Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė, sekretoriaujant L. S. ,

institucijos teikiančios išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus atstovei D. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. J., V. J., A. J., institucijos teikiančiai išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė D. G. prašė pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tenkinti ir vadovautis eksperto išvada. L. J. turi savo vardu registruoto turto, gauna išmokas. Skyriaus nuomone jai tikslinga nustatyti globą ir globėja ir turto administratore paskirti pareiškėją. Kitų asmenų norinčių atlikti globėjo pareigas nėra. .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Pareiškėja A. J. prašo pripažinti L. J. neveiksnia, kadangi ji serga psichikos sutrikimu. L. J. viena negali gyventi, nes pati nesugebėtų pasigaminti valgyti, pavalgyti, išgerti vaistų. Ji nesugebėtų apsipirkti, sumokėti mokesčių . L. J. nesugeba pilnavertiškai ir objektyviai įvertinti gaunamos informacijos, nesupranta ir nesidomi politika, nesupranta kas tai yra šeima, nesidomi jokiais įvykiais, nesuprastų darbo prasmės ir reikšmės. Sutinka, kad būti globėja ir atlikti turto administratoriaus pareigas.

Byloje pateikta Marijampolės socialinės pagalbos centro išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

2019m. vasario 7-vasario 22d. ekspertizės aktu nustatyta, kad L. J. konstatuota įgyta silpnaprotystė-kita kraujagyslinė demencija. Konstatuotas sutrikimas yra nuolatinio(negrįžtamo) pobūdžio. L. J. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir esamus įrodymus , L. J. pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad L. J. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji yra visiškai apatiška bet kokiai veiklai ir bijo pokyčių, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir vidinės demotyvacijos , be to yra nedarbinga. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų , nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti L. J. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti L. J. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad L. J. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų L. J. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip sveikatos priežiūros sritis, ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiam. Todėl kitose srityse L. J. pripažintina neveiksnia.

Pareiškėja prašo nustatyti L. J. globą ir turto administratoriumi paskirti pareiškėją. Sutinkamai su LR CPK 468 str.4d. , 505 str., bei atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti dokumentai ir išreikalauti visi duomenys, prašymas tenkintinas.

Kadangi L. J. dėl sveikatos būklės – yra visiškai priklausoma nuo kito asmens, todėl negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, dėl ko jai nustatytina globa, o globėju skirtina pareiškėja, kuri atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus bei daugiau nei du metai globoja mamą. Juolab, kad kitų asmenų, norinčių atlikti globėjo pareigas nėra. (CK 3.277 str.). Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos tinkamumo atlikti globėjos pareigas, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 3.277 str., 3.245 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos A. J. kandidatūra atitinka įstatymo reikalavimus, numatytus turto administratoriui, pareiškėja skirtina L. J. turto administratore.

Sutinkamai su LR CK 3.245 str., kai neveiksnus asmuo turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriaus pareigas sutinka atlikti pareiškėja. Išaiškintina, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis CK 3.244 str. 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu. Turto administratoriui taip pat taikomas CK 6.470 str. 1 dalyje nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu šitai atitinka globotinio interesus. Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti dalinai.

Pripažinti L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

- gebėjimų priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais – maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo-nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje.

-gebėjimų priimti sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan..

Nustatyti L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi paskirti A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Didžioji g.16, Jusevičių km., Kalvarijos sav.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 d., apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui , skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.