- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- N-663-152-07
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) Miškų kontrolės skyriaus pareigūnas J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2005 m. rugsėjo 3 d. Pasvalio rajone, Daujėnų seniūnijos Petrovkos kaime, rėždamas biržę 1,3 ha ploto plynam sanitariniam kirtimui K. B. ir D. B. privačioje miško valdoje, neteisingai nustatė linijų 1-2 ir 3-4 kampus, neteisingai pamatavo sklypo ribas, jas skaičiuojant nuo miško pakraščio. Šiais veiksmais miškininkas specialistas J. J. atrėžė 0,6 ha ploto gretimoje P. J. ir E. V. miško valdose. Ši J. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 61 straipsnio 4 dalį.
Institucijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutarime konstatuota, kad J. J. protokole nurodyta veika pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punktą ir padarė ATPK 61 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skyrė 350 Lt baudą.
J. J. 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimą apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą. K. B. kreipėsi į jį prašydamas atlikti biržės atrėžimą. Jam nuvykus į vietą, buvo parodyta miško valda, metalinis kuolas ir seni aprišimai medyje, kurie žymėjo sklypo kraštą. Kartu su K. B. buvo pamatuoti atstumai nuo miško krašto iki sklypo taško Nr. 1 ir nuo sklypo taško Nr. 1 iki sklypo taško Nr. 4. Atstumai sutapo su esančiais sklypo plane. Sklypo ribų kampai plane nebuvo nurodyti ir jie pagal jo matavimus plane ir natūroje sutapo. Jo darbą tikrino komisija, o būtent miško patologas R. B. ir vyr. inspektorė H. P. Pastarosios reikalavimu jis perdarė biržės brėžinį, nes jis buvo nubraižytas ranka. Su H. P. jie permatavo atstumą nuo miško krašto iki taško Nr. 1 ir jis buvo tas pats, kaip ir matuojant su K. B. H. P. sutiko, kad biržė atribota teisingai ir K. B. pateikus visus dokumentus buvo gautas leidimas miško kirtimui atlikti. Taip pat teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir administracinės bylos medžiagoje nėra nurodyta, kokie turėjo būti K. B. miško valdos linijų 1-2 ir 3-4 kampų dydžiai, kokią kampų bei atstumų nuo miško pakraščio paklaidą jis padarė. Miško savininko P. J. sklypo plane nėra spaudo, kad jo sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o sklypo savininkės E. V. sklypo plano administracinėje byloje visai nėra. Be to, vyr. inspektorė H. P. nesupažindino jo su ATPK 272 straipsniu, neišaiškino jo teisių bei pareigų, protokolo nuorašas jam nebuvo įteiktas.
Institucija prašė skundą atmesti. Teigė, kad J. J. nubaustas už tai, jog atrėždamas biržę neteisingai nustatė kampus. Komisija tikrino miško sanitarinę būklę. Kampai nebuvo matuoti, tik žiūrėtas atstumas iki miško pakraščio. Leidimas kirsti buvo išduotas pagal brėžinį, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad J. J. nedalyvavo surašant protokolą, jis nesupažindintas ir su patikrinimo aktu, nes išėjo iš kabineto.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Institucijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra konkrečiai nurodyta, ką J. J. pažeidė, kokie klaidingi veiksmai buvo atlikti, kurie užtraukė jam administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris yra vienas iš pagrindinių įrodymų apie pažeidimą administracinėje byloje, nenurodyta, kokia buvo linijų, kampų paklaida. Abejonių kelia ir Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 72 patikimumas. Iš byloje pateiktų liudytojų paaiškinimų matyti, kad patikrinimo akto Nr. 72 nagrinėjant administracinę bylą iš viso nebuvo, arba jis nebuvo pateiktas susipažinti. Tai įrodo ir J. J. paaiškinimas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad per bylos nagrinėjimą, kuriame jis dalyvavo, tačiau paskiau išėjo, jokio patikrinimo akto nebuvo. Patikrinimo aktas teismui nebuvo atsiųstas su administracine medžiaga, o tik pateiktas teismo posėdyje. Taip pat kelia įtarimų ir patikrinimo akto data, kuri įrašyta skirtingos spalvos tušinuku, nei visas patikrinimo aktas. Patikrinimo akte prie P. J. parašo yra taisyta data, todėl remiantis aktu daryti tam tikras išvadas nėra pagrindo. Atliekant patikrinimą ir surašant patikrinimo aktą J. J. nedalyvavo, nebuvo kviestas. Tai, kad J. J. atsisakė susipažinti su patikrinimo aktu Nr. 72, nėra įrašyta. J. J. nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Tai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta liudytoja O. R. . Teismo nuomone bylos nagrinėjimas turi prasidėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių išaiškinimu, o H. P. nurodytos aplinkybės, kad ji nespėjo jų išaiškinti, nes J. J. išėjo, nepagrįstos. O. R. teismo posėdyje nurodė, kad pokalbis tarp J. J. ir H. P. vyko apie valandą, todėl per tokį laiko tarpą H. P. turėjo galimybę išaiškinti J. J. jo teises. Taip pat administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kokie medžiai buvo iškirsti svetimoje valdoje, ar biržė buvo blogai atrėžta (nors liudytojai patvirtina, kad biržė buvo atrėžta teisinga), ar buvo blogai sužymėta natūroje, nesiaiškinta, ar miško kirtimo darbus atliekantys asmenys iškirto tiksliai taip, kaip ir buvo sužymėta. Institucija tiriant bei nagrinėjant pažeidimo bylą pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, renkant įrodymus neįvykdė ATPK 248 straipsnyje numatytos pareigos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, dėl to negalima laikyti priimtą nutarimą teisėtu.
II.
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutarimą. Nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 3 d. J. J. , kuris turi miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją, kaip privatus asmuo teikė plyno sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo paslaugą K. B. ir D. B. privačioje miško valdoje. Rėždamas 1,3 ha ploto biržę neteisingai nustatė linijų 1-2 ir 3-4 kampus, dėl to neteisingai išmatavo kirtimui skirtos biržės parametrus. Šiais veiksmais J. J. neteisingai atrėžė 0,6 ha ploto gretimose P. J. ir E. V. miško valdose. Nekvalifikuotai ir nekruopščiai atlikdamas sanitarinio kirtimo biržės atrėžimo darbus J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. Dl-577 "'Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo" 13.1 punktą. Tai patvirtina 2005 m. gruodžio 2 d. miškų valdos patikrinimo aktas Nr. 72, kur kampų paklaidos vidurkis net 12 laipsnių. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime aiškiai nurodyta, kad J. J. K. B. ir D. B. privačioje miško valdoje neteisingai nustatė linijų 1-2 ir 3-4 kampus, neteisingai pamatavo sklypo atstumą nuo miško pakraščio. Šiais veiksmais atrėžė 0,6 ha ploto gretimose P. J. ir E. V. miško valdose. Teismas nevertino 2005 m. gruodžio 2 d. patikrinimo aktu Nr. 72 užfiksuotus neteisėto sklypo ribų nustatymo pažeidimus, o tik apsiriboju teiginiu, kad aktas kelia abejonių, nes data taisyta kitos spalvos tušinuku, jis pateiktas teismo posėdyje. Šie teismo motyvai niekuo nepagrįsti. Įstatymas nedraudžia papildomą medžiagą pateikti teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53, 57 straipsniai). Akte pataisytas kvartalo Nr. 889 nėra esminis pažeidimas, juk aiškiai nurodoma miško valda, priklausanti K. B. ir D. B. , o akte įrašyta data pataisyta paties P. J. ranka ir jo turimu tušinuku bei patvirtinta parašu (nors akte šioje vietoje nereikalaujama rašyti datą). Teismas, konstatuodamas faktą, kad pokalbis tarp H. P. ir J. J. vyko apie valandą, neatkreipė dėmesį į liudytojos O. R. parodymus, kad J. J. buvo pasakyta, jog jis neteisingai nustatė linijų kampus, neteisingai pamatavo sklypo atstumą prie miško pakraščio, nesutiko pasirašyti protokolo, susipažinti su juo, teikti paaiškinimus. Teismas neatsižvelgė į H. P. parodymus atsiliepime į J. J. skundą, kuriame ji nurodė, kad J. J. pateikė bylos medžiagą, nurodė kokį ATPK straipsnį ir punktą jis pažeidė, pasakė kokį pažeidimą padarė, tačiau sužinojus, kuo yra kaltinamas, J. J. elgesys pasikeitė ir jis išėjo iš kabineto nelaukdamas, kol bus surašytas protokolas. Jis buvo surašytas tą pačią dieną ir kartu su kvietimu atvykti į bylos nagrinėjimą išsiųstas J. J. . Teismas neteisingai konstatavo, kad administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kokie medžiai iškirsti svetimoje valdoje. Privačių miško valdų 2005 m. gruodžio 2 d. patikrinimo akte Nr. 73 nurodyta, kad P. J. valdoje iškirsta 0,25 ha miško (44,833 m3 medienos), o akte Nr. 74, kad E. V. valdoje iškirsta 0,35 ha miško (60,602 m3 medienos). Teismas neatsižvelgė į miško savininkų P. J. ir E. V. parodymus, kuriais jie paliudijo, kad dėl neteisingo matavimo buvo iškirsta dalis jų miško. Miškas iškirstas dėl J. J. kaltės, kuris dėl savo aplaidumo ir nekvalifikuotai atlikto darbo neteisėtai atrėžė biržę. Teismas taip pat nevertino, kad ne kieno nors kito, o asmens, kuris atlieka biržės atrėžimo darbus, pareiga įsitikinti, kad nebūtų peržengtos sklypo ribos, o jei nėra aiškios ribos ar nematomi spindžiai ir riboženkliai, jis privalo pasitikrinti ir įsitikinti, ar gerai atliko biržės apmatavimą. Teismas nepilnai atliko savo funkcijas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišvengtų atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindai yra reglamentuoti ATPK 250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nutraukė J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau nenurodė, kokiu minėtame ATPK 250 straipsnyje numatytu pagrindu buvo priimtas toks procesinis sprendimas. Teismas skundžiamą nutarimą grindė šiais argumentais:
Pirmiausia tuo, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nebuvo konkrečiai nurodyta, ką J. J. pažeidė, kokius neteisėtus veiksmus atliko, kokią padarė linijų bei kampų paklaidą. Išanalizavus bylos medžiagą spręstina, kad šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas nutraukti bylą. J. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo aiškiai nurodyta, kaip objektyviai pasireiškė jam inkriminuota veika, o būtent tuo, kad jis neteisingai nustatė linijų 1-2 ir 3-4 kampus, neteisingai pamatavo sklypo ribas, jas skaičiuojant nuo miško pakraščio, dėl ko atrėžė 0,6 ha ploto gretimose P. J. ir E. V. miško valdose. Šia jo veika buvo viršytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punkte numatytos maksimalios paklaidos ribos: linijų paklaida - +-1 m šimtui metrų, kampų paklaida - +-1o kampui. Pastarasis teisės aktas administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodytas, tačiau jis nurodytas Institucijos 2005 m. gruodžio 28 d. nutarime. Iš J. J. paaiškinimų teisme seka, kad jis teisingai suprato jam reiškiamo kaltinimo esmę, dėl ko teisminiame nagrinėjime galėjo tinkamai naudotis savo teise į gynybą. Konkretūs paklaidos dydžiai buvo nustatinėjami administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo eigoje.
Kiti bylos nutraukimo argumentai siejami su teismui iškilusiomis abejonėmis dėl byloje esančio patikrinimo akto Nr. 72. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad minėtame akte iš tiesų yra atitinkami taisymai bei neaiškumai, galėję kelti abejones dėl šio akto kaip įrodinėjimo priemonės tinkamumo, tačiau be minėto patikrinimo akto administracinio teisės pažeidimo byloje buvo ir kiti įrodymai, o būtent liudytojų H. P. , P. J. , E. V. parodymai, žemės sklypų planai, patikrinimo aktų Nr. 73 ir 74 patvirtintos kopijos (originalai neišreikalauti), kurie yra reikšmingi vertinant, ar vykdant miško kirtimą pagal J. J. paruoštą brėžinį buvo iškirsti gretimų žemės sklypų medžiai, kas leistų spręsti, kad sklypo linijos bei kampai buvo sužymėti klaidingai, tačiau šių byloje esančių įrodymų teismas nevertino.
Sprendimą nutraukti bylą teismas grindė ir tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos jo procesinės teisės. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnio 4 dalis iš tiesų įpareigoja surašant protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas šio kodekso 272 straipsnyje. Tačiau iš liudytojų H. P. , O. R. parodymų seka, kad J. J. nedalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes, nesutikdamas su jam reiškiamais kaltinimais, išėjo iš protokolą surašiusios pareigūnės kabineto. Šių aplinkybių J. J. neneigia. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijoje jis nedalyvavo, nors jam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir jis to neneigia. Be to, J. J. dalyvavo jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime teisme, kur jam buvo išaiškintos minėtos ATPK 272 straipsnyje reglamentuotos teisės ir pareigos ir jis jomis naudojosi. Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, kad minėtas pirmosios instancijos teismo nurodytas procesinis pažeidimas negali būti pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu tik tada, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, turi ištirti ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o bylos nutraukimo klausimas esant neįrodytoms tam tikroms reikšmingoms bylai aplinkybėms gali būti sprendžiamas tik konstatavus, kad yra išsemtos visos galimybės surinkti naujus minėtoms aplinkybėms nustatyti reikšmingus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas proceso teisės normas, byla nebuvo išnagrinėta pilnai, objektyviai ir visapusiškai, o to pasėkoje galėjo būti neteisingai išspręsta, tad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti, o J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.