- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- II-323-914/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00274-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Marius Steponaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S. E. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Indrė Butvilė
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Mariui Uksui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. E. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022-04-11 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022-04-11 nutarimu J. S. E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 eurų bauda dėl to, kad 2022-02-27 10.05 val. jam priklausantis šuo, adresu (duomenys neskelbtini), nusitraukęs nuo pavadėlio išbėgo iš namo kiemo bei užpuolė kitą šunį, jį sužalodamas. Tokiais veiksmais J. S. E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, o R. Š.-P. patyrė 192,40 Eur turtinę žalą (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
J. S. E. M. skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, jog šunys kovėsi ne (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kad jo šuo buvo su pavadėliu nuo pat išėjimo iš kambario į kiemą ir incidento metu, o užpultas jo šuo buvo prie gyvatvorės iš kiemo pusės prie vartelių. Šunis skiriant dalyvavo jo žmona, jis ir berniukas, kuris šunis išskyrus, savo šunį laikė už kailio prie uodegos. Berniuko šuo neturėjo nei antkaklio, nei pavadėlio, už kurio būtų galima paimti šunis skiriant, o jo šuniukas visą laiką buvo su pavadėliu. Atskyrus šunis jo žmona nuvedė jų šuniuką su pavadėliu namo. Jo žmona viena iš konkrečių konflikto dalyvių nebuvo ir nėra apklausta, o R. Š.-P. melagingi parodymai vertinami kaip pagrindas. Nors ji nei matė, nei dalyvavo skiriant šunis. Liudininko parodymai iš (duomenys neskelbtini) namo Nr (duomenys neskelbtini) yra niekiniai, nes neaišku, kada jis matė palaidą jo šunį. Nemato jokios atsakomybės vilkšunio savininkams už agresyvaus, neskiepyto palaido šuns vedžiojimą po gyvenvietę be pavadėlio, be antkaklio šiuo atveju ir be ansnukio ir nesusirenkant kilograminių šuns dovanėlių, neskaitant šlapimo, kuriuo ženklina visas tvoras. Jo nuomone, R. Š.-P. ieškinys yra iš keršto, o gal net pasipelnymo tikslu. P. žinojo, kad jų šunys du kartus jau pjovėsi ir vis vien liepė palaidą šunį prižiūėti be pavadėlio, vaikui būten ten, kur tikėtinas pavojus (duomenys neskelbtini) g. Pažymėjo, kad jų šuns pavadėlis nebuvo nutrūkęs. Būtent šuns savininkė R. Š.-P. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio beveik visus punktus. Bausti reikia ne jį. Pareigūnams jis papasakojo ir parodė, kur susikibo šunys ir niekada nesakė, kad jo šuniukas nusitraukė ar nutrūko nuo pavadėlio, nes to nebuvo. Be to,paklausus pareigūnų, ar kaimynų šuo yra skiepytas, tai atsakė „taip“. Duomenis apie skiepus išsireikalavo tik balandžio 20 d. (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir įrodyta, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje įrodymai, kas įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Filmuotoje medžiagoje nutarimą apskundęs asmuo, pats nurodo, kad jo šuo per tvoros skylę išbėga iš namų teritorijos ir susikimba su gatve einančiu kitu šunimi. Nustatyta, kad J. S. E. M., nesilaikydamas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje 3 punkte reikalavimų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 51-52).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. E. M. savo skundą palaikė bei parodė, kad jo šuo trečią kartą yra užpuolamas kaimynų P. šuns. 2022-02-27 apie 10 val. jis su žmona ir su šunimi, kuriam visada einant į lauką uždedamas pavadėlis, tą kartą taip pat buvo uždėtas pavadėlis, išėjo palesinti jų kiemo gyvatvorėje esančius žvirblius. Jo šuns kilmė, tai Vokiečių jagterjeras – medžioklinis šuo, skirtas gaudyti urvinius ir kitus žvėrelius. Kaimynų šuo, tai aviganis, kuris 3 metus neskiepytas. Būdami šalia gyvatvorės pamatė, kad už tvoros kaimynų nepilnametis sūnus vedasi savo šunį be pavadėlio, kuris, užuodęs jų šunį, pradėjo lakstyti palei jų gyvatvorę lodamas. Jo šuo bandė ginti savo teritoriją. Taip abu šunys, lakstydami palei gyvatvorę, skirtingose jos pusėse, vienoje vietoje, kurioje buvo gyvatvorėje skylė jie susitiko ir susipjovė. Tuo metu žmona jų šunį laikė už pavadėlio, o jis pats išbėgęs iš kiemo pro vartelius išskyrė šunis. Priėjęs prie berniuko, kuris stovėjo apie 15 metrų nuo jo gyvatvorės kelis kartus jo klausė, kodėl jis savo šunį vedžioja be pavadėlio, bet berniukas tylėjo. Jis savo šuns palaido savo kieme niekada nepalieka, nes visada jį pririša arba paleidžia į voljerą. P. šuo niekada nebūna vedžiojamas su pavadėliu. Įvykio dieną kaimynų šuo taip pat buvo be pavadėlio. Kai atėjo pareigūnai, tai jį pirmiausia išgąsdino, todėl jis buvo pasimetęs ir galėjo ne taip pareigūnams pasakyti. Jo kiemo gyvatvorė yra plati, tai abu šunys būtent joje pradėjo pjautis. Kadangi jo šuo mažesnis už kaimynų šunį, tai kaimynų šuo jo šunį per tą skylę išsitempė ir toliau šunų kautynės jau vyko gatvėje. Kai jis šunis išskyrė, berniukui liepė savo šunį laikyti, tai berniukas, atsiklaupęs keliais ant gatvės, laikė savo šunį už kailio, nes jis neturėjo savo šuniui nei pavadėlio, nei antsnukio. Savo šunį liepė žmonai vesti į namus, nes žmona šunį vis dar tebelaikė su pavadėliu. Tuomet atbėgo ponas P. ir pradėjo pakeltu tonu ant jo plūstis (koliotis), todėl jis iškvietė pareigūnus.
Liudytojas G. Š. parodė, kad į įvykio vietą jis nevyko, bet iš įvykio vietos gavo surinktą pirminę medžiagą. Kada tiksliai buvo įvykis nepamena, galėjo būti 2022-02-27 dienos metu, kai nepilnametis vedžiojo savo juodą, vidutinio dydžio šunį. Iš pirminių duomenų buvo nustatyta, kad abu konflikto šunys buvo su pavadėliais. Tikslinant aplinkybes J. S. E. M. jam parodė, kad įvykis vyko ne jo kieme, o išorinėje jo kiemo pusėje. Konstatuojant aplinkybes, tai įrodymai buvo „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“, nes viena šalis parodė, kad jo šuo buvo su pavadėliu, o berniuko šuo be pavadėlio, kita šalis parodė, jog berniukas vedžiojo šunį ir J. S. E. M. šuo nusitraukęs nuo pavadėlio išpuolė iš savo kiemo ir užpuolė berniuko šunį. Pareiškėja pateikė parodymus remdamasi sūnaus pasakojimu, bet jos sūnus apklaustas nebuvo. Apklaustas J. S. E. M. kaimynas parodė, kad jo (J. S. E. M.) šuo buvo sudraskęs katiną, užpuolęs šunį. Apie P. šuns vakcinaciją negali pasakyti, nes neatsimena. Įvykio vietoje buvo nepilnametis berniukas su šunimi, J. S. E. M. su savo žmona ir šunimi, kitų asmenų įvykio metu ir vietoje nustatyta nebuvo.
Liudytoja D. M. parodė, kad su J. S. E. M. jie yra sutuoktiniai. 2022-02-27 10 val. ji su vyru ir jų šunimi, kuriam visada einant į lauką uždeda pavadėlį, išėjo savo kieme pakabinti lesyklą, t. y. lesinti paukščiukų. Būnant savo kieme šalia gyvatvorės, išgirdo šuns urzgimą ir lojimą. Tai buvo kaimynų juodas, didelis vilkšunis be pavadėlio, kuris brovėsi pro jų gyvatvorę bei pačiupęs išsitempė jų šunį. Berniukas stovėjo atokiai nuo jų gyvatvorės toliau, t. y. apie 15 metrų. P. šuo užpuola jų šunį jau ne pirmą kartą. Ji po įvykio apklausta pareigūnų nebuvo. Įvykio metu buvo šunys, ji, vyras ir berniukas.
Liudytoja G. J. parodė, kad ji su kolega D. Š. pagal iškvietimą 2022-02-27 atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), dėl konflikto - susipjovusių šunų. Įvykio tikslių aplinkybių neatsimemena, bet lyg J. S. E. M. sakė, kad įvykio metu keliu ėjo berniukas su šunimi ir artėjant link J. S. E. M. kiemo tvoros iš kiemo išbėgo nusitraukęs nuo pavadėlio, kuris pavadėliu buvo pririštas prie medžio, jo šuo ir užpuolė keliu einančio berniuko šunį. Susipjovusius šunis bandė išskirti atbėgęs berniuko tėvas, tačiau jam nepavyko, bet jis matė, kaip J. S. E. M., bandydamas išskirti, spyrė koja berniuko šuniui į pilvą. Beniuko šuo buvo juodas ir didesnis už J. S. E. M. šunį, o berniukas, kaip teigė jo mama, pamatęs link jo atbėgantį J. S. E. M. šunį, savo šunį paleido nuo pavadėlio. Berniuko mama įvykio vietoje nebuvo ir įvykio pati nematė. Į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei J. S. E. M. sakė, kad berniuko šuo buvo be antsnukio, o ar su pavadėliu, ar nuo pavadėlio savo šunį berniukas paleido, tai negali pasakyti, nes neatsimena. Pareigūnai kalbėjo tik su berniuko tėvais, o berniuko, kuriam galimai 12 metų, neapklausė, bet kol kalbėjo su berniuko tėvais, tai berniukas vaikščiojo šalia jų. Taip pat ji tvirtina, kad šunų pjautynės buvo ne J. S. E. M. kieme, bet už jo kiemo vartų, kadangi įvykio dieną atvykusiems pareigūnams taip sakė pats J. S. E. M..
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. E. M. atstovė advokatė Indrė Butvilė posėdyje paaiškino, kad 2022-02-27 apie 10 val. J. S. E. M. su žmona savo šunį išsivedė su uždėtu pavadėliu ir išėjo palesinti jų kiemo gyvatvorėje esančius paukštelius. Būdami šalia gyvatvorės pamatė, kad už tvoros kaimynų nepilnametis sūnus vedasi savo šunį be pavadėlio, kuris užuodęs J. S. E. M. šunį pradėjo lakstyti palei jų gyvatvorę. J. S. E. M. šuo susierzino, nes jis buvo savo teritorijoje ir bandė ją ginti. Taip abu šunys lakstydami palei gyvatvorę skirtingose jos pusėse, vienoje vietoje, kurioje buvo gyvatvorėje skylė jie susitiko ir susikibo. Gyvatvorė yra plati, t. y. apie 1,5 m pločio, tai abu šunys joje pradėjo pjautis. Kadangi J. S. E. M. šuo mažesnis už kaimynų šunį, tai kaimynų šuo jį per tą skylę išsitempė ir toliau šunų kautynės jau vyko gatvėje. Visu įvykio laiku J. S. E. M. žmona nepaleido šunį laikančio pavadėlio iš rankų, o J. S. E. M. nedelsdamas išskyrė besipjaunančius šunis. Tik tuomet į gatvę atbėgo kaimynas P. ir pribėgęs prie J. S. E. M. pradėjo jį plūsti (kolioti), todėl J. S. E. M. iškvietė policijos pareigūnus. Svarbi aplinkybė, kad byloje tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas iš esmės surašyti bei vėliau J. S. E. M. atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra R. Š.-P. duotų parodymų pagrindu, nors ji pati įvykyje nedalyvavo ir jo nematė. Taip pat svarbi aplinkybė, kad policija teismui atsiuntusi medžiagą nepridėjo vyresniojo tyrėjo G. Š. 2022-03-22 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog buvo apklaustas kaimynas kitoje gatvėje, net ne ten kur vyko minėtų šunų susipjovimas, kuris J. S. E. M. šunį charakterizavo kaip agresyvų ir tai suponavo prielaidas policijos pareigūnui manyti, kad visas įvykis vyko taip, kaip R. Š.-P. jam buvo paaiškinusi (b. l. 87-88). Taip pat bylos medžiagoje matyti, kad Institucijos 2022-03-22 nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena dėl įvykio, kuris šiuo metu nagrinėjamas, o nutarimo esmėje nurodyta, kad tikslinant nurodytas aplinkybes nustatyta, kad 2022-02-27 apie 10.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namo kiemo, kai E. P. vedžiojamas šuo paleistas nuo pavadėlio užpuolė J. S. E. M. šunį, E. P. buvo iki 16 metų amžiaus (b. l. 59). Taigi jau ištirto to paties įvykio aplinkybės J. S. E. M. atžvilgiu Institucijos 2022-04-11 nutarime nurodytos priešingai, todėl J. S. E. M. minėtu nutarimu buvo nubaustas (b. l. 7-8).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Marius Uksas prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad dėl tiriamo įvykio buvo priimti du nutarimai dėl dviejų pažeidimų: 1) dėl šuns vedžiojamo be pavadėlio; 2) dėl šeimininko, kuris neužtikrina, kad šuo neišeitų iš jo kiemo ribų. Kadangi vienas asmuo buvo ne subjektas, todėl tyrimas buvo nutrauktas.
Proceso dalyviai sutiko, teismas neprieštaravo, kad liudytojas D. Š. pakartotinai į teismo posėdį nebūtų kviečiamas ir byla būtų išnagrinėta įvertinus byloje esančią medžiagą bei teismo posėdžio metu gautais parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 346 straipsnio 4 dalis numato, kad administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai.
J. S. E. M. nubaustas už administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad nevykdė GGAĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.
Šiuo nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kad 2022-02-27 10.05 val. J. S. E. M. šuo (duomenys neskelbtini), išbėgęs iš namo kiemo, susipjovė su kaimynų šunimi ir jį sužalojo (b. l. 7-8). ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad į įvykio vietą pagal J. S. E. M. pranešimą atvyko policijos pareigūnai G. J. ir D. Š.. G. J. teismo posėdyje parodė, kad ji su kolega G. Š. buvo atvykę į įvykio vietą, bendravo su J. S. E. M. ir R. Š.-P., bet tikslių įvykio aplinkybių ji neatsimena. Kalbėjo tik su įvykyje dalyvavusio berniuko mama R. Š.-P. ir J. S. E. M.. Teigė, kad šunų pjautynės buvo ne J. S. E. M. kieme, bet už jo kiemo vartų, kadangi pagal iškvietimą atvykus įvykio dieną taip jai tvirtino pats J. S. E. M.. Iš G. J. 2022-02-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, lauke pasitiko J. S. E. M., kuris paaiškino, kad su šuniu ir žmona išėjus į lauką palesinti paukščių, jų šunį užpuolė pro šalį ėjęs kaimynų šuo (b. l. 17). 2022-02-27 protokole-pareiškime nurodyta, kad R. Š.-P. parodė, jog sūnus E. P. vedžiojo šunį su pavadėliu ir pamatęs, kad išbėga kaimynų šuo iš teritorijos, jis paleido savo šunį. Susikibusius šunis bandė išskirti moteris, o tuo metu atbėgęs jos vyras, kuris skirdamas šunis trenkė jų šuniui (jų šuo turi dokumentus ir yra skiepytas) (b. l. 12-13). Kartu nurodyta, jog R. Š.-P. teigė, kad tai jų šunį užpuolė kaimynų šuo (b. l. 17).
Peržiūrėjus policijos pareigūnų įvykio dienos vaizdo ir garso įrašą „Body“ kamera matyti, kad pareigūnai pagal pareiškėjo iškvietimą atvykę į įvykio vietą užfiksavo J. S. E. M. parodymus, kad jo gyvatvorės skylėje jų šunį užpuolė pro šalį be pavadėlio vedamas kaimynų nepilnamečio vaiko šuo, kuris jų šunį išsitempė į gatvę, kur prasidėjo šunų kova, kol jis juos nedelsdamas išskyrė. Taip pat nurodė, jog P. šuo niekada nebūna vedžiojamas su pavadėliu. Įvykio dieną kaimynų šuo taip pat buvo be pavadėlio. Tokie parodymai iš esmės neprieštarauja ir paties J. S. E. M. duotiems parodymams, atitinka jo nurodytas faktines aplinkybes.
Įvertinus pareiškėjo ir liudytojų parodymus teismo posėdyje, pareiškėjo skundo argumentus, konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent pareiškėjo šuo buvo užpultas, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad dėl J. S. E. M. neteisėto neveikimo susidarė nagrinėjama situacija. Be to liko nepaneigta skundo versija, jog būtent P. šuo buvo be pavadėlio ir būtent ši aplinkybė lėmė, kad šunys susipjovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apskritai nebuvo fiksuoti R. Š.-P. nepilnamečio sūnaus parodymai, kuris betarpiškai dalyvavo įvykyje.
Be to, teismo posėdžio metu G. J. paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą 2022-02-27, jai J. S. E. M. parodė, kad „<...keliu ėjo berniukas su šunimi ir jiems artėjant link kiemo tvoros iš jo kiemo nusitraukęs nuo pavadėlio, kuriuo buvo pririštas prie medžio, išbėgo jo šuo ir užpuolė keliu einančio berniuko šunį...>“. Taip pat J. S. E. M. jai parodė, kad „<...šunų pjautynės buvo ne J. S. E. M. kieme, bet už jo kiemo vartų...>“, tačiau G. J. 2022-02-27 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog J. S. E. M. parodė, kad „<...su šuniu ir žmona išėjus į lauką palesinti paukščių, jų šunį užpuolė pro šalį ėjęs kaimynų šuo..>“. Taigi akivaizdu, kad G. J. posėdyje parodė visiškai priešingus parodymus, nei pati 2022-02-27 nurodė tarnybiniame pranešime dėl konflikto susipjovus šunims. Taip pat iš bylos medžiagos yra matyti, kad viso tyrimo metu pareigūnai kalbėjo tik su berniuko E. P. tėvais, kurie nebuvo įvykio vietoje, o paties E. P. net neapklausė.
Vyresnysis tyrėjas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad iš įvykio vietos gavo surinktą pirminę medžiagą, kuriais buvo nustatyta, kad abu konflikto šunys buvo su pavadėliais, o tikslinant aplinkybes J. S. E. M. jam parodė, kad įvykis įvyko ne jo kieme, o išorinėje jo kiemo pusėje, todėl konstatuojant, tai įrodymai buvo „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“, nes viena šalis parodė, kad jo šuo buvo su pavadėliu, o berniuko šuo - be pavadėlio, kita šalis parodė, jog berniukas vedžiojo šunį ir J. S. E. M. šuo nusitraukęs nuo pavadėlio išpuolė iš savo kiemo ir užpuolė berniuko šunį. Tokios aplinkybės pagrįstai kelia abejones dėl konflikto su šunimis pareigūnų tyrimo metu nustatytos įvykio vietos bei ant šunų uždėtų/neuždėtų pavadėlių. Nepaisant to, pareigūnai taip ir neišsiaiškino, kaip kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje prasidėjo šunų pjautynės, kuris šuo buvo su pavadėliu, ar be pavadėlio, tokių neginčytinų duomenų byloje nėra.
Visgi, analizuojant šioje byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti byloje esančiomis ir policijos pareigūnų vaizdo ir garso „Body“ kamera fiksuotomis įvykio aplinkybėmis. Iš šių įrašų matyti, kad J. S. E. M. į įvykio vietą 2022-02-27 atvykusiems policijos pareigūnams parodė, jog 2022-02-27 apie 10 val. „jis su žmona ir su savo šunimi, kuriam buvo uždėtas pavadėlis, išėjo palesinti jų kiemo gyvatvorėje esančius paukštelius, bet šalia gyvatvorės pamatė, kad už tvoros kaimynų nepilnametis sūnus vedasi savo šunį be pavadėlio, kuris, užuodęs J. S. E. M. šunį, pradėjo lakstyti palei jų gyvatvorę, kol jo gyvatvorės esančioje skylėje šunys susitiko ir susipjovė bei per tą skylę berniuko šuo išsitempė jų šunį, toliau šunų kautynės jau vyko gatvėje“. Tokia aplinkybes iš esmės patvirtino ir D. M., kuri buvo ir betarpiškai matė visą įvykį ir patvirtino, kad būnant savo kieme šalia gyvatvorės išgirdo šuns urzgimą ir lojimą. Tai buvo kaimynų juodas, didelis vilkšunis be pavadėlio, kuris brovėsi pro jų gyvatvorę bei pačiupęs išsitempė jų šunį. Berniukas stovėjo atokiai nuo jų gyvatvorės toliau. Tokios aplinkybės detaliai sutampa su J. S. E. M. nurodytomis aplinkybėmis.
Nepaisant tokių nurodytų aplinkybių, policijos pareigūnai iš esmės apsiribojo R. Š.-P., kuri net nedalyvavo ir nematė įvykio bei J. S. E. M. kaimyno, gyvenančio kitoje gatvėje, parodymais, kurio taip pat nebuvo įvykio vietoje ir kuris J. S. E. M. šunį charakterizavo, kai agresyvų.
Be to, esant tokioms aplinkybės, svarbi ir kita aplinkybė, jog Institucijos 2022-03-22 nutarimu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena dėl įvykio, kad 2022-02-27 apie 10.05 val. (duomenys neskelbtini), prie namo kiemo, kai E. P. vedžiojamas šuo, paleistas nuo pavadėlio, užpuolė J. S. E. M. šunį, E. P. buvo iki 16 metų amžiaus (b. l. 59). Šios aplinkybės liko nepatikrintos ir nepaneigtos. Atitinkamai J. S. E. M. atžvilgiu skundžiamame Institucijos 2022-04-11 nutarime nurodytos aplinkybės visiškai priešingai (b. l. 7-8). Tokia situacija suponuoja išvadą, jog pareigūnai šiuo atveju nesiėmė jokių priemonių galimai padarytam administraciniam nusižengimui išsamiai, visapusiškai ištirti, surinkti įrodymus ir nustatyti svarbias bylai aplinkybes, nustatyti, t. y. ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnio nuostatos, kur numatyta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str. 3 d.).
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šioje byloje ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl 2022-02-27 10.05 val. J. S. E. M. padaryto nusižengimo, darytina išvada, kad jų nepakanka skundžiamam nutarimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad J. S. E. M. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Esant tokioms aplinkybėms, naikintinas skundžiamas nutarimas, kuriuo J. S. E. M. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-04-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. S. E. M. nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.