Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. A., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-08-17, apie 17.30 val., būdamas vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje šalia Kalvarijų g. 170C namo, Vilniuje, veikdamas kartus su D. M., po to, kai D. M. pareikalavo nukentėjusiojo J. V. R. atiduoti turėtus su savimi pinigus, jis sudavė nukentėjusiajam J. V. R. vieną smūgį keliu į nosį, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, po to jis kartu su D. M. pradėjo spardyti gulintį J. V. R. į įvairias kūno vietas, kuomet D. M. vėl pareikalavo nukentėjusiojo J. V. R. atiduoti turėtus su savimi pinigus, o nukentėjusiajam išsigandus ir numetus ant žemės savo turėtus 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) grynųjų pinigų, D. M. pakėlė minėtą pinigų sumą nuo žemės ir jis kartu su D. M. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas J. V. R. pinigus 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) sumoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. R. 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) turtinę žalą bei padarydamas J. V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžimu, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis D. M., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014-08-17, apie 17.30 val., būdamas vaikų žaidimo aikštelėje, esančioje šalia Kalvarijų g. 170C namo, Vilniuje, veikdamas kartus su D. A., po to, kai jis pareikalavo nukentėjusiojo J. V. R. atiduoti turėtus su savimi pinigus, o D. A. sudavė nukentėjusiajam J. V. R. vieną smūgį keliu į nosį, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, jis kartu su D. A. pradėjo spardyti gulintį J. V. R. į įvairias kūno vietas, kuomet jis vėl pareikalavo nukentėjusiojo J. V. R. atiduoti turėtus su savimi pinigus, o nukentėjusiajam išsigandus ir numetus ant žemės savo turėtus 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) grynųjų pinigų, jis pakėlė minėtą pinigų sumą nuo žemės ir kartu su D. A. iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas J. V. R. pinigus 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) sumoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. V. R. 40 Lt (atitinkamai 11,58 Eur) turtinę žalą bei padarydamas J. V. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžimu, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis D. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tokio įvykio, apie kurį pasakojo nukentėjusysis J. V. R., nebuvo, nukentėjusysis, galbūt bijodamas jį sumušusių asmenų, nusprendė apkaltinti jį su D. M.. Jis naršė „Facebook“ ir pamatė nukentėjusiojo profilį, kad jis piešia grafiti, todėl pasikvietė jį į draugus. Po poros dienų pamatė J. V. R. pranešimą, kad jis pirks aerozolinius dažus. Tai buvo 2014 m. vasaros pradžioje. Prieš tai jis su D. M. tvarkė jo rūsį, ten buvo 6 vnt. nereikalingų aerozolinių dažų, todėl pasiūlė juos parduoti. D. M. sutiko, todėl per „Facebook“ susitarė su J. V. R. susitikti po „Šilo“ tiltu ir parduoti dažus. Nukentėjusysis J. V. R. ten atėjo su trimis savo draugais, du iš jų yra A. P. D. ir E. E.. Tai vyko 2014 m. birželio mėnesį. Nukentėjusiajam parodė dažus, jam dažai tiko, jis susidėjo juos į maišelį ir apsisukęs pradėjo eiti. Jis su D. M. paklausė, kur pinigai, J. V. R. atsakė, kad atsiskaitys kitą kartą. Jis su D. M. pradėjo šaukti, kad jiems taip netinka, o J. V. R. draugai išėjo į priekį, atsistojo ir ėmė juos gąsdinti, liepė dingti, nes bus labai blogai. Jų buvo daugiau, todėl jis su D. M. nuėjo ir daugiau nei J. V. R., nei jo draugų nematė iki teismo posėdžio. Grįžęs namo jis „Facebook“ paskelbė, kad J. V. R. yra vagis ir jam neparduotų aerozolinių dažų, nes apgauna žmones. J.V. R. labai supyko dėl šio jo pranešimo, parašė ištrinti pranešimą, nes bus blogai. Jis atsakė, kai jis grąžins jo draugui D. pinigus, tada pranešimą ištrins. J. V. R. po poros dienų parašė, kad grąžino D.pinigus, todėl jis ištrynė tą pranešimą. Dėl to J. V. R. turėjo priežastį apkalbėti jį, nes supyko dėl skelbimo „Facebook“. J. V. R. tikriausiai susitarė su S., kurio žmona G. J., dabar P., iš G. jis susižinojo jo ir D. M. duomenis. G. juos kaltina dėl duotų parodymų prieš jos vyrą ir vaiko tėvą S., kuris yra kalėjime. Jo manymu, J. V. R. bijo to asmens ir jį su D. M. apkaltino. Telefono numeriais, kuriuos nurodė J. V. R. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su J. V. R. jis kaltinime nurodytą dieną nebendravo. Būtent tą dieną, kai buvo skambinta numeriu, kurį J. V. R. nurodė kaip jo, t. y. (duomenys neskelbtini), tuo metu jo buvimo vieta buvo Antakalnyje, gimdymo namuose, kadangi jo mama pagimdė sesutę ir jis su visa šeima, t. y. su dėde D. R., broliu E. A., patėviu M. K. važiavo aplankyti motinos. Tai paliudija nuotraukos, tai liudija jo dėdės D. R. bei jo mamos parodymai. Tuo metu jis niekaip negalėjo būti įvykio vietoje. Be to, nuotraukos taip pat paneigia, kad jis buvo apsirengęs sportinę aprangą, jo rūbai nebuvo mėlyni. Jo telefono numeris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), jis užfiksuotas celėje 725C, esančioje Balsiuose, 16.56 val., t. y. už 15 km. nuo įvykio vietos. Tuo metu iki įvykio buvo likęs pusvalandis ir jis neturėjo jokios galimybės nuvykti iki įvykio vietos, nes nuo jo namų iki stotelės yra 20 min. kelio pėsčiomis, o automobilio jis neturi. Autobusu jis taip pat nebūtų spėjęs nuvažiuoti, nes autobusai važiuoja retai. Buvo nuvažiavęs aplankyti mamos 14.30 val., pas ją pabuvo iki 15.30 val., po to su patėviu, dėde ir broliu užsuko į parduotuvę „Rimi“, apsipirko ir grįžo namo. Visą likusią dieną jis buvo namie, padėjo dėdei gaminti maistą, o po to jis visą laiką buvo kambaryje, tai matė dėdė. Atsisako nurodyti, kas naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini), nes tas asmuo jam grasina, yra neadekvatus, nuolatos smurtauja, daro įvairius nusikaltimus ir todėl jis jo bijo. Po to, kai jis gavo baudžiamosios bylos medžiagą, šį numerį įsivedė į savo telefoną ir jam parodė vardą, kam priklauso tas numeris. Jis tam žmogui parašė, kad žino, jog tai jis sumušė J. V. R. ir pasakė, kad jis su D. tikrai jį įvardins teisme, neprisiims už jį atsakomybės, tačiau jis pagrasino, kad jis su jais susidoros, užmuš ir pakas. Jis tikrai bijo to asmens, jo tikrai nenurodys. Po jo skambučio praėjus porai dienų, tas asmuo sulaužė D. nosį ir pasakė, kad jei jį nurodys, jiems baigsis blogai. Tai patvirtina D. parašytas pareiškimas, vaizdo įrašas, kaip D. sulaužyta nosis, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pripažįsta, kad iš šio numerio 2014-08-08 jis sveikino savo dėdę D., nes mama paskambino ir priminė, kad yra jo gimtadienis, bet jis tuo metu savo SIM kortelėje neturėjo sąskaitos papildymo, kaip tik buvo su minėtu asmeniu, kurio nesutinka įvardinti, ir paprašė jo telefono paskambinti dėdei. Po to skambučio dėdė per klaidą įsivedė šį numerį kaip jo ir netyčia jį nurodė tyrėjai. Vėliau dėdė tai paneigė, jis peržiūrėjo savo telefono knygą ir rado jo numerį, kuriuo po to jie bendravo. Tvirtina, kad 2014-08-17 su nukentėjusiuoju J.V. R. ir su jo draugais susitikęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad J. V. R. nepažįsta, nes tuo metu nebuvo jo matęs ir nežinojo jo nei vardo, nei pavardės, kadangi jis „Facebook“ buvo užsivardinęs anonimiškai, kad ten buvo J. V. R. nusprendė, nes buvo jo nuotraukos. Minėtų „Facebook“ duomenų neturi, nes prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, buvo visiems leista susipažinti su byla, kai anketa buvo ištrinta. Pagarsintus parodymus palaiko. Dėdės numerio šiuo metu savo telefone neturi, nes neseniai keitė telefoną. Dėl visų anonimo grasinimų niekur nesikreipė, nes bijojo šio asmens smurto. J. V. R. jam asmeniškai neskolingas, nes dažai buvo D.. Neįsivaizduoja, kokie A. P. D. ir E. E. motyvai apkalbėti, kad jie buvo įvykio vietoje, turbūt tiesiog susitarė. Ligoninėje pas mamą jis buvo apie 1 val. – 1,5 val., iš namų išvažiavo 14.00 val., o grįžo apie 16.00 val., tikrai žino, kad namuose buvo 17.00 val..

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. vasaros pradžioje su D. A. tvarkė rūsį, ten rado aerozolinių dažų ir nusprendė juos parduoti. Po kelių dienų D. A. rado žmogų, kuris pirks dažus, ir 2014 m. birželio mėn. abu su D. atėjo po Šilo tiltu. Jis maišelyje turėjo 5 ar 6 vnt. dažų. J. V. R. atėjo su 3 draugais. Pradėjo tartis dėl kainos, jis padavė apžiūrėti dažus, o J. V. R. pasakė, kad už dažus sumokės kitą kartą. Jis sakė, kad taip netinka, bet J. V. R. nekreipė dėmesio ir nuėjo, o du jo draugai užtvėrė jam ir D. A. kelią. Jie nuėjo, pinigų apie 50 Lt negavo. Po to 2015 vasarą jis su draugu buvo „Maxima“ parduotuvėje Grybo g., Vilniuje. Atėjo vienas asmuo su S. P., su kuriuo jie buvo kaltinamieji kitoje byloje, ir tas asmuo du kartus trenkė jam į veidą bei sulaužė nosį. Nenori to žmogaus minėti, jį yra paminėjęs Vilniaus AVPK 1-ajam PK, kur atliekamas tyrimas. Jis sakė, kad jei jį paminės teisme, jis susidoros su juo, bijo to asmens. D. A., kai gavo bylos medžiagą susipažinti, įsivedė nurodytą numerį ir suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris jam sulaužė nosį. Apie 2014-08-17 įvykį jis nieko nežino. Kokiu telefono numeriu naudojosi 2014-08-17, neatsimena. Su liudytojų parodymais visiškai nesutinka, tokiame įvykyje nedalyvavo, jų nepažįsta, bet yra matęs 2014 m. vasarą. J. V. R. jis žino iš matymo, nes tą vienintelį kartą pirko dažus, tiksliau ne pirko, o pasiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 2 t., b. l. 73, surašyti beveik teisingai. Nes jis sakė, kad iš matymo J. R. pažįsta. Dėl įtarimo su D. A. šnekėjosi, jis sakė, kad įvykio dieną gimė sesutė, jis buvo su šeima pas mamą ligoninėje, po to važiavo namo. Nežino, kodėl du liudytojai kalba kitaip, matė liudytojus tik vieną kartą. Pinigai už dažus jam nebuvo sumokėti, tačiau niekur dėl to nesikreipė, nes neturėtų kaip tai įrodyti. Bijo, kad anoniminis asmuo gali juos sužaloti. Teisme bijo įvardinti to asmens vardą ir pavardę, tikriausiai tas asmuo jau žino, kad jis jį įskundė, tai pareigūnai įkalbėjo parašyti pareiškimą, žino tik, kad jo vardas Ž.. Neatsimena, ar naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis J. V. R. parodė, kad įvykis prasidėjo Visoriuose 2014-08-17. Jis gavo D. M. žinutę, kuris siūlė pirkti 6 vnt. balionėlių dažų už 40 Lt. Susitarė susitikti Tauragnų stotelėje, ten jis nuvažiavo su E. E. ir P. D., kaltinamieji D. M. su D. A. jau laukė jų. Kaltinamieji, šnekindami juos, ėjo į kiemus. Tuomet priešais jį atsistojo D. M., o D. A. stovėjo greta, tuomet D. A. jam trenkė koja, jis parkrito ant žemės ir trumpam prarado nuovoką, bet atsimena, kad buvo daug smūgių visur, jį spardė abu kaltinamieji. Išgirdo D. M. vartojant necenzūrinius žodžius ir sakant atiduoti pinigus, tuomet jis ištraukė iš kišenės ir numetė ant žemės pinigus, kaltinamasis D. M. juos pakėlė bei liepė jiems dingti. Prieš suduodant smūgį buvo pasakyta atiduoti pinigus, tai pasakė D. M., o pirmą smūgį keliu jam sudavė D. A.. Jis bendravo telefonu su D. M., kuris pirmas jam parašė, D. M. telefono numerį jis pateikė ikiteisminio tyrimo metu, o jo paties telefono numeris, jei neklysta, tas pats – (duomenys neskelbtini). Anksčiau kaltinamuosius iš matymo buvo matęs, bet artimiau tikrai nepažinojo. Jis įsitikinęs, kad kaltinamieji yra tie patys asmenys, kurie jį užpuolė, dėl to jam buvo sulaužyta nosis, iki dabar sunku kvėpuoti, jei sloga ar serga, praktiškai neįmanoma kvėpuoti pro nosį. Jis kreipėsi pas gydytojus, operacijos nedarė. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes daug laiko sugaišta ir neigiamų emocijų patirta, padaryta turtinė žala nedidelė, 40 Lt, bet pinigai negrąžinti iki šiol, tačiau didelė žala dėl kasdieninio gyvenimo apsunkinimo ir trukdymo, dėl sveikatos. 2014-08-17 iš D. M. SMS žinutę jis gavo apie 16.30 val., maždaug po valandos jis, E. ir P. atvyko prie Tauragnų stotelės Kalvarijų gatvėje, kaltinamieji ten jau buvo. Nuo stotelės link namo kiemo priekyje kairėje pusėje ėjo D. M., jam iš dešinės D. A., už D. buvo jis, šalia jo dešinėje ėjo P., o už jų ėjo E.. Einant kaltinamieji kalbėjo apie nereikšmingus dalykus, tarsi buvo specialiai kalbama, kad nukreipti jų dėmesį, tarpusavyje eidami D. M. su D. A. nešnekėjo. Atstumas nuo kaltinamųjų iki jų buvo iki 2 metrų. Kai atėjo į įvykio vietą, kaltinamieji tiesiog apsisuko, prieš jį stovėjo D. M., kuriam kairėje stovėjo D. A., t.y. buvo jam iš priekio dešinės pusės. Smūgį keliu į veidą jam sudavė D. A.. Kur tuo metu buvo jo draugai, blankiai atsimena, nes po smūgio beveik prarado sąmonę, tada pajuto smūgius, tačiau nematė, kas jį spardė, nes rankomis dengėsi veidą gulėdamas ant nugaros. Smūgiai buvo visur. Kad jį spardė du asmenys nusprendė todėl, nes vienu metu būdavo du smūgiai. Smūgiuodamas D. M. kelis kartus reikalavo atiduoti pinigus. Jis visą laiką gulėjo ant nugaros, po to šiek tiek susilenkė ir numetė pinigus iš kelnių kišenės. Neatsimena, kokiomis kupiūromis buvo pinigai. D. M. buvo apsirengęs baltais treningais, o D. A. tamsesniais mėlynais treningais. Atsimena, kad po pirmojo smūgio P. bandė nustumti D. A.. Prašo tenkinti civilinį ieškinį. Gavus smūgį jam labai skaudėjo, sulaužytą nosį skaudėjo apie mėnesį laiko. Dabar taip pat blogai jaučiasi, sunku kvėpuoti. Iš pradžių jis žinojo tik kaltinamųjų vardus, po kelių dienų sužinojo jų pavardes, policijai pranešė sekančią dieną iki pietų. Jis kaltinamiesiems skolingas nebuvo. Į įvykio vietą nekvietė policijos, nes skubėjo į ligoninę. Jį sumušė kaltinamieji.

Liudytojas A. P. D. parodė, kad 2014-08-17, apie 18 val., Kalvarijų g., prie Tauragnų stotelės, matė įvykį. Žino, kad D. parašė J. ir paklausė, ar reikia dažų. Po to susitarė susitikti prie Tauragnų stotelės, ten nuvykus kaltinamieji nuvedė juos į kiemą. Tada D. trenkė J. keliu į nosį. Jis nelabai suprato, kas vyksta, D. ėjo link J., tuomet jis jį pastūmė, jie susiėmė, paskui pradėjo bėgti daugiau žmonių. Atsisukęs pamatė, kad juos daug žmonių atsiveja, todėl jie bėgo. Ką prieš tai kalbėjo D. A. ir D. M., neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas 1 t., b. l. 42 surašytas teisingai, įvykį geriau atsiminė tos apklausos metu, nei dabar, palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2014-08-17, apie 16.00 val., būnant su draugu J. R. Visorių mikrorajone šis pasakė, kad gavo pažįstamo iš matymo D. pasiūlymą nusipirkti aerozolinių dažų 6 vnt. už 40 Lt, kad jie nusprendė nuvažiuoti. Jonas pasakė, kad nuvažiuos į „Tauragnų“ viešojo transporto sustojimo stotelę, kur turės susitikti su D.. Kelionė truko apie valandą. Apie 17.30 val. jie su Jonu atvažiavo į „Tauragnų“ stotelę, kur juos pasitiko du vaikinai. Tuos vaikinus jis pažinojo iš matymo ir žinojo jų vardus. Vienas buvo D., o kitas D.. Susitikę pasisveikino ir norėjo nusipirkti dažų, tačiau šie abu pradėjo eiti link pastato, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 170 C. Eidami jie kalbėjo apie dažus, kokių spalvų turi, aiškino, iš kur gavo dažų. Jiems nuėjus į kiemus ir einant link pastato, staiga D. atsisukęs liepė J. atiduoti pinigus ir sudavė smūgį keliu į nosį. J. pargriuvus, jis iš karto pastūmė D. ir pradėjo muštis su juo. Tuo momentu J. buvo likęs vienas su D.. Kai mušėsi su D., vienu momentu pastebėjo, kaip J. klūpėjo ant kelių, o D. kažką pakelė nuo žemės. Po kiek laiko šie juos paleido ir jie nubėgo link „Tauragnų“ stotelės ir nuvažiavo link Žaliojo tilto. D. nuo žemės pakėlė turbūt pinigus, juos ten numetė J., nes jam grasino. Grasinimas buvo smurtinio pobūdžio, sakė, kad vėl trenks. D. buvo mėlynai apsirengęs, kaip buvo apsirengęs D., neatsimena. Pirmas smūgis tikrai buvo suduotas keliu, J. nukrito ant žemės nuo smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino abu kaltinamuosius, ką kiekvienas iš jų darė, smulkiai nenurodė. 1 t., b. l. 43-44 pagarsintą asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą pasirašė jis, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įvykį atsiminė geriau. Su kaltinamaisiais kelis kartus jis buvo susitikęs dar prieš įvykį tam, kad iš D. A. nusipirkti dažų. Sunku dabar atsiminti, kokie veiksmai buvo D., kokie D.. Jie buvo šalia, vienas iš jų trenkė J.. Suduodamą smūgį jis matė, bet negali tiksliai pasakyti, kas jį sudavė. Pinigų pareikalavo abu.

Liudytojas E. E. parodė, kad viskas įvyko 2014-08-17 po pietų, Kalvarijų gatvėje. Jis, J. R. ir P. D. prie Tauragnų stotelės susitiko su kaltinamaisiais D. M. ir D. A. tikslu pigiau nusipirkti purškiamų dažų balionėlių. Pradėjo eiti į kiemus, ten sustojo, staiga kaltinamasis trenkė J. R. ir pasakė išmesti pinigus, bet neatsimena, kas tai pasakė. J. išmetė pinigus ir jie trise pabėgo, o pinigai liko gulėti ant žemės. J. iš nosies bėgo kraujas. Kas nuo žemės paėmė pinigus, jis nematė, nes pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, esančius 1 t., b. l. 45, palaiko, surašyti teisingai. Jeigu parašyta, kad J. nukrito ant žemės, tai taip ir buvo, tuomet apklausiamas geriau atsiminė. J. R. smūgį sudavė aukštesnis vaikinas. D. ir D. sportinių kostiumų spalvos nelabai skyrėsi, jie atrodė panašiai. 1 t., b. l. 46-47 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą pasirašė jis, šias nuotraukas jam rodė ikiteisminio tyrimo metu. Nuo stotelės jis ėjo gale, prieš jį ėjo visi kiti, kaltinamieji D. su D. ėjo priekyje, P. D. su J. V. R. ėjo už jų, o jis ėjo paskutinis. Reikalavimas atiduoti pinigus buvo žodžiu, kas tai pasakė, jis neatsimena. P. D. norėjo eiti nuraminti ir jie su D. susistumdė. Dabar jis gerai neatsimena, kas vyko, prašo laikytis jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja G. J. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino nukentėjusiojo J. V. R. sesuo ir pasakė, kad užpuolė jos brolį. Iš E. R. ji sužinojo apie J. užpuolimą ir sumušimą. Kaltinamųjų pavardes ji žinojo, nes jie dalyvavo vienoje byloje kartu su jos vyru, todėl sutikslino jų pavardes ir pasakė jas. E. R. nepasakojo jai, kas ką konkrečiai padarė, tik sakė, kad jie buvo susitarę susitikti ir susitikus užpuolė jos brolį, sakė, kad spardė jį. Ji nepamena tiksliai, ar telefoną, ar pinigus iš jo atėmė. Vėliau ji buvo susitikusi su J., jis sakė, kad 40 ar 50 Lt atėmė. E. brolis J. buvo susitaręs susitikti tikslu įgyti dažų, susitikus iš karto jį užpuolė.

Liudytojas D. R. parodė, kad D. A. yra jo sūnėnas. Neprisimena telefono numerio, kuriuo naudojosi D. A.. Per jo gimtadienį paskambino D. ir pasveikino jį, tada jis įsivedė jo telefono numerį. Jo sesuo buvo išvykusi gimdyti ir palikusi jam instrukciją ir vaikų telefono numerius. Pamatęs, kad nurodytas kitas D. telefono numeris, paskambino sesei ir pasakė, tuomet sesuo pasakė pranešti tai policijai, tačiau jis buvo neseniai įsidarbinęs ir negalėjo išeiti iš darbo. To D. telefono numerio, kurį jis nurodė, dabar neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai, esantys t. 1, b. l. 50, surašyti teisingai. 2014-08-17 visą dieną jis praleido su sūnėnu D., jis niekur nebuvo pasitraukęs iš jo akiračio. Atvažiavęs namo iš policijos nusprendė patikrinti telefono numerį, kuris baigiasi skaičiais 540, kurį jis įsivedė savo gimimo dieną bei ištrynė seną numerį. Jo sesuo E. K. dirba prokuratūroje, kai važiavo į ligoninę gimdyti, paliko instrukciją, kaip prižiūrėti vaikus, ten buvo nurodytas D. telefono numeris.

Liudytoja M. K. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, prisimena, kaip buvo atliekama liudytojo D. R. apklausa, jis pats sutiko duoti parodymus. Liudytojas pasakojo, kur buvo D. A., sakė, kad jo sesuo gimdė, o jis prižiūrėjo vaikus. Prašius D. A. numerio, jis padiktavo jį iš savo telefono sąrašo. Neprisimena, ar jis turėjo pastabų protokolui, bet jei parašyta, jog „perskaičiau surašyta teisingai“, vadinasi jis neturėjo abejonių. Tą dieną su liudytoju D. R. ne apklausos būdu nebuvo daugiau jokio pokalbio. Vėliau, tą ar kitą dieną, jai skambino D. A. atstovė E. K. ir sakė, kad D. R. kažką ne taip pasakė. Ji atsakė, kad tegu D. R. ateina papildomai apklausai, bet jis asmeniškai į ją nebesikreipė. E. K. sakė, kad jos brolis davė ne tuos parodymus, kad reikia patikslinti aplinkybes, kad ne tą telefono numerį nurodė. Ji nebuvo D. R. įspėjusi, kad savo apklausos duomenų negarsintų tretiesiems asmenims. Nukentėjusiojo papildomą apklausą darė ji, nukentėjusysis tvirtai laikėsi savo parodymų. Jis buvo pilnametis, todėl atvyko be atstovų. Akistatą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų atliko taip pat ji, dalyvavo įstatyminė atstovė E. K.. Atliekant šį procesinį veiksmą vaizdo įrašo nedarė, dėl techninių galimybių jis neatliekamas. Atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo D. A., jokių prašymų ar pastabų nebuvo. Atlikus akistatą, ji buvo išėjusi iš kabineto atspausdinti protokolą, nes spausdintuvai yra bendri koridoriuje, bet kabinete buvo likę kiti jos kolegos pareigūnai. Jai sugrįžus su atspausdintu protokolu, jokių pretenzijų ar papildymų niekas neturėjo.

Atstovė pagal įstatymą-civilinė atsakovė E. K. parodė, apie šį nusikaltimą sužinojo nuvykusi į policijos komisariatą. Perskaičiusi įtarimą ji pamatė, kad D. tų veiksmų nepadarė, nes 2014-08-16 ji pagimdė dukrą ir 2014-08-17 ją aplankė artimieji, tai patvirtina tą dieną darytos nuotraukos, kuriose yra ir D. tuo pačiu metu, kaip ir D. inkriminuojama nusikalstama veika. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad D. prirašytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo jis neva naudojosi, kaip tik tuo laiku užfiksuotas Kalvarijų g., nors jis tuo metu buvo Antakalnyje. Taip pat nuotraukoje matyti, kaip D. yra apsirengęs, o liudytojai teigia, kad jis buvo apsirengęs juodais treningais. D. 2014-08-17 į ligoninę atvyko su jos vyru M. K., jos broliu D. ir kitu jos sūnumi, kurie irgi yra užfiksuoti nuotraukose. Jie ligoninėje buvo apie dvi valandas. Jie gyvena Balsiuose, todėl M. K. pavakare nuvežė jos brolį su sūnumis atgal namo ir paliko Balsiuose. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad tą dieną 16.56 val. D. telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas Balsiuose, prie arčiausiai namų esančios celės. Vadinasi, tuo metu jis buvo Balsiuose ir, kaip jis davė parodymus, jam neįmanoma būtų pasiekti įvykio vietos. Iki artimiausios stotelės reikia eiti 20 min, ji už kilometro, iki Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryžos autobusas važiuoja 45 min. Kita stotelė yra 2 km. atstumu nuo jų namų, ten jau yra kitos celės, iki jos jam reikia eiti ne mažiau 30 min., iš ten autobusai važiuoja 30 min. iki Kalvarijų g. ir Ozo g. sankryžos. Taigi jam būtų neįmanoma pasiekti tos vietos, be to, ten autobusai važinėja labai retai, o jos brolis patvirtino, kad jis visą vakarą buvo su vaikais. Jos brolis D. paskambino jai ir pasakė, kad dėl D. buvo apklaustas policijoje, kad davė tyrėjai D. numerį (duomenys neskelbtini), o namie apžiūrėjęs raštelį, kurį ji paliko išvykdama į ligoninę, pamatė, kad ten nurodytas D. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis klausė, koks yra tikrasis D. numeris, ji patvirtino, jog jos raštelyje nurodytasis numeris. Ji pasakė broliui, kad jam reikia vėl kreiptis pas tyrėją, tačiau jis buvo ką tik įsidarbinęs ir negalėjo be šaukimo niekur vykti, jam buvo bandomasis laikotarpis. Jis klausė ar negalima apklausti jo po darbo. Ji pati tą dieną paskambino tyrėjai ir klausė, ar negalima apklausti jos brolio budėjimo metu, sakė, kad ne. Sutarė, kad jis bus apklaustas, kai jau galės atvykti, o kai jau galėjo, tada byla buvo perduota į teismą. Ji taip pat kartu su D. dalyvavo akistatoje, kai J. V. R. atsiprašė D., kad turėjo nurodyti kažkokį asmenį ir nurodė jį, nes policija to reikalavo, o tyrėja tuo metu buvo išėjusi spausdinti protokolo, tai buvo pasakyta ne proceso metu. Negali pasakyti, kodėl dėl to neprašė pildyti protokolo. Po akistatos J. V. R. pirmas išėjo ir jie daugiau nesusitiko. Po akistatos D. pasakė, kad tą žmogų (J. V. R.) jis tikrai žino, bet neatsimena iš kur. Grįžęs namo jis pažiūrėjo „Facebook“ ir parodė jai nuotraukas, papasakojo, kad nukentėjusysis J. V. R. buvo su trimis draugais ir atėmė dažus iš D.. Jis apie vagystę pagarsino „Facebook“, išvadino vagimi ir visiems parašė, kad nepardavinėtų jam dažų. Ji pasakė, kad reikia tai parodyti tyrėjai, bet D. atsakė, kad pas juos yra nerašyta taisyklė neviešinti tų, kurie paišo grafiti. Ji įtikino sūnų eiti duoti parodymus, kaip buvo iš tikrųjų. Su D. S. P. sieja tai, kad jie abu nuteisti byloje dėl plėšimo. S. P. su G. buvo susitikę ir D. prašė, kad jis prisiimtų kaltę, jog smūgiavo jis, o ne S. P.. D. atsisakius duoti tokius parodymus, S. P. jam prigrasino, kad yra vardai, bus ir pavardės. Šioje byloje pirmoje apklausoje yra nurodyti tik vardai, o po pusmečio atsirado D. ir D. pavardės. Dėl telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris užfiksuotas jos telefono išklotinėje, gali pasakyti, kad tai D. ir S. P. draugo, su kuriuo D. bendravo, telefonas, šiuo numeriu ji kartais ieškodavo D.. Vėliau sūnus jai pasakė, kad tas asmuo sumušė J. V. R., bei sumušė D. grasindamas, kad jis neduotų prieš jį parodymų teisme. Girdėjo, kad J. V. R. tas asmuo sumušė dėl to, kad J. V. R. prieštaravo jo ir R. sesers draugystei. D. grafiti jau piešė, kai ji atsiėmė jį iš tėvo. Ji sūnui aiškino, kad tai vandalizmas, parodė, kur galima piešti legaliai, nes savivaldybės puslapyje yra pateikta, kur tai leidžiama, nuvedė jį į grafiti būrelį, kur buvo organizuojami važiavimai piešti legaliose vietose. Pas ją namuose nebėra jokių dažų, jie pardavinėjo D. dažus. Liudytojų A. P. D. ir E. E. parodymus ji vertina kaip melagingus. Papildoma D. R. apklausa nebuvo atlikta, nors ji rašė, kad būtų apklaustas D.. Nemano, kad sūnus galėjo naudotis keliomis SIM kortelėmis. Ji žinojo, kuriuo telefonu sūnus naudojosi, pati jį juo aprūpino. Be to, tuo metu D. telefonas buvo su dviem SIM kortelėmis.

Atstovas pagal įstatymą-civilinis atsakovas D. A. parodė, kad D. A. yra jo sūnus. Apie šiuos įvykius sužinojo atvykęs į teismą, nes su D. nebendrauja daugiau kaip 3 m. Jo gyvenamoji vieta nustatyta su mama nuo 2012 vasario – kovo mėn., su sūnaus motina jis negyvena nuo 2009 m. Po santuokos nutraukimo D. gyveno su juo beveik 2 metus, su motina nebendravo, nes buvo įsižeidęs dėl jos elgesio skyrybų metu. Kai D. papuolė į ligoninę dėl kelio sąnario sumušimo, su motina vėl pradėjo bendrauti, bet nuo tada prasidėjo jo elgesio problemos. 2010 m. jis pradėjo piešti grafiti, todėl jis ėmė kontroliuoti sūnaus laisvalaikį. Vieną dieną gavo informaciją, kad mokykloje jis ištepliojo tualeto duris. Jis sūnui pasakė, kad tokio jo elgesio netoleruos, paaiškino, kad būdamas policininku pats tokius asmenis turi gaudyti, nes tai nusikaltimas, už tai yra skiriamos finansinės baudos. Sūnus pažadėjo nebepaišyti niekur. Jis siūlė D. eiti į būrelį, bet jis atsisakė, sakė, kad pieš ant popieriaus. Po šio pokalbio, kitą dieną, jis rado džinsus, su kuriais D. ėjo į mokyklą, ištepliotus dažais. Sūnui jis pasakė, kad pasiruoštų pokalbiui, tačiau po pamokų jam paskambino jo motina ir pasakė, kad nuo šiol D. gyvens su ja. Jie atvažiavo, surinko visus daiktus. D. pas mamą pagyveno kelis mėnesius, bet po kelių mėnesių jis vėl atėjo pas jį ir prašė leisti gyventi kartu. Jis aiškino sūnui, kad jis negali kraustytis iš tėvų vos tik pabartas, paaiškino, kad jo taisyklės nepasikeitė, grafiti neleis piešti, o D. sakė, kad nusprendė piešti tik ant popierius. Jie kartu gyveno iki 2011 m. Kalėdų. Vieną dieną į namus grįžęs anksčiau pamatė, kad D. išėjo iš jų kambario šiek tiek pasimetęs ir palikęs prijungtą savo „Facebook“ paskyrą, kurioje jo žmona perskaitė, kad D. visą laiką melavo, žadėdamas nebepiešti ant sienų, nes visą tą laiką pasirašinėdavo ant sienų. Jis vėl su juo pakalbėjosi, sakė, kad negali taip gyventi, davė jam laiko iki ryto pagalvoti apie savo veiksmus. Ryte D. pasakė, kad nori gyventi su mama ir nuo to momento, t. y. 2011 m. Kalėdų, jis gyvena su mama. Jis kurį laiką dar bendravo su D., jis ateidavo į svečius, tačiau bendravimas nutrūko, kai jis buvo pakviestas į mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdį. D. motina pasistengė, kad D. nedalyvautų jame, nors turėjo. Psichologė pasakė, kad jei nėra vaiko, galime kalbėti atvirai, todėl jis papasakojo apie matytą D. susirašinėjimą „Facebook“, ten buvo pokalbis apie „žolės“ rūkymą, kad jis dar nėra rūkęs, bet ruošiasi tai padaryti. Po šio susirinkimo vakare D. turėjo atvažiuoti pas jį aplankyti gimusio broliuko, tačiau vakare jis tik paskambino ir pradėjo keiktis, rėkti, kad jis mokykloje pasakė, neva jis narkomanas. D. pasakė, kad jis jam ne tėvas ir pasiuntė jį „ant trijų raidžių“. Po kurio laiko atsirado neva D. surašytas pareiškimas Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriui. Santuokoje su E. K. turėjo 3 žemės sklypus Vilniuje ir vieną butą. Jau iki 2009 m. jie norėjo skirtis, E. K. bandė kaltinti jį smurtu, bet jis turėjo diktofoną ir viską įrašė. Tada ji prašė nebesiskirti, pabandyti gyventi dėl vaikų. Tuos du metus jie sugyveno gerai, bet E. K. vis užsimindavo, kad geriau perrašyti tuos žemės sklypus jai ir vaikams. Jis suprato, kad rizikuoja, bet norėjo patikrinti, ar ji gyvena su juo dėl to, kad viskas susitvarkė, ar dėl to, kad negalėjo laimėti tų skyrybų. 2009 m. jis perrašė vieną sklypą jai, kitą vaikui. Prieš tai buvo, kad D. su broliu iš parduotuvės pavogė žiebtuvėlių ir energetinį gėrimą, juos sulaikė policija. Tuomet jis su E. K. iš policijos paėmę vaikus važiavo į Ukmergę pas jo mamą. Visą kelią E. K. skatino jį nubausti D. už vagystę. Atvažiavęs į Ukmergę, jis D. sudavė diržu, o kai jie grįžo į Vilnių, ji nuvežė D. į ekspertizę ir jam buvo parašyta pažyma apie padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tą pažymą ji laikė tol, kol jis perrašė žemės skylus. Kai perrašė žemės sklypus, maždaug po mėnesio E. K. pareiškė, kad nori skirtis, parodė tą pažymą ir pasakė, kad skyrybos vyks pagal jos sąlygas. Po viso šito D. atsisakė gyventi su juo, liko su mama. Nuo tada jis neturi jokių galimybių daryti įtaką vaiko elgesiui. Apie dabartinį jo gyvenimo būdą nieko nežino. Tik šioje byloje sužinojo, kad jis buvo daug kartų sulaikytas policijoje, jo mama, naudodamasi savo statusu, daug kartų jį išsukinėjo. Jis moka 370 eurų alimentų vaikams. Nuo 2011 m. Kalėdų nebendrauja su sūnumi ir neturi įtakos jo elgesiui. Yra iškelta byla dėl smurto prieš vaikus. Vykstant teismo procesui dėl žemės sklypo, kadangi notarė ir liudytoja paliudijo ne jų naudai, byla iškelta dėl jau minėto 2008 m. suduoto diržo.