- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- N1-1787-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00114-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.1.11.10Bausmių ir jų skyrimo ypatumai nepilnamečiams (BK 90-91 str.)
- 1.1.11.11Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.4.10.2.1Būtinas įgalioto atstovo dalyvavimas (BPK 55 str. 4 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. M. nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), programa ,,Messenger“ skambindamas ir rašydamas žinutes nepilnamečiui A. L., grasino jam, kad sužinos jo gyvenamosios vietos adresą, atvažiavęs ,,nušluos jo namą“, kad jam baigsis blogai, jį ,,sulaužys“, ,,perlauš“, sumuš, ,,išnešios po kambarį“, nukentės kitas jo šeimos narys, nurodydamas ,,laukti atvykstančių svečių“, kad ,,yra bachuriukai, kurie atvažiuos ir sulaužys“, kitais žodžiais grasino panaudoti prieš A. L. fizinį smurtą ir neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė A. L. perduoti jam turtą – pinigus - 50 eurų.
Be to, kaltinamasis P. M. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 17 d., 23.59 val., nenustatytoje vietoje surašė žinučių tekstą ir programa ,,Messenger“ išsiuntė jas E. L. bei per E. L., kuri neturėjo tyčios prievartauti turtą, 2020 m. rugpjūčio 17 d., 23.59 val. programa ,,Messenger“ išsiuntęs žinutes nepilnamečiui A. L., grasino jam, kad jį ,,sulaužys“, taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė A. L. perduoti jam turtą – pinigus – 500 eurų.
Kaltinamasis P. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kažkiek pažinojo A., kalbėdavosi, o A. pasakė tai, ko neturėjo pasakyti, visiems pradėjo sakyti tai, ko neturėjo kalbėti. Draugai pradėjo jam skambinėti ir sakyti, kad A. jį apkalba. Tada jis parašė A. žinutę, kad mokėtų pinigus arba bus sulaužytas.
Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis P. M. parodė, kad pinigus A. jam turėjo mokėti už pasakytas kalbas, kurių neturėjo pasakyti. Jis nebūtų lindęs prie A., norėjo tik pagąsdinti, kad nebekalbėtų. Žinutes rašė kokias keturias, truputį pamena, kokios buvo žinutės. Atsimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Žinutes rašė iš savo telefono, rašė per programą „Messenger”. Telefono nebeturi, pardavė. Kaltę pripažįsta, nepripažįsta, jog žinutėje rašė, kad nukentės jo šeimos narys. Pripažįsta, kad išreiškė grasinimus dėl smurto L. atžvilgiu. Žinučių tikslas buvo ne gauti pinigų, o įbauginti, kad nekalbėtų, tik gąsdino. Pinigų prašė šiaip sau, kad susiprastų, nebekalbėtų, neturėjo tikslo prievartauti pinigų, net nebūtų ėmęs pinigų.
Dėl antro epizodo kaltinamasis P. M. parodė, kad A. nenustojo apkalbėti, nes jam vėl paskambino draugai ir pasakė, kad jį apkalba. Tada jis nebegalėjo siųsti žinučių, nes A. buvo jį užblokavęs, todėl jis parašė žinutes pažįstamai merginai ir paprašė, kad ji jas nusiųstų A. Su L. jis bendraudavo per „Facebook“, „Messenger“. Jis parašė jai ir paprašė, kad parašytų tokiam „veikėjui“, kuris yra prisidirbęs. Žinutes parašė su tekstu, kad nusiųstų ir nurodė kam nusiųsti. Ji nusiuntė. Jis L. nieko nežadėjo. Antrą kartą iš L. paprašė daugiau pinigų 500 eurų, kadangi jis nenustojo jį apkalbėjęs, pagalvojo, kad jeigu paprašys daugiau pinigų, gal susipras ir nebekalbės. Pinigų negavo nei pirmą kartą, nei antrą kartą. Jis L. norėjo tik pagąsdinti, pagalvojo, kad jeigu paprašys daugiau pinigų, gal nebekalbės, gal susipras, kad reikia nebekalbėti. Galvojo, kad L. policijai nepraneš, bendraujant su juo sakė, kad nė karto nėra rašęs pareiškimo policijai. Supranta, kad padarė nusikaltimus, gailisi, ateityje daugiau taip nebesielgs.
Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis P. M. parodė, kad su L. turi bendrų draugų. Dar iki to jis pats skambino L. ir paklausė, kad „prisidirbai“, kad apkalbėjo, paprašė, kad atsiprašytų ir L. jo atsiprašė. Jeigu būtų neapkalbėjęs, nebūtų atsiprašęs. Po to atsiprašymo L. ir toliau kalbėjo tai, ko neturėjo kalbėti. Jis rašė žinutes ir paprašė didesnės sumos pinigų, galvodamas, kad paprašius didesnės sumos, pagalvos, susipras ir nebekalbės. Jeigu L. jam būtų davęs pinigus, nebūtų jų ėmęs. Jis rašė gąsdinančias žinutes, kad sumuš tik dėl to, kad nebekalbėtų. Pripažįsta, kas yra surašyta kaltinime, reikalavo, grasino. Dabar su L. nebebendrauja. Šiuo metu nedirba, nesimoko, registruosis darbo biržoje, žada mokytis. Mokyklą metė dėl to, nes labai anksti reikėdavo keltis, keldavosi 6 val. ryto, autobusas važiuodavo 7 val., o pamokos prasidėdavo pusė devynių. Jis mėgėjas eiti miegoti apie 12 valandą vakaro, todėl neišsimiegodavo. Gyvena su mama, o tėtis gyvena Vokietijoje ir su juo nepalaiko jokių ryšių, nes yra susipykę.
Po kaltinamojo P. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam (t. 1, b. l. 170, 171), prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo P. M. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Iš nukentėjusiojo A. L. parodymų matyti, kad 2020-07-27 jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per programą „Messenger“ paskambino asmuo, kurio profilis yra pavadintas „P. M.“. Jis neatsiliepė, nes nenorėjo su tokiu asmeniu turėti reikalų ir su juo kalbėti. P. M. pažįsta iš matymo, prieš maždaug metus laiko yra su juo bendravęs, žino kad jis draugavo su jo klasioke, yra turėjęs reikalų su policija. Tą dieną tas asmuo jam skambino keletą kartų ir vieną kartą atsiliepė. Pažino, kad tai tikrai buvo P. M.. Jis jam pradėjo priekaištauti, kad esą jis paskleidė kalbas, kad jį sumušė ir nuviliojo jo merginą. P. M. prašė pasakyti jo adresą, kad galėtų atvažiuoti pasišnekėti. Jis jam savo adreso nesakė, tada jis pradėjo jam grasinti, kad pats susiras jo adresą ir atvažiuos, „nušluos jo namą“, sakė, kad „jam baigsis blogai“. Per kitas dienas P. M. jam skambino ne vieną kartą, tačiau jis neatsiliepdavo. Tada pradėjo jam siųsti balso pranešimus bei žinutes, kuriose jam grasino, kad jį „sulaužys“, „sumuš“, „išnešios po kambarį“, „nukentės kitas šeimos narys“, ir t. t. P. M. reikalavo, kad iki 2020-08-07 jis jam sumokėtų 50 eurų už tai, kad prisišnekėjo. Sakė, kad tai yra „nalogas“, jei nori ramiai gyventi. Jis pateikia keletą žinučių, kuriose P. M. jam grasina. Jis pats P. M. grasinimų neišsigando ir jo nebijo. Jis tik bijo, kad gali nukentėti jo sesuo, kuri gyvena kartu ir turi mažą vaiką. Ar P. M. grasinimai yra realūs ir ar jis gali jo atvažiuoti sumušti pasakyti negali, nes nežino. Žino, kad P. M. turi daug draugų, kurie yra grįžę iš kalėjimo. (t. 1, b. l. 73-76)
Iš liudytojos A. G. parodymų matyti, kad 2020-08-04 jos nepilnametis sūnus A. L. jai pasakė, kad nuo 2020-07-27 telefonu per programą „Messenger“ jam grasina asmuo prisistatantis P. M.. Sūnus sakė, kad jam skambina per „Messenger“ ir grasina, kad „sulaužys rankas ir kojas“, „išnešios po kambarį“, „kentės ir kitas šeimos narys“, jei jis nesurinks 50 eurų. Sūnus davė pasiklausyti 4-5 balso pranešimus, kuriuose girdisi, kaip vyrišku balsu keikiamasi, sakoma jog reikia surinkti 50 eurų iki penktadienio, nes kitaip sulaužys, primuš. Be to sūnus A. sakė, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. per internetinę svetainę „Messenger“, vėl gavo žinutę, kurioje rašoma „Krč jai sakė tau perduoti, kad ožys esi ir kad už tą zajavą sulaužys tave“, „Ai ir dar sakė perduoti, kad jei nori būti nesulaužytas, tai per 2 savaites susimoki 500 Eurų“. Sūnus sakė, kad jam tas žinutes persiuntė (duomenys neskelbtini). Iš sūnaus suprato, kad tas pats P. M. per E. persiuntė prieš tai paminėtas žinutes. Sūnus A. P. M. minėtos sumos nemokėjo ir paskutinį kartą P. M. grasino ir pinigų reikalavo 2020 m. rugpjūčio 17 d., atsiųsdamas žinutes. Jis greičiausiai tą žinutę rašė sužinojęs, kad ji dėl to, kad iš sūnaus reikalaujami pinigai kreipėsi į policiją. Po 2020 m. rugpjūčio 17 d. jos sūnus A. jokių žinučių, reikalaujančių sumokėti pinigus, o jei ne „sulaužys“ ir t. t. iš P. M. nebegauna. Prieš tai rašytas žinutes policijai pateikė. Šiuo metu viskas nurimo, todėl pasitarusi su sūnumi A. jie ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio nereiškia. Tiek ji, tiek sūnus nori, kad P. M. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. (t. 1, b. l. 89-92, 93-97)
Iš liudytojos E. L. parodymų matyti, kad ji gyvena Kaune, turi susikūrusi paskyras internetinėje svetainėje „Facebook“ ir „Messenger“. Buvo pasivadinus (duomenys neskelbtini), o dabar pasivadinusi yra E. L.. Laiko kada buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini) ji nurodyti negali. Prieš porą savaičių, o gal ir mažiau persivadino E. L.. P. M. ji gerai nepažįsta, su juo yra bendravusi tik šiek tiek per „Messenger“ susirašinėdama. Ji nepamena ar jis buvo jos drauguose, o dabar kiek žiūrėjo tai jo šiuo metu nerodo jos draugų sąraše. Su P. M. susirašinėjo gal šiais metais rugpjūčio pradžioje, laiko kada tiksliai pasakyti negali. P. M. jai lygtai parašė pirmas. P. M. jai rašydavo kasdien. Rašydavo: labas kaip sekasi, ką veiki. Po to P. M. jai pradėjo rašyti, kad ji persiųstų žinutę kažkokiam berniukui, o ji net nepagalvojusi paėmė ir persiuntė tą žinutę. Tas berniukas, kuriam ji turėjo persiųsti žinutę yra lygtai A.. Iš kur tas A. yra, ji nežino. Pas ją A. drauguose „Messenger“ nebuvo. Su tuo A. ji nėra susirašinėjusi. P. M. jos paprašė rašydamas žinutes į „Messenger“, kad ji parašytų žinutę tam A.. Ji jam atsakė, kad nerašys jokių žinučių, nepažįsta to asmens ir nenori turėti jokių problemų su policija. Po to P. M. jos toliau prašė, kad ji persiųstų tam A. žinutę ir P. M. jai į „Messenger“, kuriame ji pasivadinusi buvo (duomenys neskelbtini) atsiuntė parašytas žinutes. P. M. jai atsiuntė tris žinutes. P. M. tas žinutes atsiuntė kaip jau būtų pasiruošęs. Ji nieko nepagalvojusi, neįsigilinusi į tas žinutes persiuntė A.. Ji A. persiuntė P. M. rašytas žinutes, jų nekeisdama, nukopijavo ir persiuntė A., pavardės nežino. P. M. jai atsiuntė A. „Facebook“. Ji jas perskaitė, tačiau neįsigilino į tas žinutes, nepagalvojo, kad tai gali būti rimta. Kas tose atsiųstose per „Messenger“ žinutėse P. M. buvo rašyta neprisimena. Pijus už tai, kad ji persiųs tas žinutes jai nieko nežadėjo. Jis nerašė dėl ko reikia tas žinutes persiųsti tam A.. P. M. jos prašė tik nusiųsti tas jo atsiųstas žinutes ir viskas. Po to kai ji išsiuntė tas žinutes A. parašė P. M.. P. M. jai kažką dar rašė, tačiau ką nepasakys, nepamena. A. jai nieko neatrašė į jos persiųstą P. M. žinutę. Po to tvarkėsi savo „Messenger“ ir net nepastebėdama ištrynė susirašinėjimą su P. M. per „Messenger“. Pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos susirašinėjimo su P. M. negali, nes yra ištrynusi viską ir telefone nėra nieko likę. Jei būtų įsigilinusi į P. M. atsiųstas žinutes, kurias jis prašė persiųsti A., ji tikrai nebūtų jų siuntusi tam berniukui A.. Ji asmeniškai jokių pinigų iš A. nereikalavo ir negrasino prieš jį panaudoti fizinį smurtą. Kiek pamena kai jai rašinėjo P. M. per „Messenger“ ji buvo viena, kitų žmonių su ja nebuvo. Ji nepamena tiksliai ar jai P. M. rašė vieną ir tą pačią dieną ar ne. Tų žinučių, kurias gavo iš P. M. ir kurias persiuntė A. niekam nerodė, neaptarinėjo nei su kuo kas jose buvo rašoma. Ji tas žinutes gautas iš P. M. gavusi persiuntė ir galima sakyti pamiršo, nors dar kurį laiką galvojo, kad negerai padarė persiųsdama žinutes A., tačiau po to užsimiršo. (t. 1, b. l. 102-104)
Iš 2020-08-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nepilnametis A. L. pateikė programėlėje „Messenger“ esančius penkis garso įrašus. (t. 1, b. l. 31-33)
Iš 2020-08-11 apžiūros protokole užfiksuoto garso įrašų turinio matyti, kad tai yra grasinimai A. L. ir reikalavimas perduoti turtą - 50 eurų. (t. 1, b. l. 34-37)
Iš 2020-08-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. L. elektroniniu paštu pateikė gautas žinutes nuo P. M.. (t. 1, b. l. 38-39)
Iš 2020-08-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos nuotraukos su žinutėmis, iš kurių turinio matyti, kad tai yra grasinimai A. L., reikalavimas perduoti turtą - 50 eurų. (t. 1, b. l. 55-58)
Iš 2020-08-21 elektroninio laiško išrašo ir nuotraukų su žinutėmis matyti, kad A. L. persiuntė gautą žinutę, kurioje jam grasinama, reikalaujama per dvi savaites susimokėti 500 eurų. (t. 1, b. l. 59, 60-61)
Kaltinamasis P. M., skambindamas ir rašydamas grasinančias žinutes nepilnamečiui A. L., grasino panaudoti prieš A. L. fizinį smurtą ir neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė A. L. perduoti jam turtą – pinigus, pirmą kartą – 50 eurų, o antrą kartą – 500 eurų, todėl jo veika abiejuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, kaip turto prievartavimas.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Kaltinamojo P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. (BK 60 straipsnis)
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 str.) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Jeigu nepilnametis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, ar kitų nustatytų pareigų, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir tokiu atveju jis privalo vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnyje.
Kaltinamasis P. M. neteistas, padarė dvi apysunkes, savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias įstatymas numato griežtas bausmes - arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 114), administracine tvarka nebaustas, kadangi administracinius nusižengimus buvo padaręs, neturėdamas amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 115-117), nedirbantis (t. 1, b. l. 118), yra nepilnametis (t. 1, b. l. 109), nesimoko, (duomenys neskelbtini), kurioje mokėsi, charakterizuojamas itin neigiamai (t. 2, b. l. 29). Iš nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, kad kaltinamasis gyvena su mama, broliu ir močiute, mama turi priklausomybę alkoholiui, šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, kad gyvendamas su mama jaučiasi gerai, kad mama stengiasi jį auklėti ir prižiūrėti tinkamai (t. 1, b. l. 122-126). Yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis P. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo P. M. dar labai jauną amžių, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, socialinius ryšius, pasižadėjimą nebenusikalsti bei mokytis ir dirbti, atsižvelgdamas ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones su įpareigojimais ir draudimais.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam P. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 1, b. l. 165-167)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi vokuose prie bylos viršelio pirmo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos pirmame epizode) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos antrame epizode) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. M. atidėti 1 (vieneriems) metams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokymąsi arba darbą per visą elgesio apribojimo laikotarpį, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotam per visą elgesio apribojimo laikotarpį, uždraudžiant be šios priemonės (elgesio apribojimo) vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam P. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus vokuose prie bylos viršelio pirmo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.