Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-19
Bylos Nr.
1-250-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55649-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
E. L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-250-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55649-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam V. V.,nukentėjusiajai E. L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis LRT radijuje garso režisieriumi ir „Maximoje“ parduotuvės salės darbuotuoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. yra kaltinamas tuo, kad jis 2016-11-26 vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš žmoną E. L. V., ranka sugriebęs ant kėdės sėdinčiai E. L. V. už rankos, tempdamas pargriovė ją ant grindų, po ko tyčia koja spyrė ant grindų gulinčiai E. L. V. į kairės kojos šlaunį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E.L. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to V. V. yra kaltinamas ir tuo, kad 2016-11-27 vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš žmoną E. L. V., tyčia ranka pastūmė E. L. V. į galvą, nuo ko pastaroji atsitrenkė į virtuvės spintelę ir susižeidė galvą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. L. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to V. V. yra kaltinamas tuo, kad jis 2016-11-28 apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,06 promilės), žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš žmoną E. L. V., tyčia koja labai stipriai stūmė pastarajai į pilvą, nuo ko pastaroji atsitrenkusi į spintelę nugriuvo ant žemės bei patyrė kairės pusės 9, 10, 11, 12 šonkaulių lūžius, dėl ko įvyko oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Be to V. V. kaltinamas tuo, kad 2017-08-14, apie 23.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,41 promilės), žodinio konflikto metu smurtaudamas prieš žmoną E. L. V., tyčia dešine ranka sugriebęs pastarajai už kairės rankos ir traukdamas j save pargriovė ją ant žemės, o E. L. V. gulint ant grindų ranka sudavė ne mažiau keturių smūgių į pakaušį bei vieną smūgį į dešinį šoną, po ko E. L. V. sėdint ant kėdės, jis sudavė dešinės rankos delnu du smūgius į veidą, tuo padarydamas jai dešinės užausinės srities, dešinio klubo srities poodines kraujosruvas, dešinės akies viršutinio voko poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su kraujosruva akies obuolio junginėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. L. V. sveikatą ir sukėlėjai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis V. V. parodė, kad su nukentėjusiąja susipyko, konfliktas kilo dėl to, kad neturėjo darbų, šeimyninė padėtis labai slėgė. Pavartojo alkoholio ir įvyko tokios pasekmės. Spyrė į kairės kojos šlaunį. 2016-11-27 vakarą, prisipažįsta, kad taip elgėsi. Tyčia spyrė į pilvą, prisipažįsta. Abu buvo pavartoję alkoholio. Žmona kvietė gydytoją. Pirmą kartą, kai ją paguldė, važinėjo į ligoninę, būdavo šalia. 2017-08-14 smogė nukentėjusiajai keturis smūgius į pakaušį ir vieną į dešinį šoną. Prisipažįsta, kad buvo tie sužalojimai. E. pati nuvažiavo į ligoninę. Suvokė, kad duoda į gyvybei pavojingas sritis – galvą, pilvą. Žmona jo neužpuolė, nesivaikė. 2016-11-26, 2016-11-27, 2016-11-28 žmona jo nepuolė mušti. Išvados labai stiprios, priežastis alkoholis, užteko pamokų. Nukentėjusioji atleidžia, jie apie tai kalbėjo. Parodymus policijos pareigūnei palaiko. Tai yra alkoholio pasekmė. Jie visą gyvenimą turėjo darbus, po to buvo pastoviame finansiniame stygiuje, reikia išlaikyti šeimą vaikus, žodis po žodžio, planai griuvo kilo pyktis. Ir kalčiausias alkoholio vartojimas. Susirado antrą darbą tam, kad būtų lengviau. Po pirmųjų kartų susitaikė, po to vėl buvo, kad jam nesisekė susirasti darbą, buvo pyktis agresija. Po antro įvykio viskas yra kardinaliai pasikeitę. Jie susitaikė. Suprantu, kad smurto proveržis sukėlė tokias pasekmes. Tuo metu stovėjome darbo biržoje. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kadangi kaltinamasis, kuris yra kaltinamas tyčinių nesunkių ir apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu dėl visų keturių nusikalstamų veikų ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Įtariamojo apklausos, atliktos 2017-10-20, metu V. V. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai, nurodė, kad labai nuoširdžiai gailisi. Jis su žmona E. L. gyvena žmonai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl jam pareikšto įtarimo paaiškino, kad dabar su žmona sutaria gerai, namuose nekonfliktuoja. Namuose kildavo konfliktai, kurių metu jis smurtaudavo prieš žmoną, suduodavo jai smūgius ar pastumdavo ją. Prisipažįsta, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, namuose virtuvėje, jis įspyrė savo žmonai E. į kojos šlaunį. Minėtą vakarą jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis įspyrė žmonai į šlaunį. Kaip tiksliai minėtą vakarą viskas vyko - jis jau neatsimena, tačiau kaip jo žmona sako, reiškia taip ir buvo. Jo žmona nemeluoja. Prisipažįsta, kad įspirdamas jai koja į šlaunį sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Po to jis žmonos atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. Taip pat prisipažįsta, kad kitos dienos vakare, po prieš tai paminėto įvykio, jis su žmona namuose vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose, virtuvėje, tarp jo ir žmonos vėl įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis ranka stumtelėjo žmoną į galvą, o ji nuo pastūmimo griuvo. Griūdama ji atsitrenkė į spintelę, prasiskėlė galvą, pakaušio srityje. Pamatęs bėgantį kraują, nušluostė jį, atsiprašė žmonos už savo tokį elgesį, ji atleido ir vėl jie susitaikė. Kitą dieną po paminėto įvykio jie su žmona namuose, virtuvėje, vėlgi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį tarp jų kilo žodinis konfliktas, žmona pradėjo reikšti pretenzijas, mėtė daiktus. Norėjo paimti cigaretes. tačiau jis paėmęs jas nuo stalo įsidėjo sau į kišenę. Jis sėdėjo prie stalo, žmona stovėjo. Kadangi žmona norėjo atimti iš jo cigaretes, jis pakėlė savo koją (kurią jau neatsimena), ištiesė ją ir stumtelėjo ja žmonai į pilvą, nuo ko ji pargriuvo ant grindų. Griūdama atsitrenkė į už nugaros buvusią virtuvės spintelę. Po to ji atsisėdo ant grindų, o jis išėjo į kitą kambarį. Kai grįžo į virtuvę po kelių minučių, žmona sėdėjo virtuvėje ant kėdės, buvo jau apsirengusi paltą ir pasakė, kad ką tik iškvietė policiją. Kadangi toks konfliktas jau nebe pirmą kartą, jis nepatikėjo, pagalvojo, jog ji gąsdina jį, bet po kelių minučių atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Medikai išvežė E. į ligoninę, o jį pareigūnai pristatė į policijos komisariatą. Po šio įvykio kai jis nuvažiavo į ligoninę, sužinojo, kad E. lūžo šonkauliai. Dėl šio savo poelgio jis labai nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad tokiais savo veiksmais ją sužalojo. 2017-08-14 dienos metu namuose tarp jo ir žmonos prasidėjo žodinis konfliktas. Jis minėtą dieną buvo pavargęs ir išgėręs alaus, žmona taip pat buvo išgėrusi alaus. Žodis po žodžio jų konfliktas didėjo iki keiksmažodžių, vienas kito įžeidinėjimų. Vakare, laiko tikslaus negali nurodyti, jam ir žmonai būnant virtuvėje, tęsiantis jų žodiniam konfliktui, žmonai įžeidus jo tėvus, pavadinus juos alkoholikais - jis supyko ir patempė ją paėmęs už rankos, sakydamas: „nekalbėk nesąmonių“. Po ko sudavė jai galimai apie keturis smūgius rankos kumščiu į pakaušį ir vieną smūgį jai į dešinį šoną. Po to dar su žmona apsižodžiavo ir jam trūkus kantrybei, jis sudavė jai du kartus dešinės rankos delnu į veidą. Nuo suduotų smūgių prakirto jai antakį, matė, kad bėgo kraujas. Liepė jai nusiprausti. Kad pabaigtų konfliktą, jis nuėjo į kitą kambarį. Kitą dieną jis matė žmoną, ji minėjo, kad kreipsis į policiją. Žmonos jis atsiprašė dėl savo poelgio, siūlė jai susitaikyti ir baigti namuose konfliktą. Kaip jau minėjo, su žmona jie susitaikė, dėl visko ji jam atleido. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė žmonai fizinį skausmą, ją sužalojo, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada ateityje daugiau taip nesielgti. Jis supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimus (b. l. 130-132).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. V. parodė, kad 2016-11-28 apie 13.00 val., kartu su vyru V. buvo namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje kartu gėrė alų, abu buvo išgėrę. Bendravimo metu tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas dėl buitinių reikalų, vyrui nepatiko jos išreikštos pretenzijos dėl jo gyvenimo būdo. Ji tuo metu stovėjo prie stalo, o vyras sėdėjo šalia ant kėdės. Ji norėjo pasiimti cigaretes, vyras nedavė, pasiėmė pakelį ir įsidėjo sau į kišenę, tada ji priėjo prie jo ir pasilenkė link jo paimti cigaretes, bet vyras sėdėdamas ant fotelio, cigarečių neatidavė ir pakėlęs koją, labai stipriai koja pastūmė ją į pilvą. Po smūgio ji pargriuvo atgal, atsitrenkė į spintelę su kriaukle ir parkrito ant žemės. Pajuto didelį skausmą, net išgirdo, kaip „sutraškėjo“ jos kaulai, po ko griebė savo telefoną, norėdama paskambinti, tačiau vyras bandė atimti telefoną kad niekur neskambintų. Tada ji atsistojo ir išėjo iš virtuvės, kur kitame kambaryje paskambino telefonu Nr. 112, ir iškvietė pagalbą. Vyras išgirdęs, kad iškviesta policiją, apsiramino, liko virtuvėje ir ramiai laukė policijos, o ji policijos laukė kambaryje. Po vyro smūgio krūtinės srityje juto didelį skausmą. Apie patirtą smurtą telefonu informavo ir savo sūnų. Iki atvykstant policijai, vyras elgėsi ramiai. Atvykę pareigūnai vyrą išvežė į policijos komisariatą, o ją medikai išvežė į ligoninę. Po apžiūros buvo konstatuota, jog jai yra krūtinės kaulų lūžiai, bei buvo paguldyta į ligoninę. Tas konfliktas tęsėsi jau trečią dieną. Prieš tai 2016-11-27 vakare tikslaus laiko neatsimena, tokio pat žodinio konflikto metu, taip pat jiems su vyru būnant virtuvėje, vyras jai ranka stumtelėjo į galvą, nuo to stumtelėjimo skausmo tada ji nejuto, tačiau nuo to ji atsitrenkė į virtuvės spintelę ir prasiskėlė galvą, jai pradėjo bėgti kraujas, vyras išsigando, pradėjo jai valyti kraują, iš karto atsiprašė, tuo konfliktas tą dieną ir pasibaigė. Dar dieną prieš tai, 2016-11-26 taip pat vakare, tikslaus laiko neatsimena, vyras jai vieną kartą spyrė koja į šlaunį. Viskas vyko taip pat virtuvėje, kur ji sėdėjo ant kėdės, tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, kuriuo metu V. griebė ją už rankos ir nutempė nuo kėdės ant grindų. Ji labai priešinosi ir išsisukinėjo, tačiau vis tiek pargriuvo. Tada jai gulint ant grindų, vyras iš pykčio vieną kartą spyrė jai koja į kairės pusės šlaunį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo to jai liko mėlynė, tačiau ji tą dieną niekur neskambino. Tomis dienomis dėl pagalbos ji neskambino, į medikus iki 2016-11-28 nesikreipė, dėl med. abdukcijos nevažiavo. Name (duomenys neskelbtini) gyvena dviese su vyru. Vyro smurto proveržių niekas daugiau nematė, bet nori pasakyti, jog vyras prieš ją anksčiau fizinio smurto niekada ir nenaudojo, tiesiog ta savaitė buvo sunki, visą savaitę žodžiais konfliktavo, ir galų gale įvyko toks įvykis, kai buvo stipriai sužalota. Apie tai niekam nepasakojo, tik 2016-11-28 paskambinusi sūnui pasakė, jog V. ją sužalojo. Šiuo metu jų santykiai yra geri, vyras jos atsiprašė, ji vyrui atleido, pasižadėjo vienas kitam, kad alkoholio daugiau nebevartos (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. L. V. parodė, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vyras ir ji buvo išgėrę alaus. Ji pasakė vyrui, kad jis negertų tiek alkoholio, o pinigus panaudotų šeimai naudingai. Ji pasakė vyrui, kad alkoholis yra jų priešas ir jeigu taip tęsis, jie viską praras. Vyras pasakė, kad ji yra „dura“, „alkašė“. Ji pasakė, kad jis gerbtų ją ir neįžeidinėtų. Ji su vyru stovėjo virtuvėje. Vyras dešine ranka griebė jai už kairės rankos ir jėga traukdamas į save pargriovė ant žemės. Jai neskaudėjo. Pargriovė ją veidu į grindis, ji gulėjo susirietus ir iš už nugaros jai smogė kumščiu ne mažiau 4 kartų į pakaušį, taip pat smogė jai vieną kartą į dešinįjį šoną. Kuria ranka jis jai smūgiavo, ji nematė. Jai skaudėjo, iškart po šių smūgių ji atsistojo. Vyras buvojau nuėjęs nuo jos kelis metrus ir stovėjo virtuvės kampe. Ji paėmė keptuvę ir paleido į vyro puse, bet į jį nepateikė. Ji pasakė, kaip jis drįsta taip elgtis. Virtuvėje atsisėdo ant kėdės ir ji jam pakartojo, kad jeigu nesibaigs alkoholio vartojimas, šeimoje jų nieko gero nevyks. Ji pasakė, kad ji pasiryžusi nevartoti, bet ir jis privalo irgi nevartoti alkoholio. Ji ėmė kalbėti apie jo giminę, kad yra geriančių alkoholį jo šeimoje asmenų ir kad iš jo ankstesnių pasakojimų, kad jo tėvas mušė motiną, pasakė, kad ir jo teta kenčia nuo vyro. Sakė, kad jų šeimoje yra smurtautajai ir jis irgi yra smurtautojas, nes naudojo smurtą prieš ją. Vyras pradėjo šaukti, kad ji jo giminių neįžeidinėtų. Ji pasakė vyrui, kad reikia pripažinti, jog jis yra alkoholikas ir jo šeimoje yra alkoholikų. Po šių kalbų vyras dešinės rankos delnu stipriai smogė jai į kairę veido pusę, jai skaudėjo. Ji pasakė vyrui, kad jos šeimoje ji vienintelė yra gerianti, o jie alkoholikai. Tada vyras vėl jai dešinės rankos delnu smogė į kairę veido pusę, jai skaudėjo. Ji toliau kartojo, kad vyro šeimoje yra alkoholikai ir jis vėl dešinės rankos delnu smogė jai į veidą ir nuo smūgio jai prakirto dešinįjį antakį. Stipriai per visą veidą ir kaklą bėgo kraujas. Vyras pradėjo iš jos šaipytis, pasakė, kad ji pažiūrėtų, kaip atrodo ir eitų nusiprausti. Ji nuėjo į tualetą, po to į savo kambarį ir su juo daugiau nebendravo. Vyras nuėjo sau, o ji sau, daugiau nesikalbėjo. Kadangi jai buvo sužalota akis ir skaudėjo šonas, todėl ji nusprendė 2017-08-15 apie 21:00 val., nuvažiuoti į ligoninę pasitikrinti sveikatą. Jai ligoninėje nustatė kairės akies ir dešinio šono sumušimą, į policiją dėl vyro veiksmų nesikreipė (b. l. 18-21).

Byloje esančiame 2017-03-20 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55649-16, 2017-03-24 patvirtintame ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas 01-1-55649-16 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nutraukiamas kaltinamajam V. V. ir E. L. V. susitaikius (b. l. 9-13).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, jog moteris pranešė, kad jos vyras sumušė ją, galimai lūžę šonkauliai. 2016-11-28 (duomenys neskelbtini) neblaivus (2,06 promilės girtumo) V. V. koja spyrė savo žmonai E. L. V., sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo, moteris pristatyta į Lazdynų ligoninę (b. l. 31).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole konstatuota, kad E. L. V. nustatyti kairės pusės 9-12 šonkaulių lūžiai, oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai 2016-11-28 ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, (b. l. 50-51).

Vyriausiojo patrulio N. G. 2016-11-28 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pagal nukentėjusiosios iškvietimą 2016-11-28 atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji paaiškino, kad apie 13.00 val. ją spardydamas kojomis sumušė vyras. Iškviesta greitoji, kuri paaiškino, kad galimai lūžę šonkauliai ir išsivežė nukentėjusiąją į Lazdynų ligoninę. Nukentėjusioji paaiškino, kad smurtas pasireiškė spyriais iš kojos į pilvą ir šonkaulius. Smurtu įtariamas V. V. paaiškino, kad moteris pati nukrito nuo laiptų, jis smurto nenaudojo, dažnai keitė pasakojimo versijas (b. l. 66-67).

Byloje esančiose nuotraukose matyti ant nukentėjusiosios kūno esančios smurto žymės (b. l. 68).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodoma, slaugytoja pranešė, kad 2017-08-15 apie 21.31 val. su dešinio šono sumušimu bei akies junginio kraujosruva kreipėsi nukentėjusioji, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2680/2017 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės užausinės srities, dešinio klubo srities poodinės kraujosruvos, dešinės akies viršutinio voko poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, kairės akies vokų poodinė kraujosruva su kraujosruva akies obuolio junginėje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2017-08-14. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, jie nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 86-87).

Alkotesterio kvito duomenimis 2016-11-28 15.03 val. V. V. nustatytas 2,06 promilių girtumas (b. l. 105).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. V. patvirtino savo duotus parodymus ir parodė namo adr. (duomenys neskelbtini), patalpose vietas, kuris jis ir žmona buvo konflikto metu, kur jis stūmė žmoną ir kur ji atsitrenkė (b.l. 133-137).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas taip pat pažymi, jog nukentėjusiuoju nuo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti tik artimas giminaitis ar šeimos narys. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji yra kaltinamojo žmona.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis dėl dviejų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, taip pat dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiąja. Tačiau BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju kaltinamajam inkriminuota dar viena veika – 2017-08-14, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis padarė naują nusikalstamą veiką.

Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis 2016-11-26 padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai. Nukentėjusioji parodė, jog 2016-11-26 žodinio konflikto metu kaltinamasis griebę ją už rankos, nutempė nuo kėdės ant grindų ir iš pykčio vieną kartą spyrė koja į kairės pusės šlaunį tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 43-45). Kaltinamasis kaltę pripažino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis parodė, jog 2016-11-26 abu su žmona vartojo alkoholinius gėrimus. Žodinio konflikto metu įspyrė žmonai į šlaunį (b. l. 130-132). Taigi, kaltinamasis vartodamas smurtą sukėlė fizinį skausmą savo žmonai ir taip padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis taip pat pripažįstamas kaltu dėl 2017-11-27 veikos. Nukentėjusioji parodė, jog 2017-11-27 vakare žodinio konflikto metu, būnant virtuvėje, vyras ją stumtelėjo į galvą. Dėl šio stumtelėjimo ji atsitrenkė į virtuvės spintelę, prasiskėlė galvą, jai bėgo kraujas (b. l. 43-45). Analogiškas aplinkybes patvirtina ir V. V., kuris papildomai nurodė, jog įvykio metu jie su žmona vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 130-132). Kaltinamasis kaltu prisipažino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta ir dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymo. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2016-11-28 apie 13.00 val. būnant namuose tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji priėjo prie vyro norėdama pasiimti cigaretes, bet vyras sėdėdamas ant fotelio, cigarečių neatidavė ir pakėlęs koją labai stipriai koja pastūmė ją į pilvą. Po smūgio ji atsitrenkė į spintelę su kriaukle ir parkrito ant žemės, pajuto didelį skausmą, girdėjo sutraškėjimą (b. l. 43-45). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis (b. l. 130-132), kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę. BIRT ataskaitų žiūryklėje taip pat nurodoma, jog 2016-11-28 V. V. sužalojo E. L. V., kuri buvo pristatyta į ligoninę (b. l. 31). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog nukentėjusioji įvykio vietoje paaiškino, kad ją spardydamas kojomis sumušė vyras, smurtas pasireiškė spyriu iš kojos į pilvą ir šonkaulius (b. l. 66-67). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esančios nuotraukos (b. l. 68), taip pat parodymų patikrinimo vietoje duomenys (b. l. 133-137). Medicininių dokumentų apžiūros protokole konstatuojama, kad E. L. V. nustatyti kairės pusės 9-12 šonkaulių lūžiai, oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, galimai 2016-11-28 ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 50-51). Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus (b. l. 105). Taigi, byloje esantys duomenys, kurie yra surinkti iš skirtingų šaltinių vienareikšmiškai patvirtina, jog kaltinamasis smurtavo prieš žmoną ir savo veiksmais sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to jam pagrįstai inkriminuotas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė dėl 2017-08-14 veikos yra įrodyta. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę. Jis teigė, jog 2017-08-14 vakare abu buvo išgėrę alaus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu virtuvėje sudavė žmonai apie keturis smūgius rankos kumščiu į pakaušį ir vieną smūgį į dešinį šoną. Dar apsižodžiavus sudavė du kartus dešinės rankos delnu į veidą. Nuo suduotų smūgių prakirto jai antakį, matė, kad bėgo kraujas (b. l. 130-132). Nukentėjusioji taip pat teigė, jog tarp jos ir vyro kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis pargriovė ją veidu į grindis ir iš už nugaros smogė kumščiu ne mažiau 4 kartų į pakaušį, taip pat smogė jai vieną kartą į dešinįjį šoną. Toliau vykstant žodiniam konfliktui kaltinamasis dar du kartus smogė dešinės rankos delnu į kairę veido pusę. Nukentėjusiajai skaudėjo, jai buvo prakirstas antakis 2017-08-15 apie 21.00 val. dėl patirtų sužalojimų ji nuvyko į ligoninę (b. 18-21). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose nurodoma, jog į ligoninę kreipėsi nukentėjusioji, gyvenanti Rokantiškių sodų 10-oji g. 10, Vilniuje su dešinio šono sumušimu bei akies junginio kraujosruva ir nurodė, kad ją sumušė vyras (b. l. 73). Specialisto išvadoje Nr. G 2680/2017 (01) konstatuojama, jog nukentėjusiai padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-08-14, jie padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais ir vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 86-87). Taigi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes matyti, jog kaltinamasis 2017-08-14 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio naudojo smurtą prieš savo žmoną. Smurtas sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmių skyrimo

