- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-67-380-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-3-00010-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Advokatai
- Valdas Raudonis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltamą veiką. L. V. ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), išėjus L. V. iš parduotuvės „Norfa“, priėjo prie jo ir pašalinių žmonių akivaizdoje pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu smogė L. V. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, prieš tai A. D., kai L. V. parduotuvėje „Norfa“ stovėjo prie kasos, praeidamas pro šalį, demonstratyviai L. V. stumtelėjo su pečiu.
Šalies argumentai
L. V. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisti sankcijoje numatyta atitinkama bausme. Priteisti iš A. D. 3040 Lt turtinę žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą, 1000 Lt už advokato atstovavimą. Teigia, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 10.30 val., parduotuvėje „Norfa“ konfliktą pradėjo D., nors D. teigia priešingai. Akivaizdu, jog L. V. sumušė A. D.. Tai patvirtina L. V., R. C. parodymai ir rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, protokolas – pareiškimas, R. C. paaiškinimas, gydymo stacionare istorija, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Po smūgio sudavimo buvo iškviesta policija, kuri atvyko į įvykio vietą po 5-10 min. Tyrėja L. G. surašė protokolą, paėmė paaiškinimą iš R. C.. Tauragės poskyrio teismo eksperto A. G. 2011-09-29 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. V. yra padaryti tokie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva burnos gleivinėje, šis sužalojimas galėjo gautis suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes, todėl padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo ekspertas konstatavo, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku. Specialisto išvadoje nurodyta, kad yra lūžęs dantų tiltas ties 38 dantimi. Nors A. D. ir neigia patį smūgio į veidą sudavimo faktą, tačiau anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad būtent tik A. D. padarė nurodytą sužalojimą ir sulaužė dantų tiltą ties 38 dantimi. Todėl teismo samprotavimai, kad L. V. galėjo pats susižaloti ar buvo sužalotas buityje kitomis aplinkybėmis, yra paneigiami. Šitie teismo samprotavimai neparemti objektyviais byloje esančiais įrodymais, o remiamasi viename ar kitame dokumente pastebėtais neesminiais netikslumais. Tyrėja L. G. nurodė, kad A. D. priėjęs kumščiu smogė į veidą, tačiau sužalojimų nepadarė. Vizualiai tuo metu nebuvo pastebimas sužalojimas, veidas nebuvo sukruvintas, po patirto smurto buvo streso būsenoje, todėl galėjo ir nejusti skausmo. Todėl tyrėjai rašant protokolą ir pasakė, kad sužalojimų nebuvo padaryta. Be to, tyrėja paaiškino, kad padaryto sužalojimo tyrimas nebus atliekamas, reikės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, reikės vykti į Tauragę pas teismo ekspertą. Tyrėja L. G. 2011-09-28 nutarime negalėjo ir neturėjo duomenų, kad tą pačią dieną po pusantros valandos dėl suduoto smūgio buvo kreiptasi į gydymo įstaigą. Nurodo, kad teismo eksperto specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad „114 val. <...> A. D. suduodamas kumščiais“ yra elementari rašymo klaida, kurią teismas neteisingai interpretavo, kaip prieštaringus L. V. parodymus. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje darbuotojui paaiškino, kad buvo sužalotas prie (duomenys neskelbtini) esančios „Norfa“ parduotuvės, tačiau dokumentuose buvo įrašyta, kad sužalotas buvo buityje. Teigia, kad tai ne jo žodžiai, o gydymo įstaigos darbuotojo laisva interpretacija, kurią teismas išaiškina kaip nepašalintą prieštaravimą. Nepagrįstos teismo išvados, kad gal L. V. buvo sužalotas po to kitų asmenų ar susižalojo buityje kitomis aplinkybėmis. Nurodo, kad 11 val. atrodė, kad dėl suduoto smūgio nebuvo padaryta sužalojimų, o po pusantros valandos, pasijuto blogai, kreipėsi į medikus, kurie nustatė konkrečius sužalojimus. Be to, teismas nuosprendyje kelia visiškai nepagrįstus reikalavimus. Teismas nurodo, kad nutarimo, kuriuo nutarta spręsti klausimą dėl A. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., L. V. neskundė, nutarimas yra įsiteisėjęs. Teigia, kad neskųsdamas nutarimo jokios klaidos nepadarė ir nepablogino savo padėties, nesupranta, ką teismas tuo norėjo pasakyti, nes nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad dėl padaryto sužalojimo reikia kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusysis sutapatinamas su kaltintoju, todėl jo skundas pradėti privataus kaltinimo procesą yra svarbus procesinis dokumentas, nes juo ne tik išreiškiama valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet šiuo skundu pradedamas privataus kaltinimo procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, nurodytą nukentėjusiojo skunde. BPK 412 str. nereikalauja, kad nukentėjusysis savo skunde nurodytų veikos, kuria kaltinamas asmuo, kvalifikaciją, o jei ir nurodyta veikos kvalifikacija, tai ji neįpareigoja teisėjo savo nutartyje perduoti skundą į teisiamąjį posėdį nurodant būtent tą Baudžiamojo kodekso straipsnį ar jo dalį, nes teisėjas, įvertinęs skunde aprašytas veikos aplinkybes, pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir inkriminuoja reikiamą baudžiamąjį įstatymą.
Nukentėjusysis L. V. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad A. D. 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), išėjus L. V. iš parduotuvės „Norfa“, priėjo prie jo ir pašalinių žmonių akivaizdoje pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu smogė L. V. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, prieš tai A. D., kai L. V. parduotuvėje „Norfa“ stovėjo prie kasos, praeidamas pro šalį, demonstratyviai L. V. stumtelėjo su pečiu. L. V. prašė A. D. nuteisti pagal BK 140 str. 1 d.
Nutartyje perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos tos pačios aplinkybės, veika kvalifikuota pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kaip ir nukentėjusiojo skunde (b.l. 2-3). Tačiau nutartyje aprašytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas kelia abejonių. BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė už žmogaus mušimą ar kitokį smurtavimą, sukėlusį fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgiama ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, viešosios tvarkos pažeidimas neinkriminuojamos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko. Analizuojant L. V. privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes, matyti, kad aprašyta veika galėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tačiau dėl šios nusikalstamos veikos turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas negalimas, todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje perduodamas skundą nagrinėti teisiamajame turėjo aiškiai nustatyti kokia veika bus nagrinėjama.
Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatytos nukentėjusiojo skunde ir teismo nutartyje perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), išėjus L. V. iš parduotuvės „Norfa“, priėjo prie jo ir pašalinių žmonių akivaizdoje pradėjo plūsti jį necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą kumščiu smogė L. V. į veidą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, prieš tai A. D., kai L. V. parduotuvėje „Norfa“ stovėjo prie kasos, praeidamas pro šalį, demonstratyviai L. V. stumtelėjo su pečiu. Visas šias aprašytas A. D. veikos aplinkybės teismas turėjo įvertinti, bet jį išteisino tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo.
Tačiau dėl kitos kaltinimo dalies pirmosios instancijos teismas galutinio procesinio sprendimo nepriėmė, nepadarė jokių teisinių išvadų, kuriomis būtų patvirtinta ar paneigta A. D. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Todėl kolegijos manymu, apylinkės teismas neišnagrinėjo šios baudžiamosios bylos ta apimtimi, kuria ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo teisme ribas bei nuosprendžio surašymą, taip nepagrįstai suvaržydamas nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis L. V. privataus kaltinimo skunde nurodė, kuo kaltina A. D., aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo siekį, kad būtų įgyvendintas jo teisėtas interesas, numatytas BPK 44 straipsnio 10 dalyje, t. y. kad asmuo prieš jį galimai padaręs nusikalstamą veiką būtų nubaustas. Kartu kolegija konstatuoja, kad tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pažeidžiamos ir išteisintojo teisės. Kaip jau minėta, iš apylinkės teismo nuosprendžio neaišku ar A. D. išteisintas dėl nukentėjusiajam A. V. suduoto smūgio, ar ir dėl kitų kaltinime nurodytų veikų. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį nesilaikė BPK 305 str. 3 d. reikalavimų.
Kolegijos manymu, aukščiau aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kadangi, apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nukentėjusiojo A. V. privataus kaltinimo skunde išdėstytų A. D. veiksmų. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, tokiu būdu negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija mano, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu teismas nepasirūpino, kad byla būtų nagrinėjama užtikrinant pakankamas objektyvaus nešališkumo garantijas, t. y. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu buvo šališkas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta nukentėjusiojo teisė į nešališką teismą bei nuteistojo teisė į gynybą ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kartu kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog apylinkės teismas buvo objektyviai šališkas ir šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį bei bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniame skunde nurodytų galimų pažeidimų vertinant įrodymus ir kaltės nustatymu, bei su kitais apeliaciniame skunde išdėstytais klausimais. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui.