Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Dimoreta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti rangos sutartį, sudarytą tarp G. G. ir UAB „Dimoreta“, dėl garažo uždengimo ruberoidine danga, negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas G. G. su UAB „Dimoreta“ buvusiu vyr. finansininku V. M. 2003-05-23 sudarė žodinę sutartį dėl atsakovui priklausančio garažo stogo dengimo. Iš atsakovo G. G., trečiųjų asmenų V. M. ir R. D. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad visi jie susitarė uždengti atsakovui jo garažo stogą, už tai atsakovas turėjo sumokėti 1 000 Lt. Darbus tiesiogiai atliko darbininkai R. K. ir A. A. 2003-06-05 kilusio gaisro metu atsakovui buvo padaryta turtinė žala. Teismas priteisė iš UAB „Dimoreta“ atsakovo naudai 228 000 Lt turtinės žalos atlyginimui ir kitas išlaidas, pripažindamas, kad žala buvo padaryta dėl UAB „Dimoreta“ darbuotojų kaltės. Teismas jų priešieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakė priimti. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Dimoreta“ jokių sutarčių su atsakovu dėl stogo dengimo nesudarinėjo, bendrovės direktorė apie atliekamus darbus nieko nežinojo, įgaliojimų sudaryti sutartis minėtiems asmenims nedavė, žodžiu sudaryto sandorio nepatvirtino.

Ieškovas UAB „Dimoreta“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Dimoreta“ ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas, remdamasis CPK 279 str. 4 d., pagrįstai nustatė, jog ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ankstesnėje byloje UAB „Dimoreta“ priešieškinys nebuvo priimtas. Tačiau nei faktinėmis aplinkybėmis nei teisiniu pagrindu nėra paremtas teismo teiginys, jog nėra pagrindo rangos sutarties pripažinti negaliojančia dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog žala G. G. buvo padaryta UAB „Dimoreta“ darbuotojų veiksmais, kurie dirbo pagal sudarytą rangos sutartį tarp G. G. ir UAB „Dimoreta“. Tai vertinama kaip prejudicinis faktas, kuris kitoje byloje neįrodinėjamas. Vilniaus apygardos teismas nenagrinėjo priešieškinio bei jo teisinio pagrindo, numatyto CK 1.92 str., todėl nieko nekalbėjo sprendime apie tai, kad tarp UAB „Dimoreta“ ir G. G. buvo sudaryta rangos sutartis garažo stogui rulonine danga uždengti. Vilniaus apygardos teismas sprendime konstatavo, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka teigti, jog ieškovui gaisro metu padaryta žala, nurodyta ekspertizės akte, kad gaisro ir žalos kilimo priežastimi buvo neatsargus atsakovės darbuotojų - trečiųjų asmenų byloje: A. A. ir R. K. elgesys (kuo pasireiškia jų kaltė) jiems dirbant pagal atsakovės vadovaujančių darbuotojų pavedimus ir atliekant darbines funkcijas. Vilniaus apygardos teismas nenustatė prejudicinio fakto, t.y. kada, kokiomis aplinkybėmis, kokio turinio bei formos sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens UAB „Dimoreta“ ir fizinio asmens G. G. Ieškinyje ieškovas nurodė faktinį pagrindą, kad UAB „Dimoreta“ jokių sutarčių su G. G. dėl jo namo garažo stogo dangos nesudarinėjo. Apklaustas liudytoju 2003-09-11 inspektoriaus E. Š., jis parodė, kad maždaug prieš dvi savaites iki gaisro jo name Kalvarijų g. 11, Vilnius, nepamena per kokius pažįstamus, gavo V. M. telefono numerį. V. M. atvyko pas G. G. į namus, jie aptarė darbus, o tiksliau - garažo ilgio lubų izoliacijos įrengimą uždengiant stogą rulonine-ruberoidine danga. Ar V. M. atstovavo įmonę ar buvo fizinis asmuo - G. G. nesidomėjo. Darbų atlikimo sutarties V. M. pasirašyti neprašė, o G. G. tai neaktualu. R. D. ir V. M. sakė, kad darė „chaltūrą“, remonto darbai buvo aptarti su G. G. UAB „Dimoreta“ direktorė apie šiuos darbus nieko nežinojo. Sudaryti sutartį su UAB „Dimoreta“ vardu, jie įgaliojimų neturėjo. Iš V. M. vizitinės kortelės, kurią jis padavė G. G. matyti, kad joje nenaudojamas UAB „Dimoreta“ pavadinimas ir rekvizitai. Matyti užrašai: stogų dengimas, remontas ir statybos darbai - V. M. ir telefonų numeriai. Jokių įrašų, jog jis yra UAB „Dimoreta“ vyr. finansininkas nėra. Iš minėtų paaiškinimų seka, kad V. M. ir G. G. susitarė tarpusavyje dėl stogo darbų apimties, medžiagų ir atliktų darbų kainos. Su UAB „Dimoreta“ sutartis sudaryta nebuvo. G. G. buvo Vilniaus apskrities viršininkas, t.y. žmogus privalantis suprasti su kuo ir dėl ko sudaro sutartis. Rangos sutartis raštu sudarinėjęs anksčiau su įmonėmis raštu. Tardamasis su V. M., puikiai suprato, kad sudaro sutartį ne su UAB „Dimoreta“. Iš pateiktų įrodymų seka, kad susitarimas buvo sudarytas tarp G. G., V. M. ir R. D., o ne su UAB „Dimoreta“. Jis atitinka CK 6.644 str., kuriame sakoma: rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 1.70 str. pasakyta: (...) juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. UAB „Dimoreta“ direktorė su G. G. sandorių nesudarinėjo, V. M. ir R. D. įgaliojimų sudaryti rangos sutartį su G. G. UAB „Dimoreta“ vardu neturėjo. Bendrovės įstatuose nėra numatyta jų teisė savarankiškai sudarinėti sutartis bendrovės vardu. CK 2.133 str. 6 p. numatyta: jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtino. G. G. raštu į UAB „Dimoreta“ tikslu patvirtinti rangos sutarties sudarymą nesikreipė. Beje, nesikreipė ir žodžiu. Vadinasi suprato, kad sutartį sudarė ne su UAB „Dimoreta“. CK 1.92 str. pasakyta, kad jei asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas iš esmės šių pagrindų nenagrinėjo ir sprendime dėl jų nepasisakė, nevertino G. G. parodymų, duotų 2003-09-11 ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme, R. D. ir V. M. parodymų, V. M. (o ne UAB „Dimoreta“) vizitinės kortelės, kurioje nėra jokių duomenų apie sąsajas su UAB „Dimoreta“. Šia prasme teismo sprendimas nėra pagrįstas, nes neatitinka CPK 268, 270 str. reikalavimų.