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

Konkreti bausmė skiriama atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 151-152), baustas administracine tvarka (b. l. 153-160), dėl psichikos ar priklausomybės ligų negydytas (b. l. 160-162), dirba (b. l. 165). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę svarbu atsižvelgti į tai ar konkreti bausmė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas turi motyvuoti tokį savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Pagal bylos medžiagą matyti, jog apkaltinamųjų nuosprendžių kaltinamojo atžvilgiu priimta nėra (b. l. 9-13, 151-152).

Kaltinamojo padarytos keturios nusikalstamos veikos yra nukreiptos prieš tą pačią nukentėjusiąją, kaltinamasis paskutinę iš nusikalstamų veikų padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmė yra numatyta kaip vienintelė bausmė ir skirti švelnesnę bausmę būtų galima tik esant BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms aplinkybėms, kurių šioje byloje nekonstatuota. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. V. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas arešto bausmes už tris nusikalstamas veikas, kurių dydis artimas vidurkiui ar atitinkamai mažesnį nei vidurkis bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Galutinė laisvės atėmimo bausmė skiriama iš dalies pridedant kitas, švelnesnes bausmes.

Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamų veikų padarymo, byloje taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (3 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis). Teismas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą turi analizuoti visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016). Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog yra pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, jog kaltinamasis šiuo metu dirba (b. l. 165), anksčiau neteistas (b. l. 151-152), savo elgesį kritiškai vertino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje. Teismas taip pat atsižvelgia ir į pačios nukentėjusiosios poziciją teisme, kuomet ji iš esmės teigiamai apibūdino kaltinamąjį. Teismas pripažįsta, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl teismas atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 3 mėnesiams ir nustato kaltinamajam BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių priemonių, taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Tuo atveju, jei kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas, laisvės atėmimo bausmę įpareigoti atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,39 EUR civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų gydant nukentėjusiąją atlyginimo (b. l. 55-57). Byloje yra pinigų pervedimą patvirtinantys duomenys, kad V. V. šią sumą pervedė į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą (b.l.98-99). Taip pat gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasa raštas, jog V. V. 2017-03-07 sudarė žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį Nr.2108 (b. l. 63-65) ir įsipareigojo šią žalą atlyginti per 44 mėnesius, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, todėl Vilniaus TLK 2017-09-11 pateikė ieškinį teismui dėl 858,78 EUR skolos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-06 sprendimu byloje Nr.e2-41027-905/2017 ieškinys patenkintas. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškimu atsisakė civilinio ieškinio. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 44,39 EUR civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-28 14.38 val. iki 2016-11-29 14.20 val. ir nuo 2017-08-16 08.40 val. iki 2017-08-17 11.20 val. (b. l. 147-149) išbūtas laikas (iš viso –3 paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141-142), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę (2016-11-26 nusikalstama veika).

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę (2016-11-27 nusikalstama veika).

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę 2017-08-14 nusikalstama veika).

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ( 2016-11-28 nusikalstama veika).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. V. paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams 3 mėnesiams ir į paskirti V. V. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių priemonių, taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesių terminą išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-28 14.38 val. iki 2016-11-29 14.20 val. ir nuo 2017-08-16 08.40 val. iki 2017-08-17 11.20 val. (iš viso – 3 paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo ir procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: