Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ atstovams – Vaclovui Briedžiui, bendrovės valdybos pirmininkui Valdemarui Sadaunykui, advokato padėjėjai Linai Bulovienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Viktorijai Balčiūnienei ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus patarėjui Aurelijui Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Biržų bekonas“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Eglės Paulauskytės, 2016 m. vasario 12 d. padavė skundą, prašydamas teismo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. BRK-191 (toliau – sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 1VM-KP-13-1-006462-MP001 (toliau – mokėjimo prašymas) tenkinti (toliau – skundas).

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Agentūra pritaikė pareiškėjui sankciją – paramos pagal mokėjimo prašymą (310 262,60 Eur) neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą, nes pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 15 d. neįvykdė projekto, nepasiekė jo tikslų ir rezultatų, nevykdė veiklos numatytos paraiškoje. Pareiškėjas mano, kad Agentūros sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pasak pareiškėjo, Agentūra nenurodė, kaip pareiškėjas pažeidė konkrečias teisės aktų nuostatas, taip pat nenurodė, kodėl buvo pasirinkta pati griežčiausia sankcija. Pareiškėjas nurodo, kad patikros ataskaitose nebuvo nurodyta projekto įvykdymo procentinė dalis, nebuvo nurodyta, kad projektas nevykdomas. Paaiškina, kad pareiškėjas atliko beveik visus nustatytus darbus, įrangos įsigijimą ir rangos ir kitų darbų įsigijimą patvirtino dokumentais. 2015 m. gruodžio mėnesį jau buvo įsigyta beveik 100 proc. įrangos. Pareiškėjas siekė ir šiuo metu siekia viso projekto įgyvendinimo. Net ir tuo atveju, jeigu padarytus nukrypimus nuo projekto būtų galima vertinti kaip paramos sutarties pažeidimą, tai juos reikėtų vertinti, kaip neesminius, lyginant su tinkamai įgyvendinto projekto mastu. Nurodo, kad teikė Agentūrai raštus dėl mokėjimo prašymo teikimo terminų pratęsimo, nurodydamas su kokiomis problemomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, susiduria. Atitinkamai, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad Agentūra atsižvelgs į šias problemas, vadovausis protingumo, proporcingumo principais. Mano, kad paramos neskyrimas yra itin griežta sankcija, taikoma už grubius pažeidimus piktybiniams pažeidėjams, kurie nebendradarbiauja ir apskritai nevykdo projektų ir tik tuo atveju, kai neįmanoma pritaikyti švelnesnės sankcijos – paramos sumažinimo. Pasak pareiškėjo, Agentūra neatsižvelgė į pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Paaiškina, kad projektas yra beveik įgyvendintas, projekto vykdymas nesustojęs, todėl pritaikyta sankcija yra neadekvati (neproporcinga) pažeidimo sukeltoms pasekmėms. Pareišėjo manymu Agentūros sprendimas nebuvo patvirtintas objektyviai nustatytais faktais.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad projektas buvo didelis ir sudėtingas, todėl jį įgyvendinti per tokį trumpą laiką (1,5 mėnesio) ne taip paprasta. Paaiškino, kad projektas buvo pradėtas įgyvendinti vėlai, bet vis dėlto buvo ryžtasi jį pradėti įgyvendinti, nes viceministras patikino, kad yra galimas ir dalinis projekto užbaigimas. Atstovai nurodė, kad didžioji dalis projekto buvo įgyvendinta laiku. Paaiškino, kad šiuo metu projektas veikia puikiai – tikslai pasiekti. Advokato padėjėja nurodė, kad Agentūra neatsižvelgė į force majeure aplinkybes ir pritaikė itin griežtą sankciją, nors pareiškėjas nuolat bendradarbiavo su Agentūra, teikė visą informaciją apie atsiradusias kliūtis.

Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas iki numatyto termino (iki 2015 m. gruodžio 15 d.) neįgyvendino projekto ir pažeidė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo projektą vykdyti be nukrypimų. 2015 m. gruodžio 16 d. atliktos patikros metu buvo nustatyta, kad fermų rekonstrukcijos darbai nėra baigti, įranga nesumontuota. Pasak Agentūros, pareiškėjas 2015 m. gruodžio 15 d. pateikęs mokėjimo prašymą, dar neturėjo statybų užbaigimo akto, todėl negalėjo naudoti pastatų paraiškoje numatytai veiklai vykdyti (kiaulininkystei). Atitinkamai, nebuvo pasiekti projekto tikslai ir rezultatai. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas mokėjimo prašymu prašė kompensuoti išlaidas už investicijas ir darbus, kurie nebuvo iki galo atlikti. Be to, pareiškėjas negalėjo vykdyti projekte numatytos veiklos, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtų pažeisti teisės aktai tokiu atveju, jeigu Agentūra būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus ir skyrusi paramą. Paaiškina, kad šiuo atveju projektas nebuvo įgyvendintas, nes projektui naudojamas pastatas nefunkcionavo taip, kaip turėtų pagal nustatytus tikslus. Agentūra nurodo, kad projektas turėjo būti įgyvendintas dar iki 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl Agentūra pratęsusi galutinį terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. sudarė visas sąlygas pareiškėjui kuo efektyviau įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, tačiau pareiškėjas to padaryti nesugebėjo. Pažymi, kad Agentūra po 2015 m. gruodžio 31 d. neturi galimybės deklaruoti Europos Komisijai pareiškėjo patirtų išlaidų ir prašyti jas apmokėti, nes 2007–2013 m. finansavimo laikotarpis baigėsi 2015 m. gruodžio 31 d.

Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikros metu buvo nustatyta, jog ne visi mokėjimo prašyme deklaruoti darbai yra atlikti, pastatai nepritaikyti projekto veiklai (kiaulininkystei) vykdyti, veikla nėra vykdoma. Nurodė, kad apmokėti už nebaigtą projektą yra negalima.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija) atsiliepime į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Agentūra, konstatavusi pareiškėjo padarytus pažeidimus, priėmė pagrįstą sprendimą dėl sankcijų taikymo. Pasak Ministerijos, pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 15 d. turėjo baigti pastatų rekonstrukciją ir pradėti pastatus naudoti projekte numatytai veiklai vykdyti. Ministerijos nuomone, pareiškėjas nepasiekė projekto tikslų ir uždavinių, nes pastatų nenaudojo kiaulininkystės veiklai. Dėl kiaulių maro, Ministerija atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo ūkyje kiaulių maro atvejų nebuvo nustatyta ir tai nesustabdė įmonės veiklos. Ministerija pažymi, kad Agentūra negali prisiimti verslo rizikos, tačiau dėjo visas pastangas, kad projektas būtų užbaigtas net ir pasibaigus nustatytam terminui. Pasak Ministerijos, pareiškėjas nepasiekė tikslo – kiaulių laikymo pastatų rekonstrukcijos, t. y. rekonstrukcija nebuvo atlikta, nebuvo pateiktas statybos užbaigimo dokumentas. Be to, pareiškėjas nebaigė montuoti įrangos, nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo pasiekti ir kitų projekto tikslų, t. y. sąnaudų mažinimo, produkcijos kokybės gerinimo, bendrovės veiklos efektyvinimo. Nurodo, kad pareiškėjas privalėjo ne tik tinkamai atlikti investicijas, bet ir vykdyti veiklą bei siekti projekte nustatytų rodiklių. Agentūra negalėjo išmokėti paramos už neįgyvendintą projektą. Ministerijos nuomone, neįgyvendinus projekto, nepasiekus jo tikslų ir uždavinių, parama negali būti skiriama. Pažymi, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. Agentūra apskritai negali išmokėti paramos lėšų.

Teismo posėdyje Ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad dalinio projekto užbaigimo principo jokie teisės aktai nenumato. Šiuo atveju darbai pabaigti tik po metų nuo projekto įgyvendinimo termino pabaigos.

Skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės dėl paramos neišmokėjimo pareiškėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) (toliau – paraiška), pagal kurią prašė 1 381 120,00 Lt (400 000,00 Eur) paramos projektui „Bendrovės modernizavimas“ (toliau – projektas). Pagal paraišką, pareiškėjas projektą planavo įgyvendinti keturiais etapais. Paraiškoje nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – įsigyti naujos ir modernios įrangos bei rekonstruoti kiaulių laikymo pastatus, kas leistų sėkmingai plėtoti ir modernizuoti įmonę. Paraiškoje nurodyta „Projektą numatoma įgyvendinti iki 2015 m. vidurio: įsigyti numatytą įrangą, atlikti statybos/rekonstrukcijos darbus bei atsiskaityti už suteiktas verslo plano parengimo paslaugas“. Numatyta įsigyti tvartų įrangą paršeliams ir rekonstruoti fermos pastatą. Paraiškoje projekto finansavimui numatyta 3 600 000,00 Lt (1 042 632,07 Eur) paskolos lėšų ir 446 824,82 Lt (129 409,41 Eur) pareiškėjo lėšų. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad prognozuoja auginti daugiau kiaulių. Atitinkamai, 2013–2017m. pareiškėjas prognozavo didesnes pardavimo pajamas. Paraiškoje savo parašu pareiškėjas patvirtino, kad jam nežinomos paraiškoje nenurodytos priežastys, dėl kurių projektas negalėtų būti įgyvendintas ar jo įgyvendinimas būtų atidedamas, arba dėl kurių projektas nebūtų įgyvendintas nustatytu laikotarpiu. Paraiškoje pareiškėjas taip pat įsipareigojo be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo sąlygų. Prie paraiškos buvo pridėtas tipinis verslo planas, kuriame nurodyta, kad įsigyta nauja įranga leis pasiekti ir kitus užsibrėžtus tikslus, t. y. mažinti gamybos sąnaudas, gerinti išauginamos produkcijos kokybę ir efektyvinti bendrovės veiklą. Verslo plane nurodyta, kad bendrovė kiaulininkystės veikla verčiasi jau daugiau nei 10 metų, darbuotojai turi pakankamą patirties ir žinių kraitį bei reikiamą šiai veiklai išsilavinimą.

2014 m. kovo 24 d. pareiškėjas su Agentūra sudarė paramos sutartį, pagal kurios 1.1, 1.2, 2, 3, 5.2, 17.1 punktus pareiškėjas įsipareigojo be nukrypimų (taip, kaip aprašyta paraiškoje ir verslo plane) ir nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų įgyvendinti projektą, o Agentūra įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka paramos sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei gavus lėšas jas pervesti pareiškėjui. Agentūra įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui iki 1 381 120,00 Lt (400 000,00 Eur), t. y. iki 38,11 proc., visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas įsipareigojo savo įnašu (iki 2 242 555,00 Lt (649 488,82 Eur)) prisidėti prie projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Paramos sutartyje numatyta, kad dalis paramos bus iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o 25 proc. paramos sumos – iš Lietuvos valstybės biudžeto (paramos sutarties 2.1 ir 2.2 punktai). Paramos sutarties 5 punkte numatyta, kad parama pareiškėjui suteikiama tik su sąlyga, jei pareiškėjas projektą be nukrypimų įgyvendins iki 2015 m. birželio 30 d. Agentūra ir pareiškėjas susitarė, kad paramos mokėjimas bus išskaidytas į 4 dalis (pareiškėjui teikiant 4 mokėjimo prašymus) (paramos sutarties III skyrius). Pareiškėjas įsipareigojo raštu pranešti Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo ir jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai (taip pat ir pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį) pareiškėjui yra neleidžiami (paramos sutarties 17.3 punktas). Be to, pareiškėjas pagal paramos sutarties 17.10 ir 17.20 punktus, įsipareigojo įvykdyti paraiškoje, verslo plane numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas su Agentūra 2015 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 1 dėl paramos sutarties pakeitimo susitarė, kad pareiškėjas įgyvendins projektą iki 2015 m. rugsėjo 30 d., iki šios datos pateikdamas vieną ir galutinį mokėjimo prašymą.

2015 m. rugsėjo 9 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją ir Agentūrą, prašydamas pratęsti projekto įgyvendinimo ir mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Prašyme nurodė, kad susidūrė su projekto finansavimo problemomis. Paaiškino, kad sutartis dėl finansavimo su AB Šiaulių banku buvo pasirašyta tik 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. tik tada, kai Agentūra sutiko pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau iki šios datos pareiškėjas gali neužbaigti projekto. Ministerija 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad po 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktas mokėjimo prašymas nebus priimamas, t. y. atsisakė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Pareiškėjas šio Ministerijos sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, tačiau 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Ministeriją ir Agentūrą, pakartotinai prašydamas pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ministerija 2015 m. spalio 13 d. raštu atsakė, kad savo sprendimo nekeičia, taip pat atkreipė dėmesį, kad Agentūra jau atsižvelgė į pareiškėjo atžvilgiu nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes ir pratęsė projekto įgyvendinimą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (vietoje ankstesnio – 2015 m. birželio 30 d.). Pareiškėjas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisės aktų nustatyta tvarka taip pat neginčijo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. pateikė Agentūrai 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 310 262,60 Eur paramos sumą. Mokėjimo prašymo formoje buvo nurodyta, kad su galutiniu mokėjimo prašymu turi būti pateiktas statybos užbaigimo dokumentas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma dėl įgyvendinto projekto atitikties veterinarijos, higienos, sanitarijos ir gyvūnų gerovės standartams ir reikalavimams. Minėti dokumentai kartu su mokėjimo prašymu Agentūrai pateikti nebuvo. Pareiškėjas Agentūrai taip pat nepateikė su mokėjimo prašymu privalomos pateikti galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos.

2015 m. gruodžio 11 d. raštu Agentūra informavo pareiškėją, kad mokėjimo prašymą užregistravo. Agentūra šiuo raštu taip pat informavo pareiškėją, kad galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita gali būti pateikta iki 2015 m. gruodžio 15 d.

2015 m. gruodžio 16 d. Agentūra atliko mokėjimo prašymo patikrą vietoje. Patikros metu, buvo nustatyta, kad įsigyta įranga yra nesumontuota, todėl nėra įmanoma suskaičiuoti visų investicijų. Be to, nustatyta, kad mokėjimo prašyme nurodyti darbai faktiškai nėra baigti, nėra dalies apmokėjimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Ministerijoje įvyko komisijos probleminiams klausimams nagrinėti posėdis, kurio metu Ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus patarėjas pasiūlė pritarti Agentūros sprendimui – neskirti pareiškėjui mokėjimo prašyme prašomos paramos sumos (310 262,00 Eur) bei nutraukti paramos sutartį. Šiam siūlymui komisijai pritarė vienbalsiai. Komisijai buvo pristatyta patarėjo pažyma, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas iki 2015 m. gruodžio 15 d. neįgyvendino projekto visa apimtimi (taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane), nepasiekė projekto tikslų ir rezultatų, nes patikros metu nustatytos neatliktos investicijos, nebaigti statybos darbai, nebaigti įrangos montavimo darbai, pareiškėjas negalėjo naudoti pastatų veiklai vykdyti, neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo, nesuderino nukrypimų nuo projekto su Agentūra, nepateikė galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, todėl pažeidė paramos sutartį.

2016 m. sausio 13 d. buvo priimtas ginčijamas Agentūros sprendimas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas: 1) iki 2015 m. gruodžio 15 d. neįvykdė projekto (toliau – pirmasis pažeidimas); 2) nesuderinęs raštu su Agentūra, nukrypo nuo planuoto projekto įgyvendinimo (toliau – antrasis pažeidimas); 3) teikdamas mokėjimo prašymą, negalėjo naudoti pastatų paraiškoje numatytai veiklai vykdyti, nes nepateikė pastatų statybos užbaigimo dokumentų (toliau – trečiasis pažeidimas); 4) teikdamas mokėjimo prašymą, nepasiekė projekto tikslų ir rezultatų, nes patikros metu nustatytos neatliktos investicijos, nebaigti statybos darbai, nebaigti įrangos montavimo darbai (toliau – ketvirtasis pažeidimas); 5) teikdamas mokėjimo prašymą, negalėjo vykdyti veiklos, numatytos paraiškoje, nes nepateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimo (toliau – penktasis pažeidimas). Agentūra ginčijamu sprendimu nusprendė, kad pareiškėjui parama negali būti skiriama ir informavo, kad yra nutraukiama paramos sutartis. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Ginčijamą sprendimą Agentūra priėmė, vadovaudamasi paramos sutarties 20.1, 26.1, 26.20 punktais, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 3D-596 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 68 punktu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) 197.2.12 punktu.

Įgyvendinimo taisyklių 68 punktas, be kita ko, numato, kad, paramos gavėjui pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių 197.2.12 punktas numato, kad paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus.

Paramos sutarties 20.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra, paaiškėjus paramos sutarties pažeidimui, turi teisę inicijuoti paramos sutarties nutraukimą ir paramos neskyrimą. Paramos pažeidimo atvejai yra nurodyti paramos sutarties 26.1–26.20 punktuose.

Kaip minėta, Agentūra ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi paramos sutarties 26.1 ir 26.20 punktais (sprendimo 7 psl.).

Paramos sutarties 26.1 punktas numato, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas „nepateikia mokėjimo prašymo ar projekto įgyvendinimo ataskaitos šioje sutartyje nustatyta tvarka“. Agentūra sprendime nurodydama, kad minėtas paramos sutarties punktas numato, jog „sutarties pažeidimas gali būti nustatomas, kai Paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų, Projekto įgyvendinimo ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų Sutartyje, Įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paraiškoje nustatyta tvarka“ netiksliai cituoja minėtą paramos sutarties punktą. Be to, nei prie vieno iš sprendime nurodytų pažeidimų, nebuvo nurodyta, kad buvo pažeista ši paramos sutarties nuostata.

Paramos sutarties 26.20 punktas numato, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygas. Taigi, paramos sutarties pažeidimas gali būti konstatuotas, esant pažeistai iš esmės bet kuriai paramos sutarties nuostatai. Agentūros sprendime konstatuoti šių paramos sutarties punktų pažeidimai: 4.6 (dėl ketvirtojo pažeidimo), 5.1 (dėl pirmojo, trečiojo ir penktojo pažeidimų), 5.2 (dėl pirmojo pažeidimo), 17.3 (dėl antrojo pažeidimo) ir 17.10 (dėl trečiojo ir penktojo pažeidimų).

Paramos sutarties 5.1 ir 5.2 punktais pareiškėjas įsipareigojo be nukrypimų įgyvendinti projektą iki 2015 m. gruodžio 15 d. Sprendime (2 psl.) nurodyta, kad dėl šio (pirmojo) pažeidimo pareiškėjui, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 68 punktu ir Administravimo taisyklių 197.2.12 punktu, yra taikoma paramos neskyrimo sankcija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pirmąjį pažeidimą vertino, kaip esminį, sąlygojusį paramos pareiškėjui neskyrimą.

Projekto įgyvendinimas be nukrypimų reiškia, kad projektas turėjo būti iki minėtos datos įgyvendintas taip, kaip jį buvo numatyta įgyvendinti paraiškoje ir verslo plane. Kaip minėta, pagrindinis projekto „Bendrovės modernizavimas“ tikslas buvo įsigyti naujos ir modernios įrangos bei rekonstruoti kiaulių laikymo pastatus (t. y. modernizuoti įmonę). Taigi, projekto tikslas buvo siejamas su dviem faktinėmis aplinkybėmis: naujos įrangos įsigyjimu ir pastatų rekonstravimu. Patikrų metu, patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad planuotos investicijos buvo įsigytos, tačiau, patikrinus projektą vizualiai, buvo konstatuota, kad įsigyta įranga nebuvo sumontuota. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad įrangos įsigijimas, jos nesumontuojant, nereiškia įmonės modernizavimo. Įmonės modernizavimas yra sietinas su galimybe naują įrangą panaudoti, o, jos nesumontavus, tai padaryti yra iš esmės neįmanoma. Dėl pastato rekonstravimo, kaip minėta, Agentūra konstatavo (tai patvirtino ir Ministerija minėtoje patarėjo pažymoje), kad pastato rekonstrukcijos darbai nustatytu terminu nebuvo pabaigti. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjas paramos sutartimi įsipareigojo projektą įgyvendinti ne iš dalies, o visiškai ir be nukrypimų, t. y. taip, kaip numatyta paraiškoje ir verslo plane, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo paramos sutarties 5.1 ir 5.2 punktų pažeidimą, t. y. teisėtai ir pagrįstai pripažino paramos sutarties pažeidimą, esant aplinkybėms numatytoms paramos sutarties 26.20 punkte. Atitinkamai, vadovaudamasi paramos sutarties 20.1 punktu ir Administravimo taisyklių 197.2.12 punktu, turėjo teisę pareiškėjui neskirti paramos ir nutraukti paramos sutartį.

Pareiškėjas nurodė, kad tokia sankcija yra per griežta. Paaiškino, kad projekto nepavyko įgyvendinti laiku dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios.

Agentūra paaiškino, kad projektą pareiškėjas buvo įsipareigojęs įgyvendinti dar iki 2015 m. birželio 30 d., tačiau Agentūra, atsižvelgusi į pareiškėjo atžvilgiu nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, leido pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. spalio 30 d., o vėliau ir iki 2015 m. gruodžio 15 d. Ministerija patvirtino, kad Agentūra buvo sudariusi pareiškėjui visas galimybes (pakankamai laiko) įgyvendinti projektą ir ilgiau laukti, kol pareiškėjas pasieks projekto tikslus, negalėjo, nes baigėsi šios paramos administravimo laikotarpis.

Paramos sutarties 48 punktas numato, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad pažeidimus lėmė atsiradusios nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Minėtas punktas taip pat numato, kad šalių santykius, susijusius su nenugalimos jėgos atsiradimu, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 ir 4 dalys numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių. Šiuo aspektu taip pat svarbu tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį.

Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006 (OL L 368, 2006) (toliau – Reglamentas), nes Įgyvendinimo taisyklės yra parengtos inter alia atsižvelgiant į šį Reglamentą. Reglamento 47 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės gali pripažinti force majeure šešias kategorijas išimtinių aplinkybių: 1) paramos gavėjo mirtį; 2) ilgalaikį paramos gavėjo profesinį nedarbingumą; 3) didelės valdos dalies konfiskavimą, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; 4) didelę stichinę nelaimę, rimtai pakenkusią valdos žemei; 5) nenumatytą gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimą valdoje; 6) epizootinę ligą, paveikusią visą ar dalį paramos gavėjo gyvulių. Paramos gavėjas apie šias aplinkybes raštu turi pranešti kompetentingai institucijai per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotas asmuo gali tai padaryti (47 straipsnio 2 dalis). Iš Reglamento 47 straipsnio matyti, kad force majeure aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis ir tiesiogiai su pačiu paramos gavėju susijusiomis situacijomis.

Kaip minėta, tokių (force majeure) aplinkybių egzistavimo faktą pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, privalo įrodyti tas asmuo, kuris jomis remiasi dėl sutarties neįvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad aplinkybės, tiesiogiai lėmusios Projekto įgyvendinimo laikotarpio užsitęsimą, priklausė ne nuo jo, o nuo tiekėjo, valstybės politikos, Afrikinio kiaulių maro, kiaulienos kainų kritimo, sugriežtintų biosaugos priemonių taikymo, tačiau šias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė. Be to, pareiškėjas, kaip minėta, verslo plane nurodė, kad kiaulininkystės srityje veikia jau daugiau nei 10 metų, turi reikiamas žinias ir patirtį, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas paramos sutarties sudarymo metu minėtas aplinkybes galėjo protingai numatyti, nors vėliau tam tikrų aplinkybių galimai jau nebegalėjo kontroliuoti. Konstatuotina, kad šiuo atveju CK 6.212 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, nes pareiškėjas neįrodė, kad iki nustatyto termino projektas nebuvo įvykdytas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tai, kad pareiškėjas su AB Šiaulių banku paskolos sutartį pasirašė tik 2015 m. rugpjūčio 19 d. (beveik po 1,5 metų nuo paramos sutarties pasirašymo), laikytina pareiškėjo prisiimta verslo rizika, iš esmės sąlygojusią tai, kad pareiškėjas ilgą laiką apskritai negalėjo pradėti įgyvendinti projekto, nes negalėjo užtikrinti visų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimo.

Teisėjų kolegija sutinka, kad Agentūra raštu išreiškė sutikimą dėl projekto įgyvendinimo pratęsimo iki 2015 m. gruodžio 15 d. likus vos kelioms dienoms iki šio termino pabaigos, tačiau, kaip nurodė skunde pareiškėjas, jis ir po 2015 m. spalio 13 d. tęsė projekto vykdymą, nepaisydamas Agentūros atsisakymo pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. Vis dėlto, pareiškėjui nepavyko įvykdyti paramos sutarties 5 punkte numatytos imperatyvios sąlygos paramai gauti (kad parama suteikiama tik su ta sąlyga, jei paramos gavėjas nustatytu terminu projektą įvykdo be nukrypimų). Ši sąlyga nenumato dalinio projekto įvykdymo. Priešingai, ji imperatyviai nurodo, kad projektas iki nustatyto termino turi būti įgyvendintas be nukrypimų, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su 2015 m. gruodžio mėnesį jau beveik įvykdytu projektu, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas, pateikdamas teismui skundą, jame taip pat nurodė, kad projektas yra beveik įgyvendintas, kad pareiškėjas šiuo metu vis dar siekia viso projekto įgyvendinimo, siekia įvykdyti nustatytus projekto tikslus. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2016 m. vasario 10 d. (skundo teismui rengimo dieną) projektas vis dar nebuvo įgyvendintas visa apimtimi, t. y. paramos skyrimo sąlyga nebuvo įvykdyta ir pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną. 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas pateikė teismui fotonuotraukas, kurios, pasak pareiškėjo, atspindi baigtą projektą. Prie fotonuotraukų nėra užfiksuota jų darymo data, tačiau fotonuotraukose matyti sniegas, todėl galima daryti išvadą, kad šios nuotraukos buvo darytos panašiu laiku, kada ir buvo pateiktos teismui (apie 2016 m. gruodžio mėnesį), t. y. maždaug po metų nuo projekto įgyvendinimo galutinio termino. Taigi, minėtos fotonuotraukos neatspindi pareiškėjo tinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku ir be nukrypimų įgyvendinto projekto. Konstatuotina, kad Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėjas neįgyvendino būtinos paramos suteikimui sąlygos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą paramos neskirti ir nutraukti paramos sutartį. Teismas neturi pagrindo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti Agentūrą patenkinti pareiškėjo mokėjimo prašymą dėl paramos skyrimo. Atsižvelgdamas į šią išvadą, teismas nevertina aplinkybių, susijusių su sprendime nurodytais paramos sutarties kitų punktų (4.6, 17.3 ir 17.10) pažeidimais. Juo labiau, kad pareiškėjas jų iš esmės neginčyja, t. y. neįrodinėja, kad 2016 m. gruodžio 15 d. statybos darbai buvo baigti, projekto rezultatai pasiekti, reikiami pažymėjimai pateikti Agentūrai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (786,50 Eur) priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Biržų bekonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.