Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1280-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2A-1280-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23762-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas
UAB „Vinctra“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1280-392/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23762-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.; 121.14.; 121.18.; 121.20.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, (toliau - BTA Insurance Company“ SE) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui UAB „Vinctra“ dėl dalies (50 proc.) draudimo išmokos grąžinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dalies (50 proc.) draudimo išmokos grąžinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vinctra“ 2 649,87 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė draudimo sutartį Nr. 12 3268143, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą. 2012-02-23 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nurodytas minėtos transporto priemonės valdytojas. Ieškovas dėl stulpo apgadinimo išmokėjo 5 299,74 Lt draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad, sudarant draudimo sutartį, atsakovas UAB „Vinctra“ įsipareigojo informuoti ieškovą apie rengimąsi išvykti už Lietuvos ribų ir sumokėti papildomą įmoką, nes tai laikoma rizikos padidėjimu, tačiau šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. Kadangi tai turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, draudikas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 795 62.1. bei 62.2. punktais, 50 proc., t. y. 2 649,87 Lt, išmokėtos draudimo išmokos reikalauja grąžinti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vinctra“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad civilinės atsakomybės draudimas galioja visose šalyse, pažymėtose draudimo polise. Klaidinga traktuoti, jog Lietuvoje eksploatuojamos transporto priemonės avaringumo rizika mažesnė, nes didesnėje ES dalyje eismo sąlygos yra geresnės nei Lietuvoje, vairuotojai drausmingesni, keliai geresni. Todėl transporto priemonės eksploatavimo rizika padidėjusi nebuvo. Į eismo įvykį patekusią transporto priemonę vairavo profesionalūs, kvalifikaciją ir stažą turintys, vairuotojai. Atsakovo manymu, ieškovas dalį atsakomybės bando perkelti draudėjui, tačiau atlyginti žalą yra įstatyminė draudimo bendrovės pareiga, kurią ji privalo įvykdyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka. Nurodė, kad transporto priemonės IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu taip pat buvo apdrausta VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“, poliso Nr. RUS/002/01925788. Taigi ieškovas dėl žalos atlyginimo tiesiogiai turi kreiptis į šią, už žalos atlyginimą atsakingą, draudimo kompaniją.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad transporto priemonės IVECO AS440S42 valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta tiek ieškovo, tiek VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“, konstatavo, kad ieškovas draudimo išmokos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui mokėti neprivalėjo, nes draudimas galiojo tik Lietuvoje. Tai turėjo ir galėjo padaryti VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas galimai pažeidė šalių sudarytos ECA paprastosios draudimo sutarties Nr. 12 3268143 12. p., tačiau, kadangi ieškovas savo reikalavimo šiuo pagrindu negrindė, išsamiau jo neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Priimdamas sprendimą ieškinį atmesti, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių draudimo išmokos nukentėjusiajam asmeniui išmokėjimą, bei nedalyvavo teismo posėdyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas „BTA Insurance Company“ SE prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 str., kuris numato, kad vienodą teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. LAT 2013-03-21 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-162/2013 nurodė, kaip veikia žaliosios kortelės sistema, ir pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis suteikia draudimo apsaugą kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje ir Šveicarijos Konfederacijoje. Pagal TPVCAPDĮ 10 str. draudimo apsaugos šalių susitarimu siaurinti negalima, ir, transporto priemonei esant kitoje ES valstybėje narėje, suteikiama tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų reikalaujama draudimo apsauga. Draudikas moka draudimo išmoką, kai transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas (TPVCAPDĮ 16 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nurodyta Rusijos draudimo bendrovė yra LR Transporto priemonių draudikų biuro narė, ir jos išduota žalioji kortelė leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas. Teismo pacituotoje LAT 2012-11-28 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-499/2012 nurodyta, jog žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų žaliosios kortelės sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta biurų taryba. LR Transporto priemonių draudikų biuras nuo 2003-10-15 yra šios tarybos, o kartu ir žaliosios kortelės sistemos, dalyvis. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras privalo atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtą žalą, kai į eismo įvykį patekusi transporto priemonė registruota to nacionalinio biuro valstybėje. Todėl šiuo atveju už žalos, padarytos Vokietijoje, atlyginimą yra atsakingas Lietuvos, o ne Rusijos draudikų biuras. Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8 d., 9 d., 18 d. bei 6 str. 4 d., 6 d. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse LR teisės aktų nustatyta tvarka turinčiose teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir esančiose LR Transporto priemonių draudikų biuro narėmis. VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“ neturi licencijos ir nėra narė. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-22 nutartyje ATP-315-533/11, Kauno apygardos administracinis teismas 2010-06-28 nutartyje 11-497-353/10, Panevėžio apygardos teismas 2013-04-11 nutartyje Nr. 2A-207-280/13 išaiškino ir pripažino, kad draudimo sutartis, sudaryta ne pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, negalioja. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino priešingai. Ieškinys dėl 50 proc. draudimo išmokos grąžinimo pareikštas todėl, kad atsakovas pažeidė draudimo sutartį ir, padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudiko apie tai neinformavo. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti draudimo sutarties pažeidimo pasekmes, apelianto nuomone, neatskleidė bylos esmės. Be to, nusprendęs, jog ieškinys pareikštas kažkokiu kitu pagrindu, kito pagrindo teismas nenurodė. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo teisinį reglamentavimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad, kadangi į bylą nepateiktas draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, tai ieškovas draudimo išmokos nesumokėjo, yra neteisėta, nes dėl draudimo išmokos sumokėjimo fakto tarp šalių nebuvo ginčo. Ieškovas įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą tik po draudimo išmokos sumokėjimo. Nuo tada skaičiuojamas ir ieškinio senaties terminas (LAT 2012-11-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2012). Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas vadovavosi CPK 231 str. 5 d. ir bylą iš esmės išnagrinėjo iš karto po parengiamojo posėdžio. Vadinasi pripažino, kad jokių įrodymų bylai išnagrinėti nebereikia (CPK 179 str. 1 d.), tačiau, bylą išnagrinėjęs, priėmė visiškai priešingą išvadą - pripažino, kad byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių draudimo išmokos sumokėjimo faktą.

