Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Byla Nr. 1K-376-468/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
1K-376-468/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Bylos Nr.: 1K-376-468-2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui S. J.,įtariamojo A. T. gynėjui adv. R. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo A. T., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteisto, gynėjo advokato R. M. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutarties, kuria įtariamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 20 dienų, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t. y. 2012 04 30 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. įtariamas tuo, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

Jis 2012 04 28 d. apie 18.05 val. Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, vairavo V. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, važiuodamas juo Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta nuo Molėtų plento pusės Žalgirio gatvės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko ties Didlaukio gatvės 49 namu atsitrenkė į Geležinio Vilko gatvės pirmoje eismo juostoje su įjungtais švyturėliais stovinčio tarnybinio policijos automobilio „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, kuris nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį policijos pareigūnų sustabdytą automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sužaloti ir nesunkius sveikatos sutrikdymus patyrė ties tarnybiniu policijos automobiliu „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėję Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliai M. K., D. J. bei J. K. ir „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. K., o taip pat šio automobilio keleivė L. K., po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231 punkto reikalavimus, nustatančius eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais A. T. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d.

Įtariamasis A. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2012 04 30 d. 14.00 val. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutartimi įtariamajam A. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 20 dienų, skaičiuojant nuo 2012 04 30 d. (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo A. T. gynėjas advokatas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta, todėl naikintina. Apylinkės teismas nenurodė jokių faktinių duomenų apie tai, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Pareiškėjo nuomone, visi tyrimo veiksmai, kuriems įtariamasis galimai galėjo daryti įtaką, jau buvo atlikti, todėl nesuprantama, kodėl apylinkės teismas konstatavo, kad įtariamąjį būtina laikyti suimtą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu dėl kardomosios priemonės skyrimo prokuroras nurodė, jog negali leisti gynėjams susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir dėl šios priežasties iš ikiteisminio tyrimo medžiagos išėmė dalį medžiagos, kuri yra susijusi su liudytojų, nukentėjusiųjų apklausomis bei kitais duomenimis. Dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos nematė bei su ja negalėjo susipažinti ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tokiu būdu nesuprantama, kaip teismas galėjo konstatuoti, kad dar neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, neapklausti visi liudytojai, kai bylos medžiagoje šių duomenų nebuvo. To, kad reikia apklausti papildomus liudytojus, posėdžio metu nenurodė ir prokuroras, todėl šiuo atveju apylinkės teismas galėjo būti šališkas, kadangi net nematydamas dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš anksto konstatavo pagrindą skirti kardomąją priemonę.

Be to, teismo motyvai, kad dar neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, neapklausti visi liudytojai, yra visiškai nepagrįsti, kadangi visi galimi duomenys bei asmenys buvo nustatyti iš karto po autoįvykio, jie buvo apklausti, jų apklausų protokolai buvo pateikti teismui (dalį liudytojų apklausų prokuroras išėmė).

Pareiškėjo manymu, apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, paviršutiniškai ir formaliai įvertino bylos duomenis. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad iš tiesų egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindai. Nebuvo patikrinta, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Todėl, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad įtariamajam gali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus įtariamojo A. T. gynėjo advokato R. M. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 2 p.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. paties įtariamojo, liudytojų parodymai, įtariamojo atpažinimas ir kita medžiaga, leidžia manyti, jog A. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.).

BPK 122 str. 3 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius;sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, A. T., jis praeityje ir neteistas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog 2005 m. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas už BK 281 str. 6 d. numatytą veiką, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (vairuodamas neblaivus nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį dėl ko žuvo keleivis).

Šiuo metu A. T. įtariamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Dėl A. T. įtariamai nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti net keturi asmenys. Įtariama, kad nusikalstamą veiką įtariamasis padarė, būdamas neblaivus. Pats A. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, galimai bandydamas išvengti atsakomybės. Tokiu būdu jis apsunkino ikiteisminį tyrimą, taip pat galimybę nustatyti A. T. blaivumą eismo įvykio metu. Šios nustatytos aplinkybės pagrįstai teismui leidžia teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, gali bandyti naikinti, klastoti, paslėpti daiktus ar dokumentus ar pats ar per kitus asmenis paveikti liudytojus, su jais derinti parodymus, bandyti įtakoti proceso eigą ar ją pakreipti sau palankesne linkme, ir tuo trukdyti procesui. Dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Skunde nurodoma aplinkybė, kad visi tyrimo veiksmai, kuriems įtariamasis galimai galėjo daryti įtaką, jau buvo atlikti, apygardos teismo nuomone, yra nepagrįsta. Apygardos teismas nesutinka, kad visi galimi duomenys bei asmenys buvo nustatyti iš karto po autoįvykio, jie buvo apklausti, jų apklausų protokolai buvo pateikti teismui. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nusikalstamos veikos tyrimas yra pradinėje stadijoje, ne visos nusikaltimo padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl šiuo atveju yra ypač svarbu užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, yra duomenų, kad A. T. vairuojamas automobilis galimai lenktyniavo su kitu automobiliu, o prieš lenktynes asmenys, sukėlę eismo įvykį, iš mobiliojo ryšio telefono skambino policijos pareigūnui ir prašė, kad kelyje Molėtai – Vilnius jų nestabdytų policijos pareigūnai. Svarbi ir ta aplinkybė, kad dalį liudytojų, davusių ar duosiančių parodymus šiame ikiteisminiame tyrime, įtariamasis A. T. pažįsta.

Skunde nurodoma, jog prokuroras teismui pateikė nepilną ikiteisminio tyrimo medžiagą, dėl jo teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dar neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, neapklausti visi liudytojai, kai bylos medžiagoje šių duomenų nebuvo, nes dalies liudytojų apklausas prokuroras iš medžiagos išėmė. Šie skundo argumentai, teismo nuomone, nepagrindžia advokato teiginių, jog klausimas dėl suėmimo buvo išnagrinėtas šališko ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tik prokuroras sprendžia kokios apimties surinktos medžiagos pakanka jo prašomam veiksmui atlikti ir kokioje apimtyje ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Įstatymas įsakmiai nereikalauja, jog sprendžiant vieną ar kitą skundą/prašymą privalomai būtų pateikta visa tuo metu surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įvykis 2012 04 28. Kaltinamasis sulaikytas 2012 04 30. Klausimą dėl suėmimo skyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjas nagrinėjo 2012 05 02. Iš aukštesniam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ne tik tą dieną kai buvo kreiptasi dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, bet ir po jos, todėl, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrindė objektyviais duomenimis suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p., konstatavimo ir nepagrįstai nurodė, jog šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, o tai, kad prokuroras posėdžio metu nenurodė, jog būtina apklausti papildomus liudytojus, nereiškia, jog apylinkės teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą A. T., buvo šališkas.

Pažymėtina, kad skunde minima aplinkybė, jog suėmimas A. T. yra taikomas visai kitais tikslais, kurie nėra numatyti BPK, nes nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, yra nepagrįsta ir deklaratyvaus pobūdžio. Tai, jog įtariamasis A. T. savo galimai nusikalstamais veiksmais sužalojo policijos pareigūnus, negali turėti įtakos įtariamojo teisinei padėčiai. Objektyviai gali būti ir yra kitų įvykį mačiusių ar kitas aplinkybes, susijusias su įvykiu, galinčių patvirtinti ar paneigti asmenų, ir tai nepaneigia egzistuojančių kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo pagrindų.

Teismui nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumu.

Pabrėžtina ir tai, kad apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis A. T. dėl savo socialinių ryšių, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo tik vieną kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindą įtariamojo A. T. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam A. T., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, juolab, kad paskirtas suėmimo terminas trumpesnis nei prašė prokuroras, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo A. T. gynėjo advokato R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 02 d. nutartį, kuria įtariamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 20 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2012 04 30 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė