- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- BIK-93/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00470-2021-1
- Teisėjai
- Sigita Jokimaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Tomas Šeškauskas
- Nuteistasis
- A.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. (A.) O. ir jo gynėjos advokatės Žanetos Šlyžiūtės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. ir jo gynėja advokatė Ž. Šlyžiūtė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - išteisinti A. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Išteisinus A. O., civilinio ieškovo ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 183 staipsnio 1 dalį, 37 straipsnį, netinkamai taikė ir aiškino BK 300 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas,
Šalies argumentai
Kasatoriai teigia, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai aiškino BK 183 straipsnyje įtvirtintą turto pasisavinimo objektyviosios pusės turinį, kadangi pasisavinimo faktą siejo ne su nustatytu įmonės pinigų ar turto užvaldymo momentu, bet su tuo, kad kasatorius neturėjo teisės sumažinti atskaitingo asmens skolos įmonei. Tokiu būdu įmonės turto pasisavinimas buvo sutapatintas su ginčytinu atskaitingo asmens pareigos grąžinti lėšas įmonei vertinimu. Tačiau toks ginčas patenka į civilinių ir finansinių atsiskaitymų sritį ir savaime negali būti laikomas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įrodymu. Be to, žemesnės instancijos teismų išvada, kad nuteistasis pats pirko ginčijamas prekes ir jas panaudojo asmeninėms reikmėms yra paremta prielaidomis. Teismai, turėdami mokėjimo ir lojalumo kortelių, kuriomis atsiskaityta už ginčijamas prekes, duomenis, taip pat duomenis apie prekių pirkimo vietas ir laiką, turėjo nustatyti asmenis, faktiškai atlikusius pirkimus.