Atsakovas UAB „Vinctra“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad 2012-02-23 Vokietijoje, Indiastrasse 3, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku nurodytas atsakovo UAB „Vinctra“ transporto priemonės IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas (b. l. 20-22). Nurodytos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo (b. l. 24, 25) bei VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“, poliso Nr. RUS/002/01925788 (b. l. 11, 31). Už minėto eismo įvykio metu padarytą žalą 2012-12-14 ieškovas išmokėjo 5 049,1 Lt draudimo išmoką (b. l. 53) ir 2013-01-31 – 250,64 Lt draudimo išmoką (b. l. 55), iš viso – 5 299,74 Lt.

Ieškovas „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad nurodyta Rusijos draudimo bendrovė yra LR Transporto priemonių draudikų biuro narė, ir jos išduota žalioji kortelė leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Pirma, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog Rusijos draudimo bendrovė yra LR Transporto priemonių draudikų biuro narė. Antra, žaliosios kortelės sistema – tai valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu pagrįsta sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta, nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žalioji kortelė yra tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimas, kuris leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas, atskirai nedraudžiant civilinės atsakomybės pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Ši sistema šiuo metu vienija 46 valstybes, tarp kurių yra ne tik Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir Rusija, kurios draudimo bendrovė VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“ laikotarpiui nuo 2011-07-15 iki 2012-07-14 apdraudė atsakovo UAB „Vinctra“ transporto priemonės IVECO AS440S42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, išduodama žaliąją kortelę, suteikiančią draudimo apsaugą ir Vokietijoje, bei kitose valstybėse. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ir minėta Rusijos draudimo bendrovė turėjo pareigą atlyginti 2012-02-23 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė transporto priemonės IVECO AS440S42 valdytojas, metu asmenų patirtą žalą.

Ieškovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2011-07-22 nutartimi ATP-315-533/11, Kauno apygardos administracinio teismo 2010-06-28 nutartimi 11-497-353/10 bei Panevėžio apygardos teismo 2013-04-11 nutartimi Nr. 2A-207-280/13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas šių nutarčių teismui nepateikė. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO Kauno apygardos administracinio teismo 2010-06-28 nutarties 11-497-353/10 rasti nepavyko. Dėl kitų dviejų apelianto nurodytų nutarčių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriasi bylų, kuriose priimtos šios nutartys, bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011-07-22 nutarties ATP-315-533/11 matyti, kad transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta tik Rusijos Federacijoje registruotos draudimo bendrovės. Be to, ši nutartis priima ne civilinėje, o administracinėje byloje. Iš Panevėžio apygardos teismo 2013-04-11 nutarties Nr. 2A-207-280/13 matyti, jog transporto priemonės, kuria eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiajam asmeniui, valdytojo civilinė atsakomybė apskritai nebuvo apdrausta. Todėl apelianto nurodytos nutartys, sprendžiant šį ginčą, neturi teisinės reikšmės.

