- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-10
- Bylos Nr.
- T-XX-35-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2007 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. S. prašymą įregistruoti jo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį Erzvėto kaime, Ignalinos rajone. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.404 valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą paliko galioti. Nekilnojamoje turto registratoriai savo sprendimuose nurodė, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, į kurį savo nuosavybės teises siekia įregistruoti pareiškėjas, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos P. S. vardu, remiantis 1991 m. birželio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Pareiškėjo pateikti dokumentai jo nuosavybės teisių į minėtą gyvenamąjį namą atsiradimo nepatvirtina. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo nustatytas tik juridinis faktas, kad pareiškėjas priėmė P. S. palikimą, o 2007 m. rugsėjo 17 d. išduotame paveldėjimo teisės liudijime gyvenamasis namas nėra įrašytas. Nekilnojamojo turto registratoriai taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. rugpjūčio 30 d. pažymą, kuria patvirtinama, jog 1991 metais kilusio gaisro metu minėtas gyvenamasis namas sudegė, išlikę tik pamatai. Tuo tarpu pamatai nelaikytini statiniu, kuris galėtų būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr.404, panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2007 m. spalio 5 d. sprendimą bei įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į išlikusią gyvenamojo namo, esančio Erzvėto kaime, Ignalinos rajone, dalį.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamasis namas, į kurį jis siekia įregistruoti savo nuosavybės teises, 1991 metais sudegė ir išliko tik namo pamatai. Šio namo atstatymui buvo paruoštas projektas ir gautas Ignalinos rajono architekto leidimas namo atstatymui. Tačiau, nepradėjus atstatymo darbų, 1999 metais mirė namo savininkė, pareiškėjo motina P. S.. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jos turtą per šešis mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šio sprendimo pagrindu notaras išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Nors šiame liudijime nėra įrašytas gyvenamasis namas, tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tai reiškia, jog pareiškėjas šiuo atveju įgijo teisę į išlikusius gyvenamojo namo pamatus bei teisę atlikti namo atstatymo darbus bei sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutartį su rajono žemėtvarkos skyriumi. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo pamatai yra namo dalis. Jie turi būti priskirti prie nekilnojamojo turto ir turi būti registruojami registre.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, 2008 m. kovo 26 d. priėmė nutartį, kuria bylą, pagal teritorinio teismingumo taisykles, perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjektų aktus, tačiau ginčas iš esmės yra kilęs dėl nuosavybės teisės į statinius. Todėl kyla abejonė, ar aptariamas ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčo išsprendimas taip pat yra susijęs su nuosavybės teisių ir kitų civilinio teisinio pobūdžio klausimų išsprendimu. Šiuo atveju, tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl daikto statuso (jo rūšies), dėl nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų, susijusių su turto paveldėjimu (t. y. klausimus, ar pareiškėjas paveldėjo konkretų daiktą ir kokio pobūdžio (rūšies) yra šis daiktas, ar jis gali būti laikomas nekilnojamuoju turtu), teismas galės spręsti klausimą dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl to, jog tokio pobūdžio ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, buvo ne kartą pasisakyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje V. D. v. valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. valstybės įmonė Registrų centras; 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Leovira“ v. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, valstybės įmonė Registrų centras; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Marijona Fergelienė v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, valstybės įmonė Registrų centras).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui dėl sprendimų panaikinimo perduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo