Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Nijolė Lisauskienė Teisminio proceso Nr. 92-1-00304-09

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendžio, kuriuo

V. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šią bausmę subendrinus su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-17 nuosprendžiu paskirtąja bausme, V. Č. paskirta subendrinta bausmė : laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 20 MGL ( 2600 Lt) dydžio bauda.

UAB (duomenys neskelbtini)ieškinys paliktas nenagrinėtu.

V. Č. pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją: laikotarpyje nuo 2009-09-25 10 val. iki 2009-09-28 17 val., nupjovęs pakabinamą vartų spyną, ir tokiu būdu įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini)saugomą teritoriją, esančią Šlaito g. 5, Pabradė, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini)priklausantį 57245 Lt vertės turtą: 17600 Lt vertės krovininį vilkiką „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5700 Lt vertės vilkiką „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6400 Lt vertės puspriekabę platformą „MAZ 93971“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7300 Lt vertės krovininį savivartį „MAZ-5549“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su jame įmontuotu autokranu KC-3562"A", 11200 Lt vertės traktorių „T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3200 Lt vertės elektrokarą „(duomenys neskelbtini) 3400 Lt vertės elektrokarą „(duomenys neskelbtini) vilkiko “URAL”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du 750 Lt vertės galinius tiltus, bendrai 1500 Lt sumai, vilkiko “URAL”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 945 Lt vertės priekinį tiltą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d.

Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, byloje nėra įrodymų, kad jis pagrobė būtent tą turtą, kuris nustatytas teismo nuosprendžiu. Jis prisipažįsta pagrobęs tik neeksploatuojamų transporto priemonių dalis, metalo laužą , jį metalo supirktuvėje jo darbuotojai ir priėmė. Jei tai būtų buvusios transporto priemonės , UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai nebūtų jų priėmę kaip metalo laužą, nes jiems žinoma transporto priemonių nurašymo tvarka. Taip pat apeliantas nurodo, kad jei tai ir būtų buvusios transporto priemonės , jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kaip transporto priemonių, kurių vertė nesiekia 250 MGL dydžio vertės, vagystė. Taip pat apeliantas pažymi, kad jo veika negali būti vertinama kaip vagystė, įsibraunant į saugomą teritoriją , nes ta teritorija, kurioje buvo metalo laužas, nebuvo saugoma , į ją buvo galima laisvai patekti. Į tą teritoriją metalo laužo supirkėjai važiavo du kartus , išvežė metalo laužą netrukdomai, tai tik patvirtina, kad ta teritorija nebuvo saugoma. Apeliantas prašo jo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė, civilinio ieškovo atstovas S. S. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, priimtas nuteistojo V. Č. atžvilgiu, yra nepagrįstas ir neteisėtas , teismo išvados dėl jo veikos teisinio įvertinimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nuteistojo V. Č. nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos, nepagrįstai, nesant tam pakankamų įrodymų, patikėjo civilinio ieškovo atstovo S. S. pateiktais paaiškinimais apie pagrobtojo turto būklę, jų vertę, ieškovo pateiktus registracijos dokumentus , kitus dokumentus, buhalteriškai patvirtinančius pagrobto turto nusidėvėjimą ir jo vertę pagrobimo dienai įvertino kaip įrodymus, atitinkančius faktinę situaciją.

Pats nuteistasis V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu bei apeliacinio proceso metu neigė, kad jis jam inkriminuotu laiku ir vietoje pagrobė jam inkriminuotą turtą, jis nurodo, kad jo pagrobtą per du kartus turtą sudarė metalo laužas-įvairių transporto priemonių detalės ar apirę tušti transporto priemonių kėbulai be juose esančių detalių (t. 1 b.l. 106, 108, 110, 111, t. 2 b.l. 49-50).

Tai, kad nuteistojo V. Č. pagrobtą turtą sudarė ne transporto priemonės, atitinkančios jų likutinę vertę , tinkamos eksploatacijai, o metalo laužas - netinkamos eksploatacijai nevažiuojančios transporto priemonės be būtinų jų eksploatavimui detalių, ar paskiros transporto priemonių detalės, patvirtina nuteistojo V. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos metalo laužo pirkimo –pardavimo 2009-09-25, 2009-09-28 sutartys Serija SA 13 Nr. 004121, serija SA 13 Nr. 004152 (77, 78), netauriųjų (juodųjų) metalų ir jų atliekų supirkimo apskaitos knygos , iš kurių matyti, kad minėta bendrovė iš nuteistojo V. Č. sutartyse nurodytu laiku supirko per du kartus metalo laužą „ 15,100 tonų už 4771,60 Litų, 26,900 tonų už 7986,90 Litų (( t. 1 b.l. 77,78, 80-84).

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtą iš jų teritorijos , esančios Šlaito g. 5 Pabradė“ , abu kartus išsivežė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai M. V. ir V. V., T. B., kurie savo parodymais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio proceso metu patvirtino, kad jie vežė ir pjaustė , prieš išveždami , transporto priemones, kurios buvo be būtinų jų eksploatavimui mazgų, taip pat paskiras detales ( t. 2 b.l. 52-54, 114-116). Ikiteisminio tyrimo metu minėti liudytojai dėl metalo laužui išvežto UAB (duomenys neskelbtini) turto buvo apklausti , tačiau jų apklausos itin neinformatyvios , neapibūdinančios nei paties turto būklės ypatumų, jų kokybės, todėl apeliacinė instancija, spręsdama pagrobto turto vertę , jo tinkamumą eksploatacijai, negali vadovautis tokiais jų parodymais ( t. 1 b.l. 64-65, 66, 67, 68, 70, 71, 72).

Minėti liudytojai yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai , jie gali būti suinteresuoti šios nagrinėjamos bylos baigtimi, jei , priimant bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą kaip metalo laužą, tai buvo padaryta , pažeidžiant tokio turto priėmimo tvarką, tačiau apeliacinė instancija neturi jokių duomenų, kad minėtas bendrovės (duomenys neskelbtini) turtas buvo priimtas kaip metalo laužas, pažeidžiant tokio turto priėmimo tvarką.

Bendrovę atstovaujantis S. S. savo paaiškinimuose pripažino, kad pagrobtas turtas buvo seniai pagamintas: nuteistajam V. Č. inkriminuoti kaip vagystės dalykas- transporto priemonės pagamintos 1983-1985 m.( t. 1 b.l.25, 28 29-41), kad aptariamoje vietoje- bendrovės teritorijoje saugomą turtą eksploatavo ne nuolat, o tik pagal poreikius ir tam esant tik tada rūpindavosi dėl techninės apžiūros . Ieškovo atstovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad iki vagystės kuri nors iš jo nurodytų kaip pavogtų transporto priemonių būtų eksploatuojama. Ieškovo atstovo paaiškinimais , teritorija, kurioje buvo laikomas pagrobtas turtas, buvo aptverta tvora , kuri vartuose buvo rakinama pakabinama spyna, kitos apsaugos nebuvo. Tiek nuteistasis V. Č., tiek jo pagrobtą turtą kaip metalą išvežę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai savo parodymuose nurodė, kad tvora buvo netvarkinga, kad pro tvoroje esančius tarpus buvo galima į teritoriją laisvai patekti pašaliniams asmenims ir dar iki nuteistojo V. Č. padarytos veikos grobstyti bendrovės turtą. Tokias tiek