Be to, apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti draudimo sutarties pažeidimo pasekmes, neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagrindinis nacionalinės Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra TPVCAPDĮ, priimtas įgyvendinant ES direktyvas. Direktyvos 90/232/EEB 2 straipsnyje, iš dalies pakeisto Direktyvos 2005/14/EB 4 straipsniu (TPVCAPDĮ 10 str. 1 d.), nurodyta, jog valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų garantuoti, kad visos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys vienkartinės įmokos pagrindu ir visą sutarties terminą galioja visoje Bendrijos teritorijoje, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai sutarties termino metu transporto priemonė yra kitose valstybėse narėse, ir tos pačios vienkartinės įmokos pagrindu garantuoja kiekvienoje valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kurios reikalauja tos šalies įstatymai, arba draudimo apsaugą, pagal įstatymus privalomą toje valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė transporto priemonės buvimo vieta, jei ši apsauga yra didesnė. Vadinasi, visos Lietuvos Respublikoje sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys vienkartinės įmokos pagrindu garantuoja draudimo apsaugą kiekvienoje ES valstybėje narėje. Tai patvirtina ir ieškovo atsakovui išduotas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, kuriame nurodytos užsienio valstybės, kuriose suteikiama draudimo apsauga, bei nurodyta, kad šis draudimo liudijimas suteikia draudimo apsaugą Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje, kokios reikalauja šių šalių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 25).

Tačiau suformuotoje kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama draudiko ir draudėjo teisė susitarti dėl transporto priemonės eksploatavimo teritorija apibrėžtos rizikos, ir sutarčių laisvės ir laisvo asmenų judėjimo principų kolizija dar nėra išspręsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-402/2013). Toks susitarimas iš esmės reiškia apdraustajam teikiamos draudimo apsaugos susiaurinimą teritoriniu atžvilgiu, tačiau jis neliečia trečiųjų nukentėjusių asmenų teisių, ir draudimo įmoka šalių susitarimu gali būti išskaidyta, atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje transporto priemonė bus naudojama: jei ja išvykstama į kitą ES valstybę, tai laikoma draudimo rizikos padidėjimu, už kurį draudėjas turi sumokėti papildomą įmoką. Sutarties galiojimo metu draudėjas draudiką turi informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą, ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Nagrinėjamu atveju šalys 2011-04-11 sudarė ECA paprastąją draudimo sutartį Nr. 12 3268143, kurios 10 p. numatyta, kad tais atvejais, jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo apie tai raštu informuoti draudiką, o to nepadarius, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. dėl draudžiamojo įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos; pagal to paties punkto nuostatas vienas iš draudimo rizikos padidėjimo atvejų – transporto priemonės naudojimas keleivių ar krovinių pervežimui už Lietuvos Respublikos ribų. Sutarties 11. p. įtvirtinta draudėjo (apdraustojo) pareiga padidėjus draudimo rizikai sumokėti draudiko paskaičiuotą papildomą draudimo įmoką, o 12. p. pažymėta, kad draudimo įmoka krovininiams automobiliams suskaičiuota įvertinant šią riziką: transporto priemonė naudojama vietiniams pervežimams; transporto priemonė nebus naudojama pervežant padidintos rizikos krovinius (degalai, degios, sprogios, cheminės medžiagos) (b. l. 24). Taigi šalys susitarė, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos teritorijoje, o jos išvykimą į kitas ES šalis apibrėžė kaip riziką didinantį veiksnį, lemiantį draudėjo pareigą už draudiko prisiimamą didesnę riziką sumokėti papildomą draudimo įmoką, o jos nesumokėjus, draudiko teisę už sutarties pažeidimą reikalauti draudėjui taikyti civilinę atsakomybę – grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, prieš išvykstant už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovo apie tai neinformavo ir papildomos draudimo įmokos nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė nurodytus su ieškovu sudarytos draudimo sutarties punktus, ir ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012-02-23 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, kurį sukėlė transporto priemonės IVECO AS440S42 valdytojas, metu asmenų patirtą žalą galėjo atlyginti ir Rusijos draudimo bendrovė VOJENO - STRACHOVAJA KOMPANIJA „VSK STRACHOVOJ DOM“, išdavusi atsakovui žaliąją kortelę, suteikiančią draudimo apsaugą ir Vokietijoje, o ieškovo reikalaujama suma yra maksimali, sprendžia, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, grąžinant jam ne 50, o beveik 20 procentų, t. y. 1 000 Lt, sumokėtos draudimo išmokos.

Iš dalies patenkinus ieškinį ir skundą ieškovui priteistina po 60 litų bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendė:

Ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (į. k. (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo UAB „Vinctra“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo 2012-07-18 bei 120 litų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Virginijus Kairevičius