- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- A-2631-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00018-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Artūras Driukas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),
pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskinenei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Z. K. J. J. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1931 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam gali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Taip būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje ir sudarytos sąlygos pareiškėjui laisvai judėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą, priimtas 2022 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 22S65391, kuriuo pareiškėjui prieglobstis Lietuvos Respublikoje nesuteiktas. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų valstybės institucijų tarnautojais ir įstaigų darbuotojais. Pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, jis norėjo nuvažiuoti į Vokietiją pas (duomenys neskelbtini), todėl, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas gali siekti pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
II.
5. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 19 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, Sprendimu jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Tarnybos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
7. Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo tikslas buvo pasiekti Europos Sąjungos šalis, jis Lietuvos Respublikoje neturi giminių, socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nori (duomenys neskelbtini), esančia Vokietijoje, todėl, pritaikius Užsieniečiui jo prašomą priemonę, jis bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsieniečiui šiuo metu taikomas judėjimo laisvės suvaržymas buvo objektyviai reikalingas ir proporcingas siekiant teisėtų tikslų – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
9. Teismas apibendrindamas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, apklaustas teikė nenuoseklią informaciją, todėl Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl Užsieniečio apgyvendinimas nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas ir pagrįstas.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo.
11. Pareiškėjas nurodo, kad, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucija patvirtina, jog šiuo atveju pareiškėjui pritaikytas judėjimo laisvės apribojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui. Sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturi reikšti automatiško jų taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių, kada sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatyme nustatytą terminą ir netaikyti apgyvendinimo laikino apgyvendinimo termino pratęsimo be laisvės laisvai judėti. Laikino apgyvendinimo termino pratęsimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga sankcija ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Šiuo atveju apgyvendinimo termino pratęsimas, taikant judėjimo suvaržymus, nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino, netaikant judėjimo apribojimų.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tas pačias aplinkybes ir argumentus, pagrįstus tuo pačiu teisiniu reglamentavimu, išdėstytus pirmosios instancijos teismui. Atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, Migracijos departamentas nurodo, kad:
13.1. Sprendimas priimtas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais). Pareiškėjas kelia neteisėto migracijos grėsmę, nes tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
13.2. Pareiškėjo argumentai dėl jam taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės yra nepagrįsti. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne nustatyta tvarka, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirtęs sieną. Pareiškėjas iš kilmės valstybės teisėtai atvykęs į Baltarusiją, ten neliko, ir, kaip minėta, neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tai patvirtina, kad pareiškėjas tikėtina slėpsis, bandys pabėgti, jeigu jam nebus taikomas judėjimo laisvės apribojimas. Be to, pareiškėjas Sprendimu nėra sulaikytas, o tik laikinai apgyvendintas, nesuteikiant laisvės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13.3. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje Tarnybos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
16. Kadangi Sprendimo, dėl kurio kilęs ginčas, priėmimo metu valstybės lygio ekstremalioji situacija nebuvo atšaukta, aktualus teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 140⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
17. Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
20. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje nėra priimtas, nes Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 22S65391 buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, o minėto teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
23. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
24. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu ir 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, priėmė Sprendimą, kuriuo įleido pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendino, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.
25. Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas: į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, siekdamas išvengti atsakomybės – tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, vengė atskleisti tikrus ir pagrįstus atvykimo motyvus; nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos pareigūnais, klaidino, teikė prieštaringą, bendro pobūdžio informaciją; linkęs pažeidinėti įstatymus, nelinkęs bendradarbiauti, nepatikimas, neturintis tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; tikėtina, kad atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas galimo išsiuntimo gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, sutiko su Migracijos departamento pozicija, konstatavo, kad pareiškėjui pritaikytas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021; kt.). Tačiau vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).
28. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jo padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Pareiškėjui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, o dėl jam taikomo laikinojo apgyvendinimo ribojimų, jo prašymo motyvai yra nagrinėjami kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje, kurioje ir bus pasisakyta dėl šių motyvų pagrįstumo.
29. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina ir Užsienietis Sprendimu apgyvendintinas (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant jį (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjo apgyvendinimo klausimą turi išspręsti Migracijos departamentas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 22S1931 dalį dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. K. J. J. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.