informaciją apie pradedamą rengti detalųjį ar specialųjį planą (planavimo tikslai, planavimo darbų programa, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, informacija apie numatomus statyti statinius, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai). Pagal Nuostatų 24.3 punktą, planavimo organizatorius turi raštu pateikti šių Nuostatų 24.1 punkte nurodytą informaciją planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.
Pareiškėjai teigia, kad Inspekcijos ginčo potvarkiais patvirtinti detalieji planai pažeidžia savivaldybės ir butų savininkų teises, nes pagal patvirtintus detaliuosius planus automobilių eismas planuojamas ir jų valdomuose sklypuose arba šalia jiems priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeisti TPĮ 18 straipsnio 3 dalies ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.7. ir 43.8. punktai, detalieji planai neatitinka Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-03-19 vertinimo pažymos Nr. PEI-14.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjų teiginiais, pažymi, kad Palangos miesto savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje, todėl skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas negali sutikti su pareiškėjų teiginiais, palaiko Inspekcijos argumentus, nes detalieji planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus, tinkamai įvykdytos teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros, suderinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sudarytoje Nuolatinės statybos komisijoje ir su Palangos miesto savivaldybe. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu ir Inspekcijos viršininko 2011-08-02 įsakymu Nr. 1V-123, Inspekcija, planavimo organizatoriaus prašymu turi teisę ir pareigą per 20 darbo dienų nuo prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo patvirtinti detalųjį planą.
Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-17 įsakymais Nr. A1-705 ir Nr. A1-706 perdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bendrovei „Transveja“ ir dėl to su bendrove sudarė teisių ir pareigų perdavimo sutartis (t. 1, b. l. 17-19, 2t., b. l. 61-62).
Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2010-10-29 išdavė šiems žemės sklypams Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti (t. 1, b. l. 22-24, t. 2, b. l. 65-68).
Planavimo organizatorius bendrovė „Transveja“ 2012-08-10 patvirtino planavimo užduotis (t. 1, b. l. 20-21, t. 2, b. l. 63-64). Apie detaliųjų planų rengimą buvo viešai paskelbta spaudoje, internetiniame tinklalapyje, parengti informaciniai stendai, informuoti gretimų namų gyventojai (t. 1, b. l. 54-60, 154-164, t. 2, b. l. 25- 29, 97-106, 191-197).
Planavimo organizatorius bendrovė „Transveja“ 2012-08-30 patvirtino detaliųjų planų koncepcijas, kurias Palangos miesto savivaldybės tarybos statybos ir miesto ūkio komitetas protokoline nutartimi pritarė žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijai (t. 1, b. l. 66-70). Detaliųjų planų sprendinių konkretizavimas yra išdėstytas aiškinamuosiuose raštuose (t. 1, b. l. 74-86, 178-195), taip pat atliktas sprendinių pasekmių vertinimas (t. 1, b. l. 92-95, 197-200).
Atliktos viešo svarstymo procedūros, parengta viešo svarstymo ataskaita, surašytas viešo svarstymo protokolas, pateiktas viešajame svarstyme dalyvavusių asmenų sąrašas (t. 1, b. l. 140-147, t. 2, b. l. 179-188).
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2013-03-19 atliko teritorijų planavimo dokumentų vertinimą ir konstatavo, kad detalieji planai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus (t. 1, b. l. 12, 111), o Palangos miesto savivaldybės tarybos sudaryta Nuolatinės statybos komisija 2013-05-15 suderino pateiktus teritorijų planavimo dokumentus be pastabų (t. 1, b. l. 9-10, 108-109).
Planavimo organizatorius bendrovė „Transveja“ keletą kartų teikė prašymus patvirtinti parengtus detaliuosius planus (duomenys neskelbtini) ir 9B, (duomenys neskelbtini), tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba detaliųjų planų netvirtino, atsisakymų tvirtinti detaliuosius planus nemotyvavo iki 2013-11-21, nors buvo parengti sprendimų projektai patvirtinti šiuos parengtus detaliuosius planus (t. 3, b. l. 55-73).
Palangos miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus detaliųjų planų, nenurodant motyvų, planavimo organizatorius bendrovė „Transveja“ teisės aktų nustatyta tvarka 2013-11-21 kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti detaliuosius planus, prie prašymo pridėjo detaliuosius planus (3 t., b. l. 46-51). Inspekcija 2013-11-28 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl informacijos pateikimo tvirtinant detaliuosius planus (t. 3, b. l. 52), kuri 2013-12-13 raštu informavo Inspekcija apie detaliųjų planų tvirtinimą (t. 3, b. l. 53-54).
Inspekcija, teisės aktų nustatyta tvarka, 2013-12-17 potvarkiu Nr. TT-9 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (t. 1, b. l. 5-101) ir 2013-12-17 potvarkiu Nr. TT-10 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (t. 1, b. l. 104-206).
Pareiškėjai teigia kad ginčijami potvarkiai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, patvirtinti detalieji planai yra neaiškūs, dviprasmiški, teiginiai prieštarauja vienas kitam.
Teismas negali sutikti su pareiškėjų šiais teiginiais, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimas Nr. 825) reikalavimus, Inspekcijos kompetencijai priskirta tikrinti, ar detalieji planai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat Inspekcijai yra suteikta teisė tvirtinti detaliuosius planus, jeigu savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina. Ginčo potvarkiai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimti kompetentingo subjekto, nepažeidžiant procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, taip pat nėra jokių kitų svarbių priežasčių, kurios lemtų teisėtų ir pagrįstų sprendimų panaikinimo būtinumą. Atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šie teiginiai yra neteisingi ir atmestini.
Savo nesutikimą su ginčo potvarkiais pareiškėjai argumentuoja tuo, kad UAB „Minera“, kuri yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdytoja ir Palangos miesto savivaldybė nėra pritarę įvažiavimui per minėtą sklypą, bendrovės sutikimas neregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra įdėtas į detaliojo plano bylą, detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimo lentelė prieštarauja aiškinamajam raštui, detalusis planas pažeidžia statybos techninį reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintas detalusis planas visiškai neatitinka Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-03-19 vertinimo pažymos.
Sutikti su tokiais pareiškėjų teiginiais teismas negali, nes iš byloje pateiktų įrodymų ir teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, kad detalieji planai buvo rengiami vadovaujantis TPĮ, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais. Detaliaisiais planais yra išspręsti klausimai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis, brėžiniuose, aiškinamuosiuose raštuose numatytas susisiekimas su Klaipėdos plentu per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokie sprendiniai paremti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T2-173 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 11 C, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu, kuriame iš sklypo taip pat numatytas išvažiavimas ir įvažiavimas į Klaipėdos plentą (t. 1, b. l. 87-89). Todėl Palangos miesto savivaldybė pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.2 punkto nuostatas negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Byloje yra pridėtas UAB „Minera“ (planuojamos teritorijos gretimybės, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomininko) sutikimas su detaliųjų planų sprendiniais, nors toks sutikimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, net nebuvo privalomas gauti (t. 1, b. l. 45), taip pat nėra reikalavimo registruoti tokį sutikimą Nekilnojamojo turto registre. Palangos miesto savivaldybės sutikimas dėl kelio, kuris numatytas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra būtinas, be to, savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, t. y. pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, pažymėta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini), yra tik konstatuota natūroje esanti situacija, todėl pareiškėjų argumentai, kad numatoma važinėti šalia jų daugiabučių namų nėra pagrįsti. Teismas laiko, kad detaliųjų planų sprendiniai neprieštarauja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pažymoms. Svarbu pažymėti, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-03-19 teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymose yra įvertinti jau parengtų detaliųjų planų sprendiniai, konstatuotas jų atitikimas visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 12, 111).
Apie detaliųjų planų rengimo pradžią planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams Nuostatų 24.3 punkte nustatyta tvarka raštu buvo pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 54-60, 154-164, t. 2, b. l. 25- 2997-106, 191-197). Detaliųjų planų sprendinių viešas aptarimas vyko 2012-11-14 16 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140-147, 2 t., b. l. 179-188). Viešojo svarstymo metu pretenzijų ir pasiūlymų negauta. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (išsiųstus laiškus su informacija apie teritorijų planavimą planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, detaliųjų planų projektų viešo svarstymo ataskaitas, informacinių stendų žemės sklype nuotraukas, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, savivaldybės interneto tinklapyje, laikraščio „Palangos tiltas“ paskelbtą informaciją apie teritorijų planavimą), darytina išvada, kad svarstant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus su visuomene visos įstatyme numatytos procedūros, taip pat ir užtikrinančios viešumą, buvo atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamų potvarkių nėra pagrindo, pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad nebuvo įrengti stendai su visa informacija apie rengiamus detaliuosius planus, teismas pažymi, jog Nuostatų 24.3 punktas nenustato detaliojo planavimo organizatoriui pareigos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams teikti brėžinius ar schemas, nurodoma pateikti informaciją apie planavimo tikslus, planavimo darbų programą, planuojamą žemės sklypo būdą ir pobūdį, informaciją apie numatomus statyti statinius, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus. Taigi pareiškėjų argumentai, jog nebuvo įrengti stendai su visa informacija apie rengiamus detaliuosius planus, atmestini kaip nepagrįsti, nes absoliučiai visa informacija Palangos savivaldybei buvo žinoma, o pareiškėjams S. G., B. D., D. E. atskirai ir neturėjo būti teikiama. Pareiškėjai, tinkamai informuoti apie viešą Detaliųjų planų svarstymą su visuomene, kuriame buvo pateikta detali medžiaga apie sklypų suformavimą, privažiavimo kelius ir inžinerinių tinklų sprendinius (t. 1, b. l. 144, 2 t. b. l. 113), jame nedalyvavo, pretenzijų ar prieštaravimų nepareiškė.
TPĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Pagal TPĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą, prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pagal TPĮ 27 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Nagrinėjamu atveju Palangos savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje, todėl skunde išdėstyti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o Palangos miesto savivaldybė yra netekusi daiktinių teisių į žemės sklypą, todėl ji apskritai nebeturi suinteresuotumo. Detaliųjų planų bylose yra pridėti Nacionalinės žemės tarnybos (kaip valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas per Lietuvos valstybei priklausančią žemę. Detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, nurodyta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini) šiuo atveju tik konstatuotas natūroje esantis faktas, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad numatoma važinėti šalia jų daugiabučių namų - visiškai nepagrįsti.
Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės institucijos aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, išdavė planavimo sąlygų sąvadus planavimo organizatoriui, pritarė detaliųjų planų koncepcijoms, Nuolatinėje statybų komisijoje suderino parengtus detaliųjų planų sprendinius, patvirtindamos, kad jie atitinka išduotas planavimo sąlygas ir teisės aktų reikalavimus, tačiau baigiamajame teritorijų planavimo proceso etape, paneigdamos visus savo prieš tai atliktus veiksmus, pažeisdamos TPĮ 26 straipsnio nuostatas, apskritai atsisakė nagrinėti planavimo organizatoriaus prašymą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliųjų planų tvirtinimo, nors TPĮ jai nustatyta pareiga tokį prašymą nagrinėti ir priimti teigiamą atsakymą arba motyvuoti atsisakymą tvirtinti detaliuosius planus. Todėl teismas laiko, kad Palangos miesto savivaldybė teisiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, pažeidė gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas prašymus išnagrinėti laiku ir tinkamai, sprendimus pagrįsti teisės aktais, nustatytais terminais informuoti asmenis, suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-12-08 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 punktas).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti Inspekcijos potvarkius, Inspekcijos ginčo potvarkiai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, A146-115/2012 ).
Inspekcija ir UAB „Transveja“ taip pat prašo priteisti teismo išlaidas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 str. 4-5 d. kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 2 d. įtvirtina teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transveja“ ir advokato padėjėjas Dainius Mažylis yra sudarę atstovavimo sutartį (t. 3, b. l. 79). Patirtoms išlaidoms teisme pagrįsti UAB „Transveja“ teismui pateikė 2014-08-20 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 07/2014, mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad UAB „Transveja“ sumokėjo 5000 Lt advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui už procesinių dokumentų paruošimą, pateikimą ir atstovavimą byloje (t. 3, b. l. 116, 117).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt minimali mėnesinė alga.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo parengimą sudaro 868,86 Eur (3000 Lt (3*1000 Lt)). Įvertinus atsiliepimo nedidelę apimtį, atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas, UAB „Transveja“ galėtų būti priteista 580 Eur, tačiau remiantis Rekomendacijų 5 punktu, nustatančiu, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, ši skuma mažintina iki 464 Eur (580 Eur*0,8 proc.).
Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą nurodomas rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimą teisme – 0,15 MMA už 1 atstovaujamą valandą. Nustatyta, kad advokato padėjėjas Dainius Mažylis UAB „Transveja“ interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-09-03 (t. 3, b. l. 123-129, teismo posėdžio pradžia - 9.36 val., pabaiga - 10.23 val., posėdis tęsėsi 47 minutes), 2014-10-07 (t. 3, b. l. 137-141, posėdžio pradžia - 14.16, pabaiga - 14.46, posėdis tęsėsi 30 minučių), 2015-01-06 (t. 3, b. l. 157-160, posėdžio pradžia - 13.04, pabaiga - 13.29, posėdis tęsėsi 25 minutes). Šiuo atveju atstovavimo laikas teisme buvo 1 val. 42 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Taigi, už atstovavimą teisme gali būti priteisiama 86,89 Eur (300 Lt (150 Lt *2)), tačiau remiantis Rekomendacijų 5 punktu, ši skuma mažintina iki 69,5 Eur (86,89 Eur*0,8 proc.).
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą byloje, UAB „Transveja“ šiuo atveju iš pareiškėjų iš viso priteistina 533,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.
Inspekcijos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 113,84 Lt kopijavimo išlaidas, kurias patvirtina pateiktas 2014-02-19 mokėjimo nurodymas Nr. 1799, todėl jai iš pareiškėjų priteistina 32,97 Eur (113,84 Lt) išlaidų už dokumentų kopijavimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G., B. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G., B. D. po 8,24 Eur (aštuonis eurus ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti UAB „Transveja“ iš pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G., B. D. po 133,38 Eur (šimtą trisdešimt tris eurus ir trisdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.