- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-26
- Bylos Nr.
- 1-2383-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25518-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-o skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, dirbantis Didžiojoje Britanijoje „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėjau, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas -1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) tęsti darbą ar nedelsiant registruotis darbo biržoje bei 3) per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi, bei paskiriant papildomas pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę kontroliuojančios institucijos žinios bei per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam K. S. turtinę žalą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, 2019 m. birželio 17 d. , apie 21.20 val., Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), esančiam bendrabutyje, pirmo aukšto bendrame koridoriuje, turėdamas tikslą apgadinti svetimą turtą, sulaužė dviaukštę vaikišką lovytę ir kojomis spardė spintos galinę sienelę, tokiais bendrais savo veiksmais sugadino svetimą I. G. priklausantį 290 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios I. G. pareiškimu ir parodymais, liudytojų D. S., G. M. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Jis nuolatos gyvena Didžiojoje Britanijoje. Prieš kelias dienas atvyko į Lietuvą atostogoms, planavo atostogauti Vilniuje apie mėnesį. 2019 m. birželio 17 d.. apie 14.00 val. jis susitiko su savo draugu E., pavardės jo nurodyti negali. Susitiko su juo prie kavinės „Žibutė“ kuri yra Vilniuje, Šiltnamių g. Ten kurį laiką sėdėjo vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai jis išgėrė pasakyti negali. Jis labai daug ko neprisimena iš šitos dienos, bet mano, kad jie nusprendė eiti pas jo buvusius kaimynus, jis anksčiau gyveno bendrabutyje Vilniuje, Šiltnamių g. 38. Gali būti, kad ten nuėjo, kad kartu toliau vartoti alkoholinius gėrimus, kartu su jo buvusiais kaimynais. Jis tiksliai pasakyti negali, bet gali būti, kad vartojant alkoholinius gėrimus I. G. juos pradėjo išvarinėti, jis dėl to galėjo supykti ir sugadinti jai priklausančius daiktus. Jis labai blogai atsimena visas įvykio aplinkybes, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo taip pasielgti. Kas galėjo iškviesti policijos pareigūnus ir kaip atsidūrė policijos komisariate neatsimena, dėl to, kaip minėjo anksčiau buvau išgėręs nemažai alkoholinių gėrimų. Dėl šio įvykio labai gailisi, norėtų atlyginti I. G. patirtą materialinę žalą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens pas savo sesę J. Z. ,tikslaus jos adreso nežino, bet žino, kad ji gyvena Rudaminoje, jos adresą galės nurodyti vėliau ikiteisminio tyrimo tyrėjui (b.l. 36-38).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. birželio 17 d. 21.58 val. buvo registruotas pranešėjos I. G. pranešimas telefonu, kad tarp pranešėjos ir neblaivaus pažįstamo, vardu A., konfliktas dėl sulaužytos spintos (b.l. 7).
Šalies argumentai
2019 m. birželio 17 d. d. pareiškime nukentėjusioji I. G. nurodė, kad š.m. birželio 17 d. apie 21.20 val. įbėgęs girtas A. Č. sulaužė dviejų aukštų lovytę, kainuojančią 190 eurų, bei spardydamas sugadino spintą, kurios kaina 100 eurų (b.l. 9).
2019 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas objektas yra koridorius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Koridorius yra pirmame daugiabučio-bendrabučio pirmame aukšte. Į koridorių galima per laiptinę esančią daugiabutyje. Užėjus į laiptinę pasukus į dešinę pusę yra matomas koridorius kuriame yra butai Nr. nuo 5 iki 20. Koridoriuje yra netvarka, prie sienų stovi daug visokių baldų ir kitų daiktų. Tarp 19 ir 20 butų, prie sienos stovi daug lentų ir dalių nuo sulaužytos dviejų aukštų vaikiškos lovytės ir sekcijos. Koridorius yra silpnai apšviestas. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta (b.l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. G. parodė, kad gyvena su savo šeima: sugyventiniu D. S. bei dviem savo nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas, kuriame gyvena priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Bute gyvena apie šešis metus. A. Č. yra jų šeimai pažįstamas asmuo. A. Č. kažkada gyveno tuo pačiu adresu, tik antrajame daugiabučio aukšte, pažįsta A. apie šešis metus, nuo tada, kai persikėlė čia gyventi. Su minėtu asmeniu jų santykiai buvo visada geri, draugiški. Žino, kad A. Č. buvo išvykęs į užsienį dirbti ir tik vakar, t.y. 2019 m. birželio 17 d. grįžo į Lietuvą. 2019 m. birželio 17 d. apie 19:00 val. ji pastebėjo, kad A. Č. yra prie namo ir bendrauja su draugais. Iš jo veiksmų buvo matyti, kad jis yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 21.00 val. A. įbėgo į daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmą aukštą ir užėjęs į kaimynų gyvenančių nr. 8 butą atsigulė ant lovos. Kaimynė išsigando ir pasakė, kad jis eitų lauk iš jos buto. Tada A. Č. išėjęs iš kaimynės buto nubėgo į bendro naudojimo virtuvę, ten taip pat atsigulė ant minkšto kampo. Pamačiusi, kad jis ten guli pagalvojo, kad jis pamiegos ir nusiramins, bet po to jis atsikėlė ir pradėjo daužyti kojomis ir rankomis 19 buto duris. Ji priėjusi prie A. pastebėjo, kad jis yra labai girtas ir nesiorientuoja kur jis yra ir ką daro, taip pat pasakė jam, kad jis nusiramintų ir nedaužytų durų, nes ten niekas negyvena. Tada šis pasitraukė nuo 19 buto durų ir atsisėdo ant jos šeimai priklausančios dviejų aukštų vaikiškos lovytės, kuri stovėjo daugiabučio, pirmo aukšto koridoriuje. A. Č. taip pat įrėmė savo kojas į koridoriuje stovėjusią jos šeimai priklausančią sekciją. Matydama, kad yra gadinamas jų turtas, pasakė A., kad jis taip nedarytų, bet jis į jos kalbas nereagavo. Tada A. Č. sėdėdamas ant lovos pradėjo šokinėti ant jos ir lovytė sulūžo. Sėdėdamas ant grindų A. dar pradėjo spardyti sekciją, kuri taip pat sulūžo. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją, bet jis į tai nereagavo ir sėdėjo ant grindų, todėl paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. Č. ir jį išsivežė. Lovytė ir sekcija šiuo metu nėra tinkamos naudojimui. Lovytę vertina 190 eurų, nes nesenai ją pirko pagal „Skelbių“ skelbimą. Sekciją vertina 100 eurų, nes buvo pirkta taip pat pagal „Skelbiu“ skelbimą. Baldų čekių neturi ir jų pateikti negalės. Nesugadintų baldų nuotraukas galės atsiųsti elektroniniu paštu. Bendra jai padaryta 290 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nori, kad A. Č. atlygintų patirtą turtinę žalą (b.l. 14-17).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. G. parodė, kad 2019 m. liepos 5 d. A. Č. atvežė jai naują, vaikišką, dviejų aukštų lovytę, bei 2019 m. liepos 2 d. naują spintą, todėl pretenzijų A. Č. neturi. Jis jai atlygino padarytą turtinę žalą. Civilinio ieškinio nereikš (b.l. 18-19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Naujojoje Vilnioje. Dažnai atvažiuoja pas sugyventinę I. G. ir du savo nepilnamečius vaikus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. birželio 17 d. apie 18.00 val. jis atvažiavo pas vaikus minėtu adresu. Būdamas su vaikais apie 21.00 val. išgirdo, kad bendrabučio koridoriuje I. G. garsiai šaukia. Išėjęs į koridorių pamatė pažįstamą, stipriai apsvaigusį nuo alkoholio A. Č. sėdintį ant grindų, bei sulaužytą dviejų aukštų lovytę ir sekciją, kuri priklauso I. G.. A. Č. sėdėdamas ant grindų kojomis daužė spintą, todėl paklausė šio, kodėl jis taip elgiasi, kad tai ne jo baldai, bet A. atsakė, kad jam tas pats ir pasakė, kad jis eitų iš čia. Tada nuėjo į butą ir dar kartą pasakė, kad taip nesielgtų. A. į jo pastabas nereagavo. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie išsivežė A. Č. (b.l. 20-22).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvena jos teta N. K., todėl atvažiavo pas ją su savo mažamečiais vaikais į svečius. Apie 21.30 val. ji buvo bute, įėjimo durų nerakina, nes jų bendrabučio koridorius yra saugus, į jį niekas pašalinis neįeina. Išėjusi į koridoriuje esančią virtuvę matė, kad koridoriumi eina nepažįstamas asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, kad tai A. Č.). Asmuo buvo stipriai apsvaigęs. Po kelių minučių grįžo į savo butą ir pamatė, kad jos lovoje guli koridoriuje matytas asmuo. Tuo momentu ji labai išsigando ir pasakė koridoriuje buvusiam kaimynui, kad jos lovoje guli nepažįstamas asmuo. Tada kaimynas - D. S. užėjo į butą ir pasakė, kad šis išeitų iš buto. A. Č. atsikėlė iš lovos ir nuėjo į bendro naudojimo vonios kambarį, kur irgi atsigulė ant minkšto kampo ir ten gulėjo. Ji nuėjo į butą, bet po kažkiek laiko išgirdo garsų triukšmą koridoriuje, todėl išėjo iš buto ir pamatė kaip A. Č. kojomis daužo kaimynei I. G. priklausančius baldus - dviejų aukštų vaikišką lovytę ir sekciją (b.l. 23-26).
Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad A. Č. veikdamas tiesiogine tyčia sugadino I. G. priklausantį turtą, padarydamas 290 eurų žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko ir nurodė, kad su siūlomos bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo teismo baudą sumažinti (b. l. 57).
2019 m. birželio 18 d. nutarimu kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b.l. 39).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei. Kaltinamasis A. Č. yra 26 metų amžiaus, nevedęs, darbo biržoje neregistruotas (b.l. 47), Lietuvoje nedirbantis (b.l. 49), teistas (b.l. 44-45, 50-56), baustas administracine tvarka (b.l. 46). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendė:
A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Č. skirti 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti dokumentų paėmimą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Išaiškinti A. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.