Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-19 · Administracinė byla Nr. A-858-1095-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-19
Bylos Nr.
A-858-1095-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos, Panevėžio, Panevėžio apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
V. J. E., LR aplinkos ministerijos, V. J.
Pareiškėjas
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo
Kategorijos
  • 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858 – 1095/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1; 11.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Remigijui Senkui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Kuzborskajai,

trečiojo suinteresuoto asmens V. J. E. atstovei B. E.,trečiojo suinteresuoto asmens LR aplinkos ministerijos atstovei Redai Skirkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. E., valstybės įmonei Kupiškio miškų urėdijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų ir sprendimo dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), prašymu (I tomas, b. l. 2 – 6) ir patikslintu prašymu (I tomas, b. l. 71 – 75) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2959ž „Dėl miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono, Šimonių seniūnijos, Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono, Šimonių seniūnijos, Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo eilės Nr. 7 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha); panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 891ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ patvirtinto piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai, sąrašo Nr. 2, eilės Nr. 15 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha); panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 16‑81578-12730 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. J. E.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha) perdavimo neatlygintinai (toliau – ir ginčijami aktai).

Pareiškėjas nurodė, kad administracinių aktų dalys turi būti panaikintos, nes yra neteisėtos ir prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsniui, Žemės reformos įstatymo 14 straipsniui, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniui, kadangi dalis miško sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miškų teritorijoje. Paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 16-81578-12730 V. J. E. perduotas nuosavybėn neatlygintinai 4,30 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Iš šio ploto, Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, 0,40 ha pamatuota valstybinės reikšmės žemės miškų plote Šimonių girininkijos kvartalo Nr. 78, sklypų Nr. 8a, 9a. Nurodė, jog V. J. E. nuosavybės teisės atkurtos į miško dalį (0,40 ha), kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pabrėžė, jog valstybinės reikšmės miškų išsaugojimas bei teisingas teisės aktų taikymas, atkuriant piliečiams nuosavybės teises, yra valstybės ir visos visuomenės rūpimas reikalas, t. y. viešasis interesas.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija (procesinis teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 59 – 63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apskrities viršininko administracija nurodė, kad V. J. E. nuosavybės teisės atkurtos neperžengiant valstybinės reikšmės miško ribos. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo ministerijas pateikti apskričių viršininkams duomenis apie valstybės išperkamų žemės, miškų ir vandens telkinių plotus ir grafinę medžiagą. Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schema, kurios mastelis 1 : 50 000. Schemoje yra pažymėtos valstybinės reikšmės miškų ribos. Duomenų apie tai, kokie ir kokiame kvartale miško sklypai (jų dalys) buvo priskirti ir patvirtinti kaip valstybinės reikšmės miškai, žemėtvarkos skyriui nepateikta. Valstybinio miško ribos buvo nustatytos perkeliant grafiškai iš Valstybinės reikšmės miškų schemos, kurios mastelis 1 : 50 000, Šimonių girios kadastro vietovės projekto planą, kurio mastelis 1 : 10 000. Pažymėjo, jog nuo 1997 m. iki 2004 m. nebuvo atlikta schemų pakeitimų. Šimonių kadastro vietovėje valstybinės reikšmės miškai nebuvo pažymėti natūroje, neišskirtos linijos. Dėl to nebuvo galima patikrinti, ar plane teisingai ir tiksliai nubraižytos valstybinės reikšmės miško ribos. Paaiškino, kad Šimonių girininkijos kvartale Nr. 78, šalia valstybinės reikšmės miško buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės fondas, kuriame suprojektuotas 4,30 ha miško sklypas V. J. E.. Parengtas Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su VĮ Kupiškio urėdija, kuri pastabų nuo derinimo iki projekto patvirtinimo nepareiškė. Sklypas paženklintas 2001 m. gruodžio 31 d. Miško planas taip pat suderintas su urėdija. Manė, jog įrodinėti, kad 4,30 ha žemės sklype 0,40 ha pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote, remiantis tik Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, yra neteisinga. Teigė, jog kol valstybinės reikšmės miškų sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų ribos neįklotos į kadastro žemėlapį, negalima vadovautis vien grafiniais skaičiavimais. Šimonių girios kadastro vietovėje projekto papildymo metu buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškų, atsižvelgiant į grąžintinų žemės valdų ribas, sklypai, kurių ribos suderintos be pastabų. Visi valstybinės reikšmės sklypai suprojektuoti atsižvelgiant į jau esančias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemėvaldas. Laikė, kad tik geodeziniais matavimais nustačius Šimonių girininkijos teritorijoje esančio suprojektuoto valstybinės reikšmės miško sklypo (projektinis Nr. 204), plotą galima daryti išvadą, ar rastas natūroje plotas pagal patvirtintas Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ribas atitinka patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybinės reikšmės miškų schemoje esantį plotą ir ar tikslinga naikinti jau suformuoto grąžinto miško sklypo privačiam asmeniui ploto dalį ir keisti ribas. Užbaigus valstybinių miškų kadastrinius matavimus ir sklypus įklojus į GIS medžiagą, galima spręsti valstybinės reikšmės miškų plotų ribų neatitikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 53) prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

V. J. E. nurodė, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos miškų plotų schemos fragmente Nr. P0902-0049 nematyti tikslios valstybinės reikšmės miškų plotų ribos. Patamsintos dalies miško ploto konfigūracija nesutampa su Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų ploto schemos fragmento Nr. 45 schemoje pavaizduoto valstybinės reikšmės miško ploto konfigūracija. Iš miškų ploto fragmento Nr. P0902-0049 ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos Šimonių girios miško kvartalo žemėlapio ištraukų matyti, kad kvartalo Nr. 78 sklypai Nr. 8a, 9a neįeina į valstybinės reikšmės miško plotus. Manė, kad kvartalo Nr. 78 sklypai Nr. 9, 10, 11, 12, 13a, 13 b yra privatizuojami miško plotai, o sklypai Nr. 14, 15, 16, 17, 18 yra priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Be to, nurodė, jog jo miško sklypų ribos buvo pamatuotos ir pažymėtos, o VĮ Kupiškio miškų urėdija pastabų nebuvo pareiškusi.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Kupiškio miškų urėdija atsiliepimu į prašymą (I tomas, b. l. 57 – 58) prašė jį tenkinti.

VĮ Kupiškio miškų urėdija nurodė, kad 2008 m. liepos 23 d. iš Valstybinio miškotvarkos instituto gavo priskiriamų ir išjungiamų valstybinės reikšmės miškų plotų žemėlapį. Po to kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą, kad ji pateiktų valstybinės reikšmės ir privačių miškų persidengimo atvejus. Paaiškino, jog vadovaudamiesi Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktu privačių miško valdų skaitmeniniu sluoksniu bei pateiktais duomenimis, nustatė, kad V. J. E. perduodant nuosavybėn neatlygintinai 4,30 ha miško sklypą, buvo grąžinta dalis 0,40 ha miško, kuris yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėjo, jog remiantis Žemės reformos įstatymo 14 straipsniu, miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams, neprivatizuojami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į prašymą (I tomas, 66 – 67) prašė jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nurodė, kad tvirtinant minėto sklypo plotą ir ribas bei atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka dalį šios teritorijos priskyrė valstybinės reikšmės miškams. Laikė, jog Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų fragmentas, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P00902‑0049, Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma Nr. 17492 bei jos 2009 m. vasario 17 d. raštas Nr. 146 patvirtina, kad į ginčijamą Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkurtą sklypą patenka 0,40 ha valstybinės reikšmės miško ploto.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu (I tomas, b. l. 153 – 159) panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2959ž „Dėl miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinimo“ patvirtinto piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo 7 eilutės dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha), panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 891ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ patvirtinto piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai Subačiaus, Noriūnų, Skapiškio, Šimonių, Kupiškio, Alizavos seniūnijos, sąrašo Nr. 2, eilės Nr. 15 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha), panaikino Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 16‑81578-12730 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. J. E.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,40 ha) perdavimo neatlygintinai.

Teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities viršininko administracija dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn trečiajam suinteresuotajam asmeniui – V. J. E., pretendavusiam atkurti nuosavybės teises į žemę, 2000 m. birželio 23 d. parengė išvadą Nr. 19818. Šia išvada buvo nustatyta, jog V. J. E. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. E. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdytos 6,30 ha žemės, kurios 2,30 ha priskirta grąžintinam miškui, o 4,00 ha – valstybės išperkamai žemei, užimtai asmeninio ūkio žeme. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2959ž „Dėl miško sklypų, suprojektuotų papildant Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinimo“ patvirtintas piliečių, kuriems papildant Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti miško sklypai, jų plotai ribos, sąrašas. Šio sąrašo 7 eilutėje nurodytas V. J. E., kuriam suprojektuotas miško sklypas Nr. 1/95-1, kurio bendras plotas 4,30 ha. Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 891ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ buvo patvirtintas sąrašas Nr. 2 piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai Subačiaus, Noriūnų, Skapiškio, Šimonių, Kupiškio, Alizavos seniūnijose. Šio sąrašo eilėje Nr. 15 V. J. E. patvirtintas perduotinas neatlygintinai 4,3 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 16-81578-12730 V. J. E. perduotas nuosavybėn neatlygintinai 4,30 ha miško sklypas Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Pelyšių kaime. V. J. E. buvo suformuotas ir perduotas miško sklypo plotas Nr. 95-1. Remiantis Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registre 2002 m. balandžio 30 d. V. J. E. įregistruota nuosavybės teisė į 4,30 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, suteikiant jam unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype, buvęs Nr. 95‑1, pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, Miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,40 ha valstybinės reikšmės plotas, esantis Šimonių girininkijos kvartalo Nr. 78. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ir 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentais, Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. vasario 17 d. raštu Nr. 146, Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 17492 „Apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas“, 2009 m. vasario 11 d. Miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentu Nr. P0902-0049, 2009 m. liepos 27 d. Kupiškio rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema Nr. P0907-0023, matyti, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas 0,40 ha valstybinės reikšmės miškas, sudarantis dalį grąžinto V. J. E. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Į sugrąžintą V. J. E. žemės sklypą patenkantis Kupiškio miškų urėdijos Kupiškio girininkijos 78 kvartalo taksacinis sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 16-81578-12730 priėmimo metu šis sklypas jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas rėmėsi Miškų įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 2 dalimi, Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 13 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgęs į valstybinės reikšmės miškų statuso, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo imperatyvaus pobūdžio teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriančiam pretendentui valstybinės reikšmės miškas negalėjo būti suteiktas privačion nuosavybėn, o formuojant neatlygintinai suteikiamą lygiavertį miško sklypą, jis privalėjo būti formuojamas tik laisvo miško fonde, į tokį sklypą negalėjo patekti miško, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirto valstybinės reikšmės miškui, plotas. Atkreipė dėmesį, kad Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo metu galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika, patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, įpareigojo žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantį autorių projekto plane pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus, o, prireikus, šių plotų ribas tikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu (17.1 p.). Be to, minimos metodikos 55 punktas numatė, jog miškų urėdijų žemėse grąžinimui natūra, perdavimui neatlygintinai nuosavybėn arba pardavimui žemės ir miško sklypai projektuojami tik nustačius valstybinės reikšmės miškus ir kitus valstybės išperkamos žemės ir miško plotus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos“ 8.1 punktas taip pat numatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys privalo juose pažymėti patikslintus neprivatizuojamų pagal Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemės, miško sklypų ir vandens telkinių plotus bei ribas. Pažymėjo, jog valstybinės reikšmės, t. y. neprivatizuotini miškų plotai Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtas schemas, suderintas su Kupiškio miškų urėdija, tuomečiu Kupiškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi. Teismo manymu, šių rašytinių įrodymų duomenys bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, jog Kupiškio miškų urėdija, 1997 metais rengusi duomenis apie valstybinės reikšmės miškams priskirtinų ir dėl to neprivatizuotinų miškų plotus, į kuriuos pateko ir Šimonių girininkijos 78 kvartalo dalis, juos derinimui pateikė ir įgaliotam Panevėžio apskrities viršininko administracijos struktūriniam padaliniui, kurio vadovas dėl šios dalies pastabų nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog 2000 metais rengiant Kupiškio rajono Šimonių girios kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą jo autoriui ir kitiems įgaliotiems asmenims turėjo būti žinomi duomenys apie Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškų plotus, tarp jų ir patenkančius į Kupiškio miškų urėdijos Kupiškio girininkijos 78 kvartalą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog formuojant V. J. E. perduodamą neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą Nr. 95-1, buvo nesilaikyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatų, užtikrinančių, kad valstybinės reikšmės miškas nebūtų perduotas asmens privačion nuosavybėn. Teismas pažymėjo, jog priimant ginčijamus administracinius aktus, Šimonių girios kvartale Nr. 78 buvęs 1,00 ha ploto miško sklypas nebuvo išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės institucijoms teisė keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Pastebėjo, jog Miškų valstybės kadastras yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 įsteigtas valstybės registras, kurio paskirtis yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti jos veiklą reglamentuojančiuose nuostatuose nurodytus duomenis (Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 3 p.). Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymas nurodo, kad nustatyta tvarka įsteigto valstybės registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (14 str. 6 d.). Teismo manymu, atsakovas ir V. J. E. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos pateiktų duomenų neteisingumą. Be to, atkreipė dėmesį, jog iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovo V. M. paaiškinimų, liudytojų A. D., A. G. parodymų matyti, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, panaudoti duomenys jų rengimui skaitmeninės formos ir kompiuterinės programos yra tikslūs ir nekeliantys abejonių. Dėl šių aplinkybių teismas pripažino nepagrįstais ir nesirėmė Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir V. J. E. atstovės teiginiais, jog Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra pakankami patvirtinti aplinkybei, jog dalis fiziniam asmeniui priklausančio miško yra pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote, kadangi remiamasi skirtingų mastelių kartografinių dokumentų duomenimis ir kad tokį faktą galėtų patvirtinti tik tikslūs miško sklypų geodeziniai matavimai. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu į V. J. E. privačion nuosavybėn perduotą 4,30 ha miško sklypą Nr. 95-1 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų schemą, pateko 0,40 ha valstybinės reikšmės miško, o šiuo metu į nurodytą sklypą patenka 1,00 ha (±0,1 ha) valstybinės reikšmės miško. Rašytinių įrodymų duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai teismui leido daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybinio miško ribos ir plotas Šimonių girios kvartale Nr. 78 nebuvo keičiami, o nurodytas valstybinio miško plotų skirtumas nuo 0,40 ha iki 1,00 ha atsirado tik dėl skirtingų schemų gamybos technologijų ir rašytinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintos Valstybinės reikšmės miškų schemos pervedimo į skaitmeninę formą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, patvirtintu Valstybinės reikšmės miškų schemos skaitmeniniais duomenimis, pagal kuriuos ginčo nagrinėjimo metu į asmens privačios nuosavybės teise valdomą sklypą patenka 0,40 ha valstybinės reikšmės miško. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais Miškų valstybės kadastro duomenimis apie 0,40 ha ploto valstybinės reikšmės miško patekimą į V. J. E. nuosavybės teise priklausantį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, jog tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymasis yra teisinės valstybės principas, kartu tai yra ir viešojo intereso dalis. Be to, nagrinėjamoje byloje viešuoju interesu pripažintas ir išimtinės Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į miškus, kaip ypatingus nuosavybės objektus, užtikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, miškų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Dėl šių priežasčių miškų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas pripažįstamas viešuoju interesu, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimai ). Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūra VĮ Kupiškio miškų urėdijos prašymą dėl viešojo intereso gynimo gavo 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. vasario 20 d. buvo gauti atsakymai iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos, 2009 m. kovo 13 d. gautas papildomas atsakymas iš VĮ Kupiškio urėdijos „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, 2009 m. kovo 16 d. gauti administraciniai aktai iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kupiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus, o duomenis apie įsakymą Nr. 891ž sužinojo 2009 m. gegužės 12 d., todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikęs prašymą 2009 m. kovo 19 d., o patikslintą prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo 2009 m. gegužės 12 d., nepraleido įstatymo nustatyto termino.

III.

Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 1 – 3) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nesirėmė nurodytomis aplinkybėmis, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti duomenys nėra pakankama aplinkybė, patvirtinanti, jog 0,40 ha V. J. E. priklausančio miško dalis yra pamatuota valstybiniame miške. Ar patenka pamatuoto miško dalis į valstybinį mišką ir koks plotas patenka, galima nustatyti tik atlikus kadastrinius matavimus, nustačius žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ pavedė apskričių viršininkams valstybinės reikšmės miškuose suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Iki šios dienos valstybinės reikšmės miško sklypas, esantis šalia trečiojo suinteresuoto asmens V. J. E. nuosavybės teise valdomo 4,30 ha miško sklypo, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.109 straipsniu, negali būti civilinių teisinių santykių objektu.

3. Tik įregistravus suformuotą teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miško sklypą ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre, galima teigti, kad registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

4. Nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Kupiškio miškų urėdijos Kupiškio girininkijos 78 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotai (lyginant 1997 m. ir 2004 m. valstybinės reikšmės miškų plotų schemas) yra skirtingos konfigūracijos. Parengtos schemos, kuriomis turėjo būti vadovaujamasi nustatant valstybinės reikšmės miško ribas rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, yra netikslios, nes nebuvo pagrįstos ribų keitimo duomenimis. Todėl ir teisme nagrinėjant ir nustatant į valstybinės reikšmės miško plotą patenkantį 0,40 ha plotą nebuvo galima vadovautis 2004 m. miško schema, nes nuosavybės teisė į mišką buvo atkurta anksčiau.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 31 – 32) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų prie bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo V. J. E. metu dalis 0,40 ha miško sklypo nebuvo išbraukta iš valstybinės reikšmės miškų plotų, o už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės institucijoms teisė keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Įrodymų, dėl ko reikėtų abejoti Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktais Miškų valstybės kadastro duomenimis apie 0,40 ha ploto, esančio Šimonių girininkijos kvartale Nr. 78, sklypuose Nr. 8a, Nr. 9a, valstybinės reikšmės miško patekimą į V. J. E. nuosavybės teise priklausantį sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nenustatė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 21 – 23) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai įregistruoti Miškų valstybės kadastre, o ne Nekilnojamojo turto registre, nedaro nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų neteisingais ar neteisėtais. Apeliantas tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek dėstant argumentus apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių, kad į ginčo žemės sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas, nepateikia.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai pripažino, kad formuojant neatlygintai suteikiamą lygiavertį miško sklypą, jis privalėjo būti formuojamas tik laisvo miško fonde, kad į tokį sklypą negalėjo patekti miško, teisės aktų nustatyta tvarka priskirto valstybinės reikšmės miškui, bei, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamais administraciniais aktais, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, privačion nuosavybėn buvo perduotas valstybinės reikšmės miško plotas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiškose bylose (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje A63-1679/2008, 2006 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A8-762/2006, 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje A4-782/2006, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje A7-1733/2005).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Kupiškio miškų urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 26 – 27) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ Kupiškio miškų urėdija nurodo, kad valstybinės reikšmės miškų riba yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos parengti dokumentai, į bylą pateikti kaip įrodymai, yra parengti atsižvelgiant į minėtu nutarimu patvirtintas valstybinės reikšmės miškų ribas. Tai, kad nutarimu patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 16-81578-12730 priėmimo metu nebuvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre, nedaro nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miško plotų neteisingais ar neteisėtais. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateikti dokumentai nėra pakankami įrodymai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių, kad į ginčijamą žemės valdos sklypą patenka valstybinės reikšmės miško plotas, nepateikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 28 – 30) prašo jį tenkinti.

Šalies argumentai

V. J. E. nurodo, jog pagal į bylą pateiktus planus matyti, kad dalis jo žemės sklypo į valstybinės reikšmės miško plotus nepatenka. Teigia, jog žemėlapiai, kuriais rėmėsi teismas, nėra identiški ir tikslūs, be to, parengti vėliau nei jam atkurtos nuosavybės teisės į mišką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurioje, pareiškėjo teigimu, yra valstybinės reikšmės miško.

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir teigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo miškas priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, taip pat nurodo, kad nėra aiškios ginčo miško sklypo ribos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tinkamas teisės aiškinimas ir taikymas bei bylos faktinių aplinkybių vertinimas yra neatsiejamai susiję, todėl apeliacinio skundo argumentai vertintini kartu.

Sprendžiant klausimą dėl ginčijamų teisės aktų dalies teisėtumo ir pagrįstumo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis (žr., pvz., sprendimą byloje Nr. A146–976/2009; nutartį byloje Nr. P6–184/2007; nutartį byloje Nr. A3–438/2004).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškui.

Be to, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 13 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai, kurių plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 34-620) 14 straipsnyje nurodyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams.

Taigi, ginčijamų aktų priėmimo metu galiojo aiškios imperatyvios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama pirmiau minėtų įstatymų nuostatas, 1997 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451). Jame, be kitų, valstybinės reikšmės miškų plotams priskirtas ir Kupiškio girininkijos kvartalas Nr. 78 (t. I; b.l. 28-47), o dalis šio kvartalo ploto patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. E. 2002 m. kovo 27 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 16-81578-12730 neatlygintinai perduotą nuosavybėn žemės sklypą, esantį Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Pelyšių kaime, Šimonių girios kadastro vietovėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. projekto plane 95-1) (t. I; b.l. 8; 48-49).

Nors atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė aplinkybėmis, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami patvirtinti aplinkybę, jog V. J. E. priklausančio žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės mišką ir koks konkrečiai plotas patenka, kad ginčo miškas buvo įregistruotas Miškų valstybės kadastre vėliau nei priimti ginčijami aktai, šie teiginiai atmestini. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriame, remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, yra įregistruoti Kupiškio miškų urėdijos 78 kvartalo taksaciniai miško sklypai Nr. 10, 11, 12, 14, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jų patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 11 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažyma Nr. 17492 (t. I; b.l. 30), 2009 m. vasario 11 d. LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P0902-0049 (t. I; b.l. 28), 2009 m. liepos 27 d. Kupiškio rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema Nr. P0907-0023 (t. I, b.l. 140), liudytojų A. D. (t. I; b.l. 106) ir A. G. (t. I.; b.l. 148) parodymai patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,4 ha valstybinės reikšmės miško. Kaip minėta, ginčo miškas valstybinės reikšmės miškų plotams buvo priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, t. y. iki ginčijamų aktų priėmimo dienos.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą. Analizuodamas byloje esančius įrodymus jis, be kita ko, įvertino ir 1997 m. bei 2004 m. schemų konfigūracijų nesutapimus. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį byloje esančius įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 patvirtintos Valstybinės reikšmės miškų schemos skaitmeniniais duomenimis, nes jie tikslesni.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju nėra reikšminga, jog pirmiau minėti miško sklypai ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo įregistruoti Miškų valstybės kadastre, o tai buvo padaryta vėliau. Šiuo atveju primintina, kad valstybinės reikšmės miškų plotų ribos buvo patvirtintos pirmiau minėtu 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1154, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, turėjo pareigą trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. J. E. formuoti neatlygintinai perduodamą miško sklypą tik laisvo miško fonde. Tokią išvadą patvirtina ir 1998 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 385 (Žin., 1998, Nr. 33-882, 2002 m. balandžio 15 d. redakcija) 6.5 punkto nuostatos, įpareigojusios apskričių viršininkus pagal ministerijų, kitų valstybės institucijų, miestų ir rajonų savivaldybių pateiktus duomenis parengti ir iki 1998 m. liepos 1 d. patvirtinti valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planus.

Atmestini ir teiginiai, kad byloje aptariamas valstybinės reikšmės miško sklypas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, o Miškų valstybės kadastras yra nepagrindinis valstybės kadastras. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog Miškų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, savaime nereiškia, kad šio kadastro duomenys nėra teisingi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. nepateikė įrodymų, jog šio registro duomenys yra klaidingi, o byloje aptariamo valstybinės reikšmės miško sklypo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime taip pat nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ginčo sklype, yra kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miško. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija yra taikoma ne tik pagrindiniuose valstybės registruose esantiems duomenims.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, įvertinant pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje esančią medžiagą, V. J. E. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jam neatlygintinai lygiavertį turėtajam miško sklypą, kadangi dalis miško buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino teisės aktų nuostatas ir jas pritaikė nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija ginčijamais aktais iš esmės pripažino, jog V. J. E. atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų aktų priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. E. sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą (pareišk. Nr. 41510/98); 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją (pareišk. Nr. 44912/98). Todėl teismo sprendimo, kuriuo ginčijami aktai panaikinami iš dalies, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią įgyvendinti minėtą teisę. Priešingai, panaikinus ginčijamus aktus tam tikroje dalyje, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra toje dalyje teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama trečiojo suinteresuoto asmens V. J. E. pasirinktu būdu ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. E. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų dalies panaikinimas (analogiškai žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

nutaria:

Teisėjai Artūras DrigotasIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė – Maculevičienė