Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. F., a. k. „(duomenys neskelbtini)“ gimusi „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusi, iki suėmimo gyvenusi „(duomenys neskelbtini)“, Barselonoje, Ispanijoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio antros dalies pirmą, antrą, trečią ir penktą punktus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gegužės 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, buto „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, V. F. pagimdė vyriškos lyties gyvybingą naujagimį ir, turėdama išankstinę tyčią naujagimį nužudyti, kelios minutės po gimimo naujagimiui nenustatytu objektu suspaudė kaklą ir padarė kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, raumenyse, gerklose, sukėlė asfiksiją, dėl kurios šis tuoj pat mirė. Po to V. F. šį naujagimį ir kitą, gimusį negyvą naujagimį 2009 m. gegužės 4 d. ryte prie „(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, išmetė į šiukšlių konteinerį, kuriame jie buvo rasti tą pačią dieną apie 8.30 val.

Kaltinamoji V. F. kalta visiškai neprisipažino ir parodė, kad su K. S. kartu gyveno nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, bendrai nuomojosi butą. Iš pradžių gyveno Palangoje, paskui persikėlė į Klaipėdą, į butą, esantį „(duomenys neskelbtini)” gatvėje. Butas buvo dviejų kambarių, vonia ir tualetas buvo vienoje patalpoje. Apie tai, kad pastojo, ji suprato maždaug 2008 m. rugsėjo mėnesį ir apie tai pasakė K. S., kuris reagavo neigiamai, tačiau po kurio laiko aprimo ir jie toliau gyveno kartu. Santykiai buvo ganėtinai normalūs, jie planavo bendrą ateitį, ruošėsi išvažiuoti gyventi į Vilnių, nes jos darbovietė jai pateikė pasiūlymą kurti Vilniuje įmonės atstovybę. Ji ketino gimdyti, nes ir be K. S. galėjo auginti vaiką, kadangi dirbo ir tam nematė jokių kliūčių. Apie savo nėštumą, išskyrus K. S., ji niekam nesakė. Jei kas atkreipdavo dėmesį, kad padidėjęs pilvas, ji sakydavo, kad taip yra dėl žarnyno problemų. Taip aiškino ir savo draugei bei motinai, su kuriomis susitikdavo retai ir nedrįso pasakyti, kad yra nėščia. Mamai nesakė, kad gyvena su K. S., sakė, kad gyvena pas draugę. Kad yra nėščia, nesakė ir gydytojai, pas kurią lankėsi. Kadangi jautėsi gerai, be to, darbe buvo labai užimta, nebuvo kam jos darbe pakeisti, dėl nėštumo į gydytoją ginekologą nesikreipė. Atidėliojo ir rūbelių vaikui pirkimą, manė, kad suspės. Socialinėmis garantijomis nesidomėjo. Nežinojo, kad gimdys dvynius.

2009 m. kovo mėnesio pradžioje jie su K. S. smarkiai susipyko ir ji iš buto „(duomenys neskelbtini)” išsikėlė, išsinuomojo butą „(duomenys neskelbtini)” ir kurį laiką gyveno ten. Tačiau po kurio laiko jie susitaikė ir ji maždaug balandžio mėnesio viduryje vėl grįžo pas K. S. ir jie toliau gyveno kartu. Butas buvo pertvarkytas į biurą, miegamajame kambaryje lova buvo išardyta, K. S. dažnai važiuodavo nakvoti į Palangą. Kai jie eidavo miegoti, ant žemės pasidėdavo čiužinį. Gegužės 3 d., sekmadienį, Motinos dieną, kai ji su K. S. miegojo bute „(duomenys neskelbtini)”, anksti rytą jai staigiai ir netikėtai prasidėjo skausmai. Apie 8 val. ji atsikėlė ir, palikusi K. S. miegantį, iš miegamojo nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ant sofos ir kurį laiką ten gulėjo. Kai skausmai labai sustiprėjo, ji nuėjo į vonią. Kai pasidarė visai bloga, pašaukė K. S., kuris buvo kitame kambaryje, tačiau jis neatsiliepė, į vonią neatėjo. Ji būdama vonioje sakė, kad jai prasidėjo gimdymas, prašė, kad K. S. ją nuvežtų į ligoninę ar bent jau iškviestų greitąją medicinos pagalbą, bet iš jo pagalbos nesulaukė, K. S. jai nepadėjo, į vonios kambarį neatėjo. Kad būdama vonioje prašė K. S. pagalbos, ji ikiteisminio tyrimo metu nesakė, nes to neprisiminė. Pati pagalbos neišsikvietė, nes būdama vonios patalpoj sunkiai galėjo pajudėti, todėl negalėjo nueiti ir pasiimti telefono, kuris tuo momentu buvo virtuvėje, be to, buvo labai pasimetusi. Kadangi sąrėmiai vis stiprėjo, buvo labai dažni, ji suprato, kad nėra laiko nei nuvažiuoti į ligoninę, nei kitaip gimdyti, todėl gimdė vonios kambaryje. Jai sunku spręsti, kiek laiko truko sąrėmiai, nes dėl skausmų buvo labai sunku galvoti. Daro prielaidą, kad nuo pirmų sąrėmių iki pirmo vaiko gimdymo praėjo apie valanda laiko, tačiau tiksliai laiko nežino. Nuskausminamųjų vaistų neturėjo. Pirmą vaiką pagimdė sėdėdama ant klozeto, prilaikydama ranka jo galvytę. Pasiėmusi žirkles, kurios buvo vonios patalpoje spintelėje virš vonios, nukirpo virkštelę. Pagimdytas vaikas, kiek spėjo pastebėti jį laikydama ant rankų, jai pasirodė visiškai be jokių gyvybės ženklų, buvo pamėlynavęs, užsimerkęs, neišleido nė vieno garselio, nejudėjo. Padėjo vaiką ant rankšluosčio gabalo, kuris gulėjo vonioje ant grindų. Nebandė jo gaivinti, nes net nebūtų žinojusi, kaip tai reikia daryti, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Padėjusi vaiką ant rankšluosčio, iš karto atsirėmė į vonios kraštą ir atsuko vandenį, norėdama apsiplauti ir jai vėl suskaudo pilvo apačią. Ji įlipusi į vonią joje atsisėdo ir tuo momentu suprato, kad gimsta dar vienas vaikas. Po pirmojo vaiko gimimo buvo praėję apie 15 minučių. Tada sėdėdama vonioje buvo šiek tiek pakrypusi ant vieno šono, prilaikydama ranka pagimdė antrą vaiką. Antras vaikas, kuris, kaip jai atrodė, buvo žymiai mažesnis už pirmąjį, taip pat gimė be jokių gyvybės ženklų. Jį taip pat paguldė vonioje ant rankšluosčio. Kur dingo placenta, kaip antram vaikui nukirpo virkštelę, ji neprisimena. Pagimdžiusi ji išėjo iš vonios ir atsigulė ant sofos, ir tik tada pamačiusi K., paprašė, kad jis bent jau atneštų ko nors nuo skausmo, nes ją kamavo stiprūs skausmai. Nueiti į vonią ir pažiūrėti pagimdytų vaikų ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą K. S. ji neprašė. Ar jis buvo įėjęs į vonios kambarį, ji nematė. Ji labai blogai jautėsi ir kartas nuo karto prarasdavo sąmonę. Toliau pamena, kad K. S. atnešė „nošpos“ tablečių ir pasakė, kad važiuoja į Palangą aplankyti savo tėvų. Kada išvažiavo K. S., ji nežino, to momento nepamena. Mano, kad vaikus pagimdė apie pietus, o K. S. išvyko po pietų. Visą naktį gulėjo ant sofos, į vonios kambarį nėjo, jokių garsų iš vonios negirdėjo. Rytą atsikėlusi apie 7–7.30 val., K. S. namuose nerado, vonia buvo visiškai sutvarkyta, naujagimių nebebuvo. Neturėjo galimybės paskambinti K. S. iš namų, nors turėjo du telefonus, nes įmonės telefonas buvo užblokuotas, ji iš jo negalėjo skambinti, o jos asmeniniame telefone buvo pasibaigusi sąskaita. Todėl ji nusprendė nueiti į darbą, kadangi dirbo netoliese, ir paskambinti iš darbo K. S. ir sužinoti, kur yra jis ir kur vaikai, nes pagalvojo, kad gal per tą laiką jis vaikus nuvežė į ligoninę. Darbe buvo 8 val. Neilgai trukus, apie 9 val., paskambino K. S., kuris pasakė, jog jam grįžus iš Palangos, kieme sutiko daug policijos pareigūnų, nes šiukšlių konteineryje rasti du naujagimiai, ir paprašė jos kuo greičiau grįžti namo. Kadangi ji negalėjo ateiti ir išeiti iš darbo kada panorėjusi, turėjo sulaukti direktorės ir paprašyti, kad ši ją išleistų. Per pietų pertrauką pas ją į darbą buvo atėjusi mama, po to vėliau ir močiutė. Ji joms sakė, kad išsisprendė problemos su žarnynu, apie gimdymą joms nieko nepasakojo. Grįžus jai namo apie 15–15.30 val., K. S. pasakė, jog apie tai, kad šiukšlių konteineryje rasti naujagimiai, jie nekalbės, ši tema draudžiama ir jie jos nelies. Tuo momentu ji suprato, kad tie rasti vaikai yra jos ir kad R. S. juos išmetė į konteinerį. Mano, kad K. S. specialiai naujagimius išmetė į konteinerį prie namų, kad galėtų ją vėliau apkaltinti. Nuo to laiko K. S. pradėjo ją psichologiškai terorizuoti. Jis pareiškė, kad jei ji bandys policijai pranešti apie šį įvykį, jis kaltins ją, jos pasiaiškinimais niekas nepatikės. Ji, būdama patyrusi tokį šoką, susijusį su gimdymu ir tolimesniais įvykiais, tuo patikėjo ir pabijojo kreiptis į policiją, dėl to apie įvykį nutylėjo. Tame pačiame bute jie su K. S. gyveno iki liepos 1 d. Po to ji išsikėlė gyventi pas savo močiutę, K. S. išvažiavo gyventi į Palangą pas tėvus. Jie su K. S. palaikydavo ryšį ir toliau, bet kaip pora santykių nebeturėjo. Lapkričio pabaigoje ar gruodžio mėnesį jie kurį laiką vėl nusprendė pagyventi kartu, bet tai truko labai neilgai, apie porą savaičių. 2010 m. sausio mėn., gavusi pasiūlymą iš vieno savo draugo, ji nusprendė išvažiuoti į Ispaniją, kadangi įmonė, kurioje dirbo, bankrutavo ir ji liko be darbo. Iki to laiko nežinojo, jog yra įtariama padariusi nusikaltimą, išvažiavo, neturėdama tikslo slėptis ar bėgti. Kai išvyko į Ispaniją, ji pirma paskambino K. S., nes mama pasakė, kad K. S. jos ieško, užsiminė apie kūdikius. Po to siuntė K. S. elektroniniu būdu laiškus, norėdama, kad jis nusiramintų ir neterorizuotų jos mamos.

