- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 1-244-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65251-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- Ž. M.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės – Strumilaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje Ž. M., asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė
Ž. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei L. J., o būtent, kad 2015 m. lapkričio 26 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tampydamas nukentėjusiąją L. J. už plaukų, pargriaudamas ją ant lovos ir sėdinčiai sugyventinei L. J. suduodamas delnu du kartus į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
1) Ž. M. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. M. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Įvykio metu, t. y. 2015 m. lapkričio 26 d. buvo išgėręs, bet ne tiek, kad neprisimintų. Sūnus M. M. sudavė jam iš kilimų „mušyklės“, jis jį apšaukė ir pasakė, kad gaus per užpakalį, tačiau vaikui nesudavė. L. J., jo sugyventinė, šoko į tarpą ir jis ją stūmė ant lovos. Po to nuėjo į kitą kambarį ir įsijungė muziką. L. J. atėjo ir ištraukė kolonėlės laidus, dėl to jis labai susinervino. L. J. jį dar stūmė į sieną, todėl jis atsitrenkė į kolonėlę, bet rimtai neužsigavo ir sužalojimų nebuvo. Tada perpyko už pastūmimą ir čiupo ją už plaukų, patampė, L. J. į jį irgi įsikibo ir abu griuvo ant lovos. Tada jis delnu dar porą kartų sudavė per veidą L. J. Atbėgęs sūnus šaukė, ir jie išsiskyrė. Jis vaikui nesudavė, nepamena kad būtų taip padaręs. Dėl smurto prieš L. J. gailisi, nereikėjo jiems peštis ir juo labiau suduoti jai per veidą. Jis pats iškvietė policiją, nes tuo metu veikė alkoholis, jautėsi teisus. Atvykę pareigūnai išklausė L. J., ir jis buvo sulaikytas. Vaiko neskriaudė, nemušė. Dėl savo elgesio gailisi, alkoholio nebevartoja, nes mato, kad jo pavartojus būna šeimoje pykčiai. Prašo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka atidirbti viešus darbus (89-90 b.l.);
2) nukentėjusiosios L. J. parodymais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra Ž. M. sugyventinė, turi bendrą vaiką, kuriam kovą bus 4 metai. Gyvena Ž. M. priklausančiame name, augina vaiką, Ž. M. dirba lentpjūvėje. Sutiko, kad po konflikto Ž. M. gyventų namuose, nes susitaikė, bendrai veda ūkį, jam reikia anksti važiuoti į darbą. Dėl konflikto paaiškino, kad prašė jo nekviesti policijos, bet jis neklausė. Ji suprato, kad jis jau iš darbo grįžo kiek išgėręs, namuose išgėrė dar kelis bambalius alaus su draugu. Matė, kad jis girtas, ji buvo blaivi. M. M., jų sūnus, kai tėvas būna girtas, kažkaip reaguoja, šaukia ant tėčio, mato, kad negali jo pakęsti. Jis pasiėmė plastikinį kilimų mušeklį ir, priėjęs prie tėvo, sudavė jam per kojas. Tėvas pradėjo šaukti ant vaiko, pasakė, kad gaus atgal. Ji sakė M., kad taip negalima su tėvu, tačiau Ž. M. tvojo su ranka M. per ranką, vaikas pradėjo verkti. Ji šoko į jų tarpą, tada Ž. M. stūmė ją ant lovos ir liepė nesikišti. Ji griuvo ant lovos. Jai atsistojus nuo lovos, jis buvo nuėjęs į kitą kambarį, pasileidęs muziką. Ji priėjo prie jo, pasakė, kad nesistumdytų ir paprašė išjungti muziką. Jis neišjungė muzikos ir tada ji nutraukė,- iš pykčio,- kolonėlės laidus. Jis stojosi nuo kėdės ir norėjo ją stumti nuo kolonėlės, ji sureagavo pirmiau, ir jį stūmė link sienos. Jis atsitrenkė į kolonėlę, tik bumbtelėjo, ir viskas, žaizdos nebuvo tikrai. Tada jis pasiuto, puolė ant jos, čiupo už plaukų ir pradėjo tampyti, ji gindamasi irgi čiupo jam už plaukų ir abu tampėsi, griuvo ant lovos. Tada atbėgo M. M. iš kito kambario, pradėjo šaukti ir lįsti į jų tarpą. Ji liepė M. M. bėgti, eiti į šoną. Vaikas išsigando, verkė. Tada Ž. M. ją paleido, atsistojo nuo lovos ir ranka sudavė šalimais stovinčiam M. M. per užpakalį. Sudavė vieną kartą. Ji atsistojo nuo lovos, čiupo medinę kėdutę ir pasakė, kad jeigu lįs artyn prie jos, paleis ją į jį. Jis nėjo artyn, ji pasiėmė vaiką ir išsinešė į kitą kambarį. Daugiau nei jai nei M. M. Ž. M. nesudavė. Kai tampė už plaukų, skaudėjo, o kai pirmą kartą stūmė ant lovos, tai neskaudėjo. Jokių sužalojimų neliko nei jai, nei sūnui. Toks konfliktas nėra pirmas, tačiau jis niekada nėra sumušęs jos rimtai, apsistumdo, ir viskas. Vaiko irgi nėra anksčiau mušęs, užtenka tik balsą pakelti, ir klauso. Kai grįžo iš policijos, jis atsiprašė jų su sūnumi, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Jokio ieškinio byloje nereiškia ir prašo skirti Ž. M. kaip įmanoma švelnesnę bausmę. Jis uždirba minimumą, ji gauna tik 15 Eur pašalpą, ir nėra už ką mokėti baudas, gyvena gana sunkiai. Ji vaiko interesus gins pati, tikrai užtikrins, kad daugiau prieš vaiką nebūtų smurtaujama (28-31, 49-51 b. l.);
3) 2015 m. lapkričio 26 d. protokolu – pareiškimu, kuriuo L. J. pranešė apie Ž. M. padarytą nusikalstamą veiką jos ir vaiko atžvilgiu (5-7 b. l.);
4) Policijos BIRD ataskaitų žiūrylėje užfiksuota informacija, kad 2015 m. lapkričio 26 d. 19.50 val., į Bendrą pagalbos centrą gautas Ž. M. pranešimas, kuriuo jis pranešė, kad namuose konfliktuoja su sugyventine L. J. (18-25 b. l.);
5) 2015 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (8-17 b. l.);
6) 2015 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. R. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje fakto, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (41, 44 b. l.);
7) asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad L. J. įvykio metu buvo blaivi, jai nustatytos 0.00 promilės (40 b. l.);
8) asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad Ž. M. 2015 m. lapkričio 26 d. 20.14 val., nustatytos 1,91 promilės girtumo (40 b. l.).
9) liudytojo A. R. apklausos protokolu. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad lapkričio pabaigoje, kartu su patruliu T. M., pagal OVS budėtojo pranešimą, vyko į Drąsučių kaimą, Pirmūnų gatvę. Kiek pamena, budėtojas pranešė, jog moteris smurtauja prieš vyrą ir pagalbos kviečiasi būtent vyras. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyras, neblaivus. Jis aiškino, kad jo sugyventinė prieš jį smurtauja. Jokių sužalojimų akivaizdžiai nesimatė. Įėjus į namo vidų, pamatė, kad visur netvarka, pavartyti daiktai. Kiek pamena, moteris buvo blaivi ir ji aiškino priešingai, kad vyras smurtavo prieš ją ir mažametį vaiką. Jei gerai pamena, vyras lindo prie vaiko, ji užstojo jį, tada vyras sudavė jai ir po to vaikui. Jis pamatė, kad berniukas nusiverkęs. Kiek jam metų pasakyti, negali, bet mažas buvo. Paklausė vaiko, ar tėtė jį mušė, jis atsakė, kad mušė. Pasakė tai žodžiu, kur tiksliai mušė - nerodė. Kalbėjo labai nenoriai, nedrąsiai, buvo išsigandęs. Moteris elgėsi ramiai, pasakė, kad prieš ją smurtavo vyras, tačiau irgi jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kadangi moteris buvo blaivi, viską rišliai paaiškino, vaikas patvirtino, kad tėvas jį irgi mušė, vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (46-47 b. l.).
Ž. M. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, su kuria jis gyvena, veda bendrą ūkį, turi nepilnametį vaiką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
1. pripažinti Ž. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti viešuosius darbus 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;
2. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti viešuosius darbus 2 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;
3. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Ž. M. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, paskirtais įpareigojimais (106-108 b. l.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, būdamas neteistu (92-93 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam Ž. M. skirtina prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai.
Kadangi Ž. M. kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas Ž. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (1 para) (69, 70 b. l.) ir laikytina, kad Ž. M. yra atlikęs 6 valandas viešųjų darbų.
Ž. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (76-78 b. l.) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu iš mažamečio M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, saugoma pakete prie baudžiamosios bylos, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia
Ž. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. M. skirti 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 10 (dešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. (1 parą) ir Ž. M. laikyti atlikusiu dalį bausmės – 6 val. (šešias valandas) viešųjų darbų.
Ž. M. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu iš mažamečio M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, saugomą pakete prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti Ž. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.