Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo L. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinė nuobauda L. A. paskirta už tai, kad jis 2015-08-15 apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini) k. vairavo J. S. priklausančią transporto priemonę –traktorių „MTZ Belarus-1025“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šią transporto priemonę, kai teisę vairuoti transporto priemonę yra praradęs. Taip pat, jo vairuojamai transporto priemonei nebuvo atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra ir ji nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijami L. A. nubaudimo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir paskirtos administracinės nuobaudos dydžio klausimai. Pareiškėjas tvirtina, kad 2015-08-15 turėjo teisę vairuoti traktorių, be to, jį vairavo pievoje, paskirta 600 eurų dydžio bauda yra per griežta.

Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundas dalyje dėl nubaudimo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas.

Sutinkamai su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 64 punktu transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones. ATPK 123 straipsnio pastaboje taip pat nurodyta, kad šio kodekso 51¹¹, 123–130², 132–134 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, priekabas, puspriekabes, taip pat motociklus ir kitas motorines transporto priemones. Tiek saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tiek Kelių eismo taisyklių 14 punkte, reglamentuojančiuose bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturint šios teisės.

Nagrinėjamu atveju ginčas, visų pirma, kyla dėl to, ar L. A. turėjo teisę vairuoti traktorių. Apeliantas tikina, kad jis turėjo dokumentą, suteikiantį teisę vairuoti minėtą transporto priemonę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams jį sustabdžius patikrinimui, pateikė traktorininko pažymėjimą. Tačiau pastebėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-01-07 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, L. A. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 3 metams. Teismų praktikoje nagrinėjat panašias bylas ne kartą buvo pažymėta, kad administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebegalėtų padaryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių (visų rūšių automobilių, traktorių ir kitokių savaeigių mašinų, troleibusų, priekabų, puspriekabių, taip pat motociklų ir kitų motorinių transporto priemonių, išskyrus mopedus ir motorinius dviračius) vairavimu. Jei sankcijoje neišskiriamos transporto priemonių, kurias gali būti uždrausta vairuoti, kategorijos, darytina išvada, kad sankcijoje nurodyta sąvoka – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ATPK 326 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir vairuotojo pažymėjimo ar traktorininko pažymėjimo paėmimo, kai teisė vairuoti atimama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytais pagrindais, bei teisės vairuoti grąžinimo ir paimtų vairuotojo ar traktorininko pažymėjimų grąžinimo tvarką reglamentuota Vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šiuo atveju iš L. A. buvo atimta teisė vairuoti visas transporto priemones, įskaitant ir traktorių, todėl iš jo pagrįstai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Pagal paminėtą Aprašą iš jo taip pat turėjo būti paimtas ir traktorininko pažymėjimas, tačiau vien dėl to, kad dėl nežinomų priežasčių jis nebuvo paimtas, nereiškia, jog asmuo turi teisę vairuoti traktorių, juolab, kad jis puikiai žinojo apie paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

ATPK 330 straipsnio 2 bei 3 dalyse nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos. Nuostata, jog teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje. Kaip ir minėta, vairuotojo ar traktorininko pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu (2009 m. liepos 29 d., Nr. IV-418) „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ apraše. Šio ministro įsakymu patvirtinto aprašo 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys, iš kurių vairuotojo pažymėjimai buvo atimti, siekdami susigrąžinti atimtus ir policijos įstaigoje saugomus vairuotojo ir (arba) traktorininko pažymėjimus, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas ir (arba) traktorininko pažymėjimas (jei vairuotojo pažymėjimas ir (arba) traktorininko pažymėjimas nebuvo paimtas arba Aprašo 18 punkte nurodytu atveju buvo išsiųstas paskelbti negaliojančiu – policijos įstaigai, kuri vykdo nutarimą atimti teisę vairuoti), o Aprašo 7 punkte nustatytu atveju – VĮ „Regitra“ padaliniui, kuriame saugomas vairuotojo pažymėjimas (jei vairuotojo pažymėjimas nebuvo paimtas – bet kuriam VĮ „Regitra“ padaliniui), prašymą grąžinti teisę vairuoti bei kitus dokumentus. Tik įvertinęs gautus Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, dalyvaujant pareiškėjui, priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti (aprašo 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju L. A. traktorių vairavo pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau ATPK 128 straipsnio prasme negalima laikyti, kad transporto priemonę jis vairavo turėdamas teisę vairuoti, nes teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atgavęs teisės vairuoti transporto priemones, taip pat ir traktorius. Tad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad L. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė, neįvykdžius įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, jam nebuvo grąžinta. Taigi L. A., kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl padaryto teisės pažeidimo ir kuris neįvykdė įstatyme numatytų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, negali būti laikomas turinčiu teisę vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pareiškėjas 215-08-15 vairuodamas traktorių padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda, mano, kad ji per griežta. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Pagal jas nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki keturiasdešimt trijų eurų, o ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymas – baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į L. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta nuobauda, pareiškėjui už jo padarytus pažeidimus paskyrė sankcijos vidurkiams lygias baudas.

Nors apeliantas nesutinka su jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimu, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog L. A. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 6-9) matyti, kad L. A. iki šių pažeidimų padarymo (2015-08-15) per vienus metus kartą buvo baustas už dviračio, ant kurio rato stipinų nebuvo atšvaitų, vairavimą. Šis pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyti pažeidimai, ir jis buvo padarytas prieš mažiau nei metus iki nagrinėjamų pažeidimų padarymo datos.

Kaip ir minėta L. A. už jo padarytus pažeidimus paskyrė sankcijos vidurkiui lygias baudas. Tokio dydžio baudas teismas paskyrė atsižvelgęs atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, tačiau nevertino kitų ATPK 30 straipsnyje administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, t. y., pažeidėjo asmenybės, padarytų pažeidimų pavojingumo ir kitų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai skyrė vidurkį atitinkančias administracines nuobaudas. L. A. per daugiau nei dešimties metų laikotarpį išskyrus tą kartą, kai iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones (2008-01-04) nebuvo padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keletą kartą baustas už smulkius pažeidimus. Tad negalima laikyti, jog jis linkęs nepaisyti Kelių eismo taisyklių asmuo. Apeliantas nurodė, kad yra bedarbis, jo gaunamas pajamas sudaro pašalpa. Taigi, jo turtinė padėtis nėra gera. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė tris administracinius teisės pažeidimus, iš kurių du nelaikytini šiurkščiais. Pastebėtina ir tai, kad jis vairavo ne sau, o broliui priklausantį traktorių, kuris buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriam nebuvo atlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, tad pats tiesiogiai neturėjo pareigos rūpintis, kad ji būtų apdrausta privalomuoju transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ar atlikta jo techninė apžiūra. Įvertinus šias aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, administracinių nuobaudų tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti L. A. už kiekvieną jo padarytą pažeidimą paskyrus sankcijų minimumams artimesnes baudas. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą pakeisti:

L. A. pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų;

L. A. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 30 (trisdešimties) eurų;

L. A. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 25 (dvidešimt penkių) eurų.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.