Apie tai, kad gimę vaikai buvo gyvi, ji sužinojo tik kai buvo sulaikyta Ispanijoje ir jai buvo įteiktas įtarimas. Nepamena, jog būtų per spaudą ar televiziją girdėjusi, kad vaikai gimė gyvi, tik girdėjo, kad yra apkaltinta kita moteris. Dabar iš ekspertų išvados žino, kad vienas vaikas gimė gyvas ir gyveno apie penkias minutes, o kitas patyrė galvos traumą. Ji vaiko tyčia, norėdama uždusinti, nesmaugė, tik gimdydama viena ranka atsargiai prilaikė jo galvutę. Abiem rankom kūdikio kaklo suėmusi nebuvo. Vaikas išslydęs iš rankų nebuvo. Daro prielaidą, kad gimdymo metu naujagimį viena ranka prilaikydama už kaklelio ir šiek tiek už galvos, kaip nors nevalingai galėjo traumuoti jam kaklą. Pagimdžiusi ėmė žirkles, galbūt tuo metu jį laikydama rankose, nevalingai buvo suspaudusi kakliuką. Kitą vaiką gimdydama vonioje taip pat prilaikė, suėmusi stipriai rankomis jo netraukė, abiem rankomis galvos suėmusi nebuvo, jos nespaudė, jokių įrankių, norėdama paspartinti gimdymą, nenaudojo. Vaikus ranka galėjo suspausti nevalingai, kai gimdė ir kentė didelius skausmus. Antrojo vaiko kojos galėjo sušlapti vonioje ir taip nuo kojų galėjo nusiplauti varškinės masės, nes kai jis gimdė, iš krano nestipriai bėgo vanduo ir vonioje buvo šiek tiek vandens.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, ekspertizių išvadomis, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad apie ketverius metus draugavo su V. F., iki įvykių apie metus laiko gyveno kartu su ja, turėjo lytinius santykius. Kai pradėjo draugauti su V. F., jis buvo tik 18 metų amžiaus, mokėsi mokykloje, todėl neturėjo patyrimo ir viskuo tikėjo, ką jam aiškindavo V. F.. Pradžioje gyveno Palangoje, po to abu persikėlė gyventi į kitą nuomojamą butą “(duomenys neskelbtini)”. 2008–2009 m. žiemą jie pradėjo nebesutarti, dažnai pykdavosi ir vedybinio gyvenimo nebeplanavo. V. F. kovo pradžioje ar viduryje išėjo gyventi pas savo močiutę, jis bute įsirengė kontorą ir butą naudojo verslo reikalams. V. F. kartais ateidavo, pas jį miegodavo, tada jis ant žemės padėdavo čiužinį, nes lova buvo išardyta. Kitame kambaryje buvo sofa. 2009 m. per motinos dieną, kaip jis mano, prieš pietus, jis savo automobiliu išvažiavo pasveikinti savo mamą, gyvenančią Palangoje. Paprašė V. F., kad ši pasaugotų butą. Neprisimena, kada išvyko, ar iš ryto, ar vėliau, neprisimena, ar V. F. jau buvo atvykusi, ar atvyko vėliau, nes ji turėjo buto raktą. Kai jis kitą rytą, pirmadienį, pakeliui iš Palangos į Klaipėdą pavežėjęs į universitetą pažįstamą R. A., apie 9 valandą grįžo namo, negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes buvo atvykusi policija, susirinkę daug žurnalistų ir kitų žmonių, pravažiuoti trukdė pastatytas įvažiavime automobilis. Jis atsidaręs automobilio langą paklausė, kas atsitiko, ir jam buvo atsakyta, kad rasti kūdikių lavonėliai. Jam parėjus namo, V. F. apsiklojusi gulėjo ant sofos ir žiūrėjo televizijos programą. V. F. atrodė prastai ir jis pasiteiravo, kas jai yra. Ši atsakė, kad buvo pas gydytoją, jai buvo atliktas žarnyno valymas, todėl dabar blogai jaučiasi. Jis iš karto jai papasakojo, ką sužinojo kieme, ir pusiau juokais paklausė V. F., ar tai ne jos darbas. Ši atsakė, kad jis nusišneka, ir priekaištavo, kaip jis taip gali kalbėti. Jis tada V. F. visiškai pasitikėjo ir nebūtų patikėjęs, kad ji taip galėtų padaryti. Ar V. F. tą dieną ėjo į darbą, jis neprisimena. Pamena, kad ji dažnai vaikščiojo į tualetą, aiškino, kad jai valosi žarnynas. Kraujo niekur nematė, rankšluosčio nepasigedo, vonioje nepastebėjo nieko neįprasto. Jei būtų ką nors pastebėjęs, būtų iš karto viską išsiaiškinęs. Kad V. F. buvo nėščia, jis nesuprato. Matė jos padidėjusį pilvą, bet V. F. paaiškino, kad jai žarnyno uždegimas, matydavo, kaip ji gerdavo vaistus „Lepikol“, sakė, kad gydosi Jūrininkų poliklinikoje. Kai jie su V. F. pradėjo draugauti, kai dar kartu su ja negyveno, ir kai per savaitę matydavo ją tik du kartus, jos irgi buvo padidėjęs pilvas, labiau panašus į nėštumą. V. F. ir jam, ir jo mamai aiškino, kad tai dėl žarnyno, kad eina pas daktarus, ir visi ja tikėjo. Kai vieną vakarą abu turėjo važiuoti į vakarėlį, tas pilvas stebuklingai dingo, V. F. aiškino, kad nuo vaistų. Jis įžiūri panašumų tarp šių dviejų atvejų ir daro prielaidą, kad praeitą kartą buvo tas pats, ji galbūt buvo nėščia, ir jis mano, kad ji pagimdė, bet vaiką kam nors atidavė. Kadangi ir anksčiau buvo toks atvejis, jis patikėjo, kad K. F. pilvas išsipūtęs dėl žarnyno problemų. V. F. vaikščiodavo kartu su juo į barus, klubus, šokdavo, jis nepastebėjo, kad būtų nustojusi vartoti alkoholį. Kad V. F. nėščia, nesuprato ne tik jis, bet ir jos artimieji, draugai ir bendradarbiai.

Po to V. F. greitai pasveiko, jie vėl turėjo lytinių santykių. Jie su V. F. buvo susitarę 2009 metų rudenį kartu važiuoti į Vilnių dirbti. Kai V. F. persigalvojo, jis nuėjo pasikalbėti pas jos mamą ir iš jos sužinojo, kad V. F. apie savo gyvenimą jam daug ką melavo, taip pat ir tai, kad yra išsituokusi. Taip pat melavo ir savo mamai, sakydama, kad gyvena pas draugę ir ją slaugo. Kai išaiškėjo V. F. melagystės, jis pradėjo įtarti, kad V. F. galėjo jam meluoti ir dėl žarnyno problemų, ir prašė, kad ši dėl jo ramybės nueitų pasitikrinti pas gydytoją, bet V. F. išvyko iš Lietuvos. Sužinojo, kad dėl naujagimių nužudymo yra įtariama kita moteris ir pamanė, kad V. F. įtarinėjo be reikalo. Vėliau, supratęs, kad jo įtarimai pagrįsti, jis kreipėsi į policiją.

Liudytojas P. D. parodė, kad 2009 m. gegužės 4 d., apie 8 val., dirbo prie „(duomenys neskelbtini)” namo, vedė šviesolaidį. Priėjęs vyriškis paprašė paskambinti į policiją, paaiškino, kad šiukšlių konteineryje yra vaikas. Priėjęs prie šiukšlių konteinerio, jis pamatė jame tarp šiukšlių gulintį negyvą naujagimį ir telefonu apie tai pranešė policijai. Šiukšlių konteineris, kuriame rastas naujagimis, buvo nepilnas, jame šiukšlių buvo mažiau kaip pusė konteinerio talpos.

Liudytoja R. S. parodė, kad jos sūnus K. S. apie dvejus metus draugavo su V. F..V. F. jai pasirodė kaip nuostabi, išauklėta, kultūringa moteris. V. F. su K. kartais atvykdavo į svečius, bet kad V. F. buvo nėščia, ji nepastebėjo. Jei būtų žinoję, kad V. F. laukiasi, būtų jai padėję ir nebūtų kilę jokių problemų. K. nesakė, kad eis į policiją. K. minėjo, kad V. F. pūsdavo pilvą, dėl to ji eidavo pas gydytoją, gerdavo kažkokius vaistus. Kai pilvo neliko ir šiukšlių konteineryje rado vaikus, turbūt K.i kilo įtarimas. 2009 m. K. per motinos dieną buvo atvykęs jos pasveikinti į Palangą. Ji klausė, kur V., K. atsakė, kad ji nuvyko pas savo mamą. K. pas juos pernakvojo ir kitą dieną išvažiavo. Jai žinoma, kad K. bute Klaipėdoje su V. nebegyveno, nes jame buvo pasidarę biurą.

Liudytojas G. S. parodė, kad jo sūnus K. S. kurį laiką Klaipėdoje gyveno su V. F.. V. F. nėščios jis nematė ir kad ji yra nėščia, nežinojo, nors matydavo ją maždaug kartą per mėnesį. 2009 m. per motinos dieną K. namo grįžo vienas, iš jo kalbos suprato, kad jis su V. F. nebegyvena. Jis atvyko sekmadienį apie pietus, išvyko kitos dienos ryte.

Liudytoja D. B. parodė, kad su V. F. draugauja apie 7 metus, nuo mokyklos laikų. Žino, kad V. F. draugavo su K. S. ir labai jį mylėjo. Ji su V. F. susitikdavo vieną ar du kartus per mėnesį, K. S. yra mačiusi kokius du kartus. Kad V. F. yra nėščia, nežinojo. 2009 m. balandžio 4 ar 5 dieną ji buvo pas V. F. svečiuose, su ja kalbėjosi, matė V. F. išpūstą pilvą. V. F. paaiškino, kad turi problemų su skrandžiu, pasakojo, kad buvo pas gydytoją, darėsi tyrimus. Sakė, kad jai gėda išeiti į miestą, nes visi galvoja, jog ji nėščia. Pilvas buvo nedidelis ir ji net nepagalvojo, kad tai gali būti nėštumas. Iš V. F. pasakojimų suprato, kad K. S., su kuriuo ši gyveno, yra impulsyvus ir kartais agresyvus. 2009 m. birželio mėnesį jai V. F. parašė laišką, kad nori skirtis su K., nes šis yra agresyvus ir jai linki mirties. Jos susitiko ir V. F. jai papasakojo, kad šiuo metu gyvena pa močiutę. V. F. buvo liekna, gražiai atrodė, sakė, kad pilvo problemos praeina. Kai paskambino K. S., V. F. bendravo su juo normaliai ir susitarė su juo susitikti. Ji V. F. negalėjo suprasti. Nors ji sakė, kad nebenori su K. S. gyventi, nes jis jai gadina gyvenimą, tačiau ir toliau su juo susitikinėdavo. Matė, kad V. F. yra labai išsekusi. Kai V. F. pasisakė, kad nori išvykti dirbti į Ispaniją, ji jai pritarė, nes manė, kad jai reikia viską pamiršti. Nuo rugsėjo mėnesio jos daugiau nebesimatė.

Liudytoja S. T. parodė, kad su K. S. mokėsi vienoje mokykloje, yra su juo anksčiau draugavusi. Negali tiksliai patvirtinti, ar tikrai su K. S. buvo susitikusi 2009 m. per motinos dieną (2009-05-03). Pamena, kad tą savaitgalį ji buvo atvažiavusi pas mamą į Palangą ir apie 22 val. degalinėje atsitiktinai susitiko su K. S.. Ji su K. S. bendravo iki 2 val., K. S. jai paminėjo, kad pykstasi su savo drauge. K. S. vėliau žiemą susitikęs jai pasakojo istoriją apie draugės V. padidėjusį pilvą, apie šiukšlių konteineryje rastus dvynukus ir apie savo įtarimus, tačiau ji šiais jo įtarimais nepatikėjo ir manė, kad jis prisigalvojo nesąmonių.

Liudytoja R. A. parodė, kad K. S. pažįsta, nes mokėsi su juo vienoje mokykloje. Vieną kartą K. S., vykdamas į Klaipėdą, nuvežė ją į universitetą, į egzaminą. K. S. jai būdamas Palangoje paskambino, norėdamas pasitarti dėl jo ruošiamo kažkokio renginio projekto ir jie susitarė, kad jie susitiks ir pakeliui jis kartu ją nuveš į Klaipėdą, į universitetą. Tai galėjo būti ir 2009 m. gegužės 4 d., bet ji datos neprisimena. Iš Palangos į Klaipėdą išvyko apie 9 val.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2009-05-04 rytą, apie 9 val., šiukšlių konteineriuose „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje kartu su R. Š. ieškojo metalo, patraukė viename ant šiukšlių viršaus gulėjusiame maišelyje buvusį rankšluostį ir iš jo iškrito negyvas naujagimis. Netoliese dirbusių vyrų jis paprašė paskambinti į policiją ir pranešti apie radinį. Policija atvyko greitai, maždaug po 10 minučių.

Klaipėdos apskrities VPK budėtojų dalyje 2009-05-04 9.07 val. užfiksuotas telefoninis pranešimas apie rastą naujagimio lavoną (t. 1, b. l. 126–128).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su įvykio vietos nuotraukomis ir planu –schema matyti, kad 2009-05-04 nuo 9.30 val. apžiūrint šiukšlių konteinerius prie „(duomenys neskelbtini)“ namo, Klaipėdoje, kraštiniame metaliniame konteineryje, ant kurio yra užrašai „UAB Švaros diena Komunalinės atliekos b71“, ant šiukšlių, kurių yra apie pusė konteinerio, viršaus matosi gulintis vyriškos lyties naujagimis, netoli jo guli tuščias juodos spalvos plastikinis maišelis ir margo rankšluosčio dalis, o šalia toks pat maišelis, kurio viduje rasta analogiško margo rankšluosčio dalis ir jame dar vienas vyriškos lyties naujagimis. Viename plastikiniame maiše rasta dažų dalelė (t. 1, b. l. 13– 30).

Pirmojo naujagimio lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 260/09 (03) konstatuota:

1. Pirmasis tirtas miręs vaisius yra vyriškos lyties naujagimio, gimusio devintame nėštumo mėnesyje.

2. Naujagimis gimė nevisiškai išnešiotas, bet pakankamai subrendęs, jokių vystymosi, sklaidos defektų nerasta.

3. Naujagimis gimė gyvas ir kvėpavo. Naujagimis mirė 2009 m. gegužės 3 d. nuo asfikcijos, suspaudus kaklą. Po gimimo naujagimis gyveno trumpai (ne daugiau kaip kelias minutes) ir netrukus mirė, nes virškinamajame trakte rasta oro tik skrandyje, o plonosiose žarnose oro nebuvo.

4. Rastos kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose, raumenyse bei gerklų minkštuosiuose audiniuose, taip pat kraujosruva kairiojoje požandikaulinėje seilių liaukoje atsirado nuo išorinio poveikio, spaudžiant kaklą.

5. Naujagimio kaklo suspaudimas, sukėlęs mechaninę asfikciją, vertinamas kaip sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą.

6. Naujagimio virkštelė perdalyta aštriu būdu, tikriausiai nukerpant (t. 1, b. l. 41 – 52).

Antrojo naujagimio lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 261/09 (03) konstatuota:

1. Antrasis tirtas miręs vaisius yra vyriškos lyties naujagimio, gimusio devintame nėštumo mėnesyje. Naujagimis mirė gimdymo metu ir užgimęs nekvėpavo.

2. Naujagimis mirė 2009 m. gegužės 3 d.

3. Naujagimis gimė nevisiškai išnešiotas, bet pakankamai subrendęs, jokių vystymosi, sklaidos defektų nerasta.

4. Ištyrus naujagimio kūną, rastos daugybinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktoje ir abiejose viršugalvio pusėse, kaukolės deformacija su dešinio momenkaulio įspaudimu. Šie sužalojimai atsirado gimdymo metu suspaudus galvą. Naujagimis žuvo nuo kaukolės suspaudimo, pažeidžiant galvos smegenis. Naujagimio patirta galvos trauma vertinama kaip sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą.

5. Sprendžiant iš rastų požymių, naujagimio kojos, pėdos po gimimo buvo nuplautos ir nuvalytos (t. 1, b. l. 56–66).

Naujagimių teismo medicininio tyrimo komisijos specialistų išvadoje Nr. KM 11/11 (03) konstatuota:

1. Negalima nustatyti, kuris iš naujagimių gimė pirmas. Naujagimis pirmą kartą įkvėpia iš gimdymo takų išlindus krūtinės ląstai. Po galvutės užgimimo iki pirmojo įkvėpimo praeina trumpas laiko tarpas – tiek kiek trunka laiko nuo galvutės iki krūtinės ląstos užgimimo.

2. Kraujosruvos pirmojo naujagimio kaklo minkštuosiuose audiniuose bei asfikcija negalėjo atsirasti virkštelei tampriai apsivyniojus apie kaklą, nes kakle nepastebėta tam būdingos įspaudimo juostos, o ištyrus virkštelę histologiškai, nerasta tam būdingų kraujosruvų virkštelės Vartono drebučių sluoksnyje.

3. Pirmojo naujagimio kaklo sužalojimai atsirado suspaudus kaklą plačiu elastingu daiktu, tokiu kaip rankšluostis ar pan. Mažai tikėtina, kad sužalojimai pirmojo naujagimio kakle galėjo atsirasti nuo spaudimo rankomis, pirštais, nes kakle nerasta išorinių sužalojimų, būdingų rankų pirštų, jų nagų poveikiui.

4. Tikėtina, kad antrojo naujagimio kaukolės sužalojimai galėjo atsirasti dėl išorinės traumos, gimdant vonioje ribotai išskėstomis kojomis.

5. Antrojo naujagimio kaukolės sužalojimai taip pat galėjo būti padaryti spaudžiant užgimusią galvutę rankomis.

6. Antrojo naujagimio galvos sužalojimai negalėjo atsirasti užgimusiam naujagimiui nukritus ir galva atsitrenkus į aplinkos daiktus (grindis, vonią ir pan.) todėl, kad per mažas kritimo aukštis, naujagimio kūną prilaikė virkštelė, be to, iš galvos sužalojimų pobūdžio matosi, kad sužalotos kelios galvos sritys ir šie sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vienkartinio kritimo.

7. Gimdymo traumai tokia kaukolės skliautų impresija, kokia yra nustatyta antrajam naujagimiui, yra nebūdinga.

8. Gimdant medicinos įstaigoje ir teikiant kvalifikuotą medicinos pagalbą, abu naujagimiai galėjo gimti gyvi ir sveiki, nes naujagimiai buvo pakankamai subrendę, sveiki, be vystymosi ir sklaidos trūkumų (t. 5, b. l. 10–15).

DNR tyrimo specialistų išvadose konstatuota, kad ant įvykio vietoje paimto rankšluosčio rastas naujagimių kraujas. Ant rankšluosčio ir nuoplovos nuo pirmojo naujagimio rasta moters kraujo, kad naujagimiai yra identiški dvyniai, kad I. F. gali būti moters, kurios kraujo rasta ant rankšluosčių ir tampono su nuoplova nuo naujagimių, biologinė motina, yra ne mažesnė nei 99,99999 % tikimybė, naujagimio genotipas sutampa su V. F. genotipu, tikimybė, jog K. S. yra naujagimių biologinis tėvas, yra ne mažesnė nei 99,997 % ( t. 1, b. l. 74–75, b. l. 87–92, t. 3, b. l. 112–113, 147–148, t. 5, b. l. 4–5).

Trasologinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(4090)~ISl-9270 nustatyta, kad tikėtina, jog rankšluosčio dalys, paimtos iš įvykio vietos, anksčiau sudarė vieną visumą (t. 1, b. l. 94–96).

Iš medžiagų ir gaminių tyrimo specialisto išvados Nr. 11-1438 (09) matyti, kad tyrimui pateikta dažų dangos dalelė yra daugiasluoksnė (penkių sluoksnių), kurios viršutinis sluoksnis rudos spalvos. Tikėtina, kad ji yra nuo senesnės statybos būsto patalpos, susijusios su drėgme ar bendrojo naudojimo patalpos sienos (t. 1, b. l. 107–109).

Buto “(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, apžiūros metu nustatyta, kad butas yra namo antrosios laiptinės pirmajame aukšte. Butas rekonstruotas ir susideda iš koridoriaus-kambario-virtuvės patalpos, antro kambario, bendros vonios-tualeto patalpos. Bute padarytas remontas. Iš fotonuotraukos (IV fotolentelė), kurioje užfiksuotas vaizdas po vonia, matyti, kad galinė siena yra dengta sena rudos spalvos dažų danga, kuri yra nusilupinėjusi. Panaši danga ir viename iš balkonų (t. 4, b. l. 61).

Vaikai palaidoti 2009 m. birželio 4 d. kaip nežinomas vyriškos lyties naujagimis (Pažyma, mirties liudijimo, gimimo įrašo kopijos, t. 1, b. l. 69–71).

K. S. tyrėjai pateikė susirašinėjimo su V. F. 5 elektroninius laiškus, kuriuos ši jam rašė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 19 d. iki 2010 m. vasario 5 d. Šiuose laiškuose V. F. jausmingai įtikinėja K. S., kad labai jį myli, ilgisi, labai nori su juo susitikti, prašo nesilankyti pas jos motiną. Šiuose laiškuose nėra jokių užuominų, kad K. S. ką nors būtų padaręs ne taip, atvirkščiai, V. F. rašo, kad nori išpirkti savo kaltę (t. 5, b. l. 62–68).

Kaltinamoji V. F. parodė, kad pirmas gimė naujagimis, kurį ji pagimdė, sėdėdama ant klozeto, o antrasis naujagimis gimė jai sėdint vonioje ir buvo žymiai mažesnis už pirmąjį. Kaip matosi iš specialisto išvados, ant antrojo naujagimio kojų nėra varškinių masių, jos nuplautos arba nuvalytos, šis naujagimis mažesnis negu pirmasis (specialisto išvadoje konstatuota, kad pirmojo naujagimio svoris 2150 g, antrojo naujagimio svoris 1830 g). V. F. parodė, kad kai ji gimdė, vonioje buvo vandens ir jai pagimdžius, vaiko kojos galėjo sušlapti ir taip nusiplauti. Todėl, įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo netikėti V. F. parodymais, kad pirmasis gimė didesnis naujagimis, specialistų išvadose įvardytas pirmuoju naujagimiu, kurį, jos aiškinimu, ji pagimdė sėdėdama ant klozeto.

Kaip matosi iš specialistų išvadų, pirmasis naujagimis po gimimo gyveno labai trumpai, tik kelias minutes, po to buvo pasmaugtas. Kaltinamoji teigia, kad naujagimio nei rankomis, nei, pavyzdžiui, rankšluosčiu ar kaip nors kitaip nesmaugė, nebent naujagimio kaklą galėjo suspausti nevalingai, kai vienoje rankoje laikydama naujagimį, prilaikydama jo galvą, kita ranka siekė spintelėje virš vonios buvusių žirklių, kuriomis nukirpo virkštelę. Beje, versiją, kad vaiko kaklą galėjo suspausti siekdama žirklių, kaltinamoji iškėlė po situaciją apibūdinusio konkrečių gynėjo klausimų, šiam pateikus vonios kambario apžiūros protokolą ir iškėlus galimą naujagimio sužalojimo versiją ( t. 6, b. l. 98-108 ). Šią gynybos versiją paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad išorinių naujagimio sužalojimų nėra ir pirmojo naujagimio kaklo sužalojimai atsirado suspaudus kaklą plačiu elastingu daiktu, tokiu kaip rankšluostis ar pan. Mažai tikėtina, kad sužalojimai pirmojo naujagimio kakle galėjo atsirasti nuo spaudimo rankomis, pirštais, nes kakle nerasta išorinių sužalojimų, būdingų rankų pirštų, jų nagų poveikiui. Be to, teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad naujagimio kaklas, atsižvelgiant į sužalojimus ir sukeltas pasekmes, turėjo būti suspaustas pakankamai didele jėga ir, jei tai būtų padaryta rankomis, tai turėjo būti smaugiamas abiem rankomis ir naujagimis negalėjo tokių sužalojimų patirti atsitiktinai gimdymo metu. Kolegija atmeta, kad šis naujagimis galėjo būti pasmaugtas netyčia. Nors kaltinamoji neigia, kad pagimdytas naujagimis kvėpavo, tai paneigta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tai patvirtina išsipūtę naujagimio plaučiai, teigiami plaučių mėginiai, oras skrandyje bei histologiniai tyrimo duomenys- dauguma plaučių alveolių išsiskleidusios oringos. Ta aplinkybė, kad V. F. tyčia nenustatytu daiktu spausdama naujagimio kaklą jį uždusino, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog ji matė, kad vaikas kvėpuoja ir suprato, kad jis yra gyvas ir spausdama kaklą tyčia atėmė jam gyvybę. V. F. parodė, kad gimdymo metu į vonios kambarį niekas įėjęs nebuvo, jai gimdyti niekas nepadėjo. Jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti kitas išvadas, byloje nėra. Pirmasis naujagimis gyveno labai trumpai, tik kelias minutes, tuo metu V. F., kaip ji pati pripažino, buvo vonios patalpoje, niekur išėjusi nebuvo, gimdė kitą naujagimį, todėl pirmąjį naujagimį nužudyti galėjo tiktai ji pati. Kad V. F. nesiruošė auginti gimsiančių vaikų, patvirtina aplinkybės, kad ji darbovietėje neprašė atostogų, nesiekė socialinių garantijų, dėl nėštumo nesikreipė į gydytojus, nepirko būsimam naujagimiui kraitelio ir niekaip nesiruošė būsimam vaiko auginimui.

Kad V. F. neketino auginti naujagimių ir jos nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, patvirtina ir tai, kad ji slėpė savo nėštumą. Kad ji nėščia, nežinojo jos patys artimiausi žmonės – tėvai, močiutė, geriausia draugė, bendradarbiai, nors ji dirbo iki pat paskutinių dienų. Akivaizdu, kad ji išradingai slėpė pasikeitusią figūrą ir įtikinamai melavo, kad ją kamuoja virškinimo problemos ir ji dėl to lankosi pas gydytojus, tačiau, kaip matosi iš byloje esančių medicinos įstaigų pažymų, dėl tokių problemų ji nesigydė. Iš VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos 2010-02-20 rašto Nr. 1.30-59 matyti, kad V. F. konsultacinėje poliklinikoje lankėsi tik 2004-04-28 pas gydytoją neurologą (t. 3, b. l. 120). Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2010-02-24 pranešimo Nr. S3-130 matyti, V. F. centre neregistruota (t. 3, b. l. 122). Kad V. F. nėščia, nesuprato ir gydytoja. Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2010-03-29 pranešimo Nr. Al-1167 matyti, kad V. F. 2009-02-19–2009-12-30 ambulatoriškai konsultuota UAB „Šviesmeda“ (t. 3, b. l. 124). UAB „Šviesmeda“ medicinos centro rašte nurodyta, kad V. F. į gydymo įstaigą kreipėsi 2008-12-29, apžiūrėjo gydytoja R. T.. Diagnozuotas ūminis bronchitas. Kitą kartą kreipėsi 2009-02-19 dėl juosmens-kryžmens šaknelių uždegimo. Daugiau nesikreipė (t. 3, b. l. 126 ). Iš V. F. sveikatos istorijos kopijos matosi, kad 2009-02-19 pacientė kreipėsi dėl juosmens skausmų. 2009-02-25 jai išduotas siuntimas stuburo-juosmens rentgeno tyrimui, tačiau V. F. šių tyrimų neatliko ( t. 3, b. l. 129–137 ). Tai paneigia kaltinamosios parodymus, kad dėl nėštumo kreiptis į gydytojus ji neturėjo laiko ir patvirtina, kad ji nėštumą slėpė sąmoningai. Visiškai akivaizdu, kad jei gydytoja būtų supratusi, ar pati kaltinamoji būtų pasakiusi, kad yra nėščia, ji nebūtų siunčiama tyrimui rentgenu. Nėra pagrindo netikėti, kad apie tai, jog V. F. yra nėščia, nesuprato ir vaikų tėvas dėl jauno amžiaus mažai patirties turintis K. S., nes jie su V. F., kuri slėpė savo nėštumą, kartu tam tikrą laiką kartu nebegyveno, prieš V. F. gimdymą kartu gyveno trumpai, tik apie 2 savaites.

Kad V. F. veikė kryptingai, įrodo ir jos veiksmai gimdymo metu. Nors gimdė mieste, kaip ji pati pripažino, turėjo net du telefonus, gyveno daugiabutyje, kuriame yra galimybė kreiptis ir į kaimynus, prasidėjus sąrėmiams, kurie truko pakankamai ilgą laiką, medicininės pagalbos nesikvietė, gimdyti į ligoninę nevyko, gimus pirmajam vaikui, kaip ji teigia, be gyvybės požymių, jo negaivino ir vėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos, toliau tęsė gimdymą namuose. Pagimdžiusi, nors teigia patyrusi didelius skausmus, taip pat į medicinos įstaigą nesikreipė, o kitą rytą, kaip teigia, išėjo į darbą. Iš visų šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad V. F. nuosekliai siekė savo tikslo atsikratyti naujagimių, o po to nuslėpti įvykusį gimdymą ir padarytą nusikaltimą.

Kad V. F. duodama parodymus nėra atvira, matosi ir iš jos parodymų apie vaikų lavonų išgabenimo iš buto aplinkybes. V. F. parodė, kad gimdymo metu namuose buvo vaikų tėvas K. S., tačiau jis į vonios kambarį jai gimdant nebuvo įėjęs, į jos pagalbos šauksmą neatsiliepė. Tačiau tvirtina, kad K. S. po gimdymo nenustatytu laiku jai nieko nežinant sutvarkė vonios kambarį ir išmetė naujagimių lavonus į prie namo esantį šiukšlių konteinerį. V. F. parodė, kad vaikus ji pagimdė 2009 m. gegužės 3 d. apie pietus, abu vaikai gimė negyvi, ji vaikų lavonus paliko vonioje ant grindų patiestų suplėšyto rankšluosčio skiaučių, o pati nuėjusi į kambarį miegojo iki kitos dienos 7 val. ryto, naktį nesikėlė ir į vonios kambarį įėjusi nebuvo. Kai atsikėlė kitą rytą apie 7 val., vaikų vonioje neberado, vonios patalpa buvo sutvarkyta. Tvirtina, kad išmesti vaikus ir sutvarkyti vonios kambarį galėjo tik vienintelis buvęs namuose ir apie gimdymą žinojęs K. S., nes ji nežino, kokiu laiku jis tiksliai išvyko į Palangą.

Komunalines atliekas tvarkančios UAB „Švaros diena“ pažymoje nurodyta, kad šiukšlės iš konteinerių, kurių viename rasti išmesti negyvi naujagimiai, buvo išvežtos 2009-05-01 ir 2009-05-04 apie 7 val. ryto, konteinerius, stovinčius “(duomenys neskelbtini)” kieme, tuština tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais (t. 1, b. l. 140, 142).

Naujagimių lavonai rasti 2009 m. gegužės 4 d., pirmadienį, ryte. Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, konteineris, kuriame rasti kūdikių lavonai, nepilnas, vaikų lavonai rasti ant šiukšlių viršaus, šiukšlių konteinerių aplinka tvarkinga, dauguma konteinerių uždaryti, nors iš gyvenimiškos patirties žinome, kad po sekmadienio, nes šiukšlės išvežamos ne kas antrą dieną, kaip paprastai, o po dviejų dienų, šiukšlių konteineriai prieš išvežimą būna pilni, o dažnai netgi perpildyti ( ypač atsižvelgiant, kad buvo švenčiama Motinos diena). Tai patvirtina, kad tikrai tą rytą šiukšlės buvo išvežtos ir kad naujagimių lavonai į šiukšlių konteinerį išmesti 2009 m. gegužės 4 d. apytikriai nuo 7 val. ryto, kai buvo ištuštinti konteineriai, iki 8.30 val.– 9 val. ryto, kai naujagimių lavonai buvo surasti. Tai paneigia V. F. parodymus, kad negyvus vaikus į šiukšlių konteinerį išmetė K. S., nes ji pati patvirtino, kad jai ryte atsikėlus apie 7 val., K. S. tuo metu namuose nebuvo, jis buvo išvykęs į Palangą. Kad K. S. tikrai 2009-05-03 buvo išvykęs į Palangą ir grįžo į Klaipėdą tik kitą rytą, patvirtina ir nuosprendyje aptarti įrodymai. V. F. samprotavimai, kad K. S. tyčia vaikų lavonus išmetė į konteinerį prie namų, kad ji būtų apkaltinta, prieštaringi ir nelogiški. Pagal jos parodymus išeitų, kad žmogus, elgęsis ypatingai beširdiškai, neatsiliepęs į jos pagalbos šauksmą gimdymo metu, nekvietęs greitosios medicinos pagalbos, vėliau niekieno neprašomas po gimdymo švariai išvalė vonios kambarį, išnešė naujagimių lavonus, juos kažkur slėpė iki kitos dienos ryto, o po to parvykęs iš Palangos, išmetė juos į prie namų stovintį šiukšlių konteinerį. Kolegijos nuomone, išmesti nužudytus naujagimius galėjo tik pati kaltinamoji, nes tik ji tuo metu buvo namuose.

V. F. buvo kaltinama, kad nužudė du bejėgiškos būklės savo naujagimius:

„2009 m. gegužės 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, buto “(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, vonios kambaryje, būdama devintą mėnesį nėščia, V. F. pagimdė du vyriškos lyties gyvybingus naujagimius ir, turėdama išankstinę tyčią naujagimius nužudyti, kelios minutės po gimimo vienam naujagimiui nenustatytu objektu suspaudė kaklą ir padarė kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, raumenyse, gerklose, sukėlė asfiksiją, dėl kurios šis tuoj pat mirė, o kitam gimdymo metu rankomis suspaudė kaukolę ir padarė daugybines kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose – kaktoje ir abiejose viršugalvio pusėse, kaukolės deformaciją ir dešinio momenkaulio įspaudimą, pažeidė galvos smegenis, dėl to šis tuoj pat mirė. Tokiu būdu V. F. nužudė du bejėgiškos būklės savo naujagimius, kurių lavonus 2009 m. gegužės 4 d. ryte prie “(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, išmetė į šiukšlių konteinerį, kuriame jie buvo rasti tą pačią dieną apie 8.30 val“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 126 straipsnio 2 dalies 5 punktas dėl antro naujagimio nužudymo neįrodžius kaltinamosios kaltės iš kaltimo šalinamas.

Antrasis naujagimis, kaip nustatyta specialistų, žuvo nuo kaukolės suspaudimo pažeidžiant galvos smegenis gimdymo metu, gimęs nekvėpavo. Specialistų nustatyta, kad toks galvos sužalojimas gimdymo traumai nebūdingas, gimdymo metu naujagimiai tokių galvos smegenų sužalojimų nepatiria. Teisiamajame posėdyje specialistai paaiškino, kad tai patvirtina sužalojimų pobūdis, ypač kaukolės įspaudimas dešiniame momenkaulyje stačiu kampu ir gana giliai, visu centimetru.

Kaltinamoji V. F. nepaaiškino, kokiu būdu suspaudė gimstančio vaiko galvą taip, kad buvo suspausti ir sužaloti jo smegenys. Ji parodė, jog gimdant jai niekas nepadėjo, gimdydama, norėdama palengvinti gimdymą, ji jokių įrankių nenaudojo, jėga naujagimio, norėdama greičiau pagimdyti, netraukė, bet tuo pačiu parodė, kad neprisimena kaip nukirpo naujagimiui virkštelę bei kur dingo placenta.

Jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kokiais veiksmais ( rankomis ar kitaip ) kaltinamoji suspaudė ir sužalojo gimstančio vaiko galvą, byloje nėra. Nors specialistų išvadoje konstatuota, kad naujagimis gimdant medicinos įstaigoje ir teikiant kvalifikuotą medicinos pagalbą, galėjo gimti gyvas ir sveikas, nes abu naujagimiai buvo pakankamai subrendę, sveiki, be vystymosi ir sklaidos trūkumų (t. 5, b. l. 10–15), pabrėžtina, kad V. F. gimdė ne ligoninėje. Gimdydama gyvenime pirmą kartą, namų sąlygomis, be pašalinių asmenų pagalbos, vonioje, ribotai išskėstomis kojomis, kas, kaip matosi iš specialistų išvados, taip pat galėjo turėti naujagimį traumuojantį poveikį, V. F. patyrė labai didelę emocinę įtampą, stresą, pasimetimą, ir, kaip ji pati parodė, labai didelį fizinį skausmą, todėl nevalingai antram naujagimiui galėjo būti padaryta šiaip normaliomis sąlygomis gimdant nebūdinga galvos trauma. Nėra tiksliai nustatyta nei gimdymo eiga, nei jos laikas, nei kiti ypatumai, galėję lemti vaisiaus sužalojimą. Be to, kaip yra konstatuota, šiam naujagimiui sužalojimai buvo padaryti, kai jis dar nebuvo gimęs. Specialistai davė išvadą, kad galvos traumą naujagimis patyrė dar būdamas gimdymo takuose, išorėje pasirodžius tik galvutei, dar jam neįtraukus į plaučius oro, nes krūtinės ląsta dar nebuvo išorėje ir tebebuvo suspausta. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 2 straipsnį vaiko gimimu laikomas vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo. Įstatyme nurodyta, kad vaiko gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas, o pagal šio įstatymo 4 straipsnį vaiko gimimo momentu pripažįstamas viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Kolegija pritaria nuomonei, jog šiais įstatymais yra įtvirtinta, kad žmogaus vaisiaus gyvybės ir savarankiško funkcionavimo kaip žmogaus pradžia yra momentas, kai savarankiškai kvėpuojantis ir turintis širdies plakimą vaisius visas pasirodo iš moters organizmo ir konstatuoja, kad pareikštame kaltinime prieštaringai ir neteisingai yra nurodyta, kad antras naujagimis buvo pagimdytas, bet tuo pačiu teigiama, kad naujagimis nužudytas gimdymo metu.

Veikos kvalifikavimas.

Įrodyta, kad V. F. pasmaugdama tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo naujagimį.

Ši jos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (nužudymas mažamečio) 2 punktą (nužudymas bejėgiškos būklės asmens) 3 punktą (savo vaiko nužudymas).

Bausmės skyrimo motyvai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, kad kaltinamoji padarė labai sunkų, vieną pavojingiausių, sukeliančių neatkuriamų padarinių nusikaltimų – veikdama tiesiogine tyčia nužudė tik pradėjusį gyventi bejėgį savo naujagimį. Jos veiką kvalifikuoja trys aplinkybės.

Kaltinamosios V. F. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia, kad V. F. yra jauno amžiaus, jos asmenį, išskyrus kaltinimą, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Ji neteista, nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka ( t. 5, b. l. 114 ). Iš SODR-os informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. F. nuo 2007-10-18 iki 2008-04-14 dirbo UAB „COVERLINE BALTIC“, nuo 2008-06-26 iki 2009-06-02 UAB „BTTS“ , dirbo ir gyvendama Ispanijoje (t. 5, b. l. 118–119, 136-149).

Skirdama bausmę kolegija atsižvelgia ir į kitas aplinkybes.

Iš V. F. teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-139/2011 matosi, kad nusikalstamos veikos padarymui galėjo turėti įtakos ir V. F. būdo savybės. Nustatyta, kad V. F. 2009-05-03 įvykių metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės ji galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Gimdymas ir jo aplinkybės V. F. galėjo paveikti kaip psichotraumuojanti situacija, sukeldama pasimetimo, išgąsčio jausmus, tačiau duomenų, kad ši emocinė būsena būtų siekusi fiziologinio afekto ar kitos emocinio susijaudinimo būsenos lygį, galėjusios turėti esminės įtakos jos sąmonei, situacijos suvokimui ir kritiškam savo veiksmų ir jų pasekmių įvertinimui, nepakanka. Šiuo metu ji neserga psichikos sutrikimu. V. F. būdingas emocinis nebrandumas, polinkis niveliuoti sunkumus ir vengti tiesioginės konfrontacijos, išsisukti iš situacijos, atidėliojant jos sprendimą, nutylint tiesą ar meluojant (t. 5, b. l. 26–32).

Padaryti šią labai sunkią nusikalstamą veiką, kolegijos nuomone, galėjo pastūmėti ir tai, kad asmuo, su kuriuo ji gyveno, atvirai teigė, kad neketina kurti su ja šeimos, nesiejo su ja savo ateities, o partnerystės santykiai buvo paviršutiniški, nebrandūs, nebuvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir dėmesiu vienas kitam. Akivaizdu, kad baimė dėl galimų pasekmių jos gyvenimui užgožė neprabudusius motiniškus jausmus ir pastūmėjo padaryti labai sunkų nusikaltimą.

Skirdama bausmę kolegija taip pat atsižvelgia, kad V. F. gyvendama Ispanijoje 2011 m. vasario 21 d. pagimdė dvynukes mergaites, kurios yra globojamos Ispanijos institucijų ir joms labai reikalingas jos motiniškas dėmesys (t. 4, b. l. 118–120).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. F. skiriama bausmė švelnesnė, negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Iš kaltinamosios priteistinos proceso išlaidos.

Vadovaujantis 2010-02-24 teismo nutartimi, BPK 154 str. nustatyta tvarka buvo klausomasi kaltinamosios motinos I. F., kuri naudojosi telefono abonentu Nr. 8-606-12624, telefoninių pokalbių ir daromi jų įrašai. Užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai, kuriuose kalbama apie tiriamo nusikaltimo aplinkybes: 20010-02-26 17.53 val. I. F. skambina savo mamai G. D., 2010-03-08 14.54 val. kaltinamoji V. F. skambina mamai I. F., 2010-03-22 16.11 val. I. F. skambina mamai G. D.. Iš šių pokalbių matosi, kad kaltinamoji V. F. žinojo, kad jos ieško policija ir pradėtas tyrimas pagal K. S. pareiškimą, diskutavo, kad jai neverta grįžti į Lietuvą, kad artimieji neturi sakyti jos gyvenamosios vietos (Nutartis, protokolas ir suvestinė, t. 4, b. l. 3–32).

Kaip matosi iš nutarimo, 2010-04-29 V. F. buvo pripažinta įtariamąja ir buvo paskelbta jos paieška (t. 4, b. l. 142). 2010-04-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė –suėmimas ( t. 4, b. l. 89–90). 2010-05-11 išduotas V. F. Europos arešto orderis (t. 4, b. l. 96–101 ). Pagal Europos arešto orderį V. F. 2010-12-03 sulaikyta Barselonoje, Ispanijos Karalystėje (t. 4, b. l. 114). 2011-04-02 V. F. pargabenta į Lietuvos Respubliką (t. 4, b. l. 123). 2011-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jai nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas (t. 4, b. l. 155–156).

Kadangi V. F. apie tiriamą bylą ir kad yra ieškoma žinojo, susitarę su ja jos artimieji slėpė jos gyvenamąją vietą, F. F. privalo atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su jos pargabenimu į Lietuvą. Nors V. F. Ispanijoje gyveno ir dirbo oficialiai, jos gyvenamoji vieta buvo sužinota tik klausantis jos ir artimųjų telefoninių pokalbių ir Interpolo pagalba. V. F. perdavimo Lietuvai pagal Europos arešto orderį išlaidos – 12 714,55 Lt, įrodytos byloje esančiais dokumentais (t. 4, b. l. 128–140) ir pripažintinos proceso išlaidomis ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. F. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš V. F. 12 714,55 Lt valstybei proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai, dvi rankšluosčio dalis, tris polietileninius maišus, naujagimių kraujo lyginamuosius pavyzdžius, du tamponus su nuoplovomis nuo naujagimių, 10 vnt. objektų, panašių į plaukus, siūlo fragmentus, dažų dangos dalelę, K. S., L. F., V. F. seilių lyginamuosius pavyzdžius, CD laikmeną su nuotraukomis prie buto “(duomenys neskelbtini)”, Klaipėdoje, apžiūros protokolo, saugomus Klaipėdos apskrities VPK SNTS daiktinių įrodymų saugykloje (t. 5, b. l. 104), ir CD su duomenimis iš I. F. telefono, CD su 2009-05-04 telefoniniu pranešimu 112 apie rastą naujagimio lavoną ir CD su I. F. telefoniniais pokalbiais, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomąją priemonę V. F. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2010 m. gruodžio 3 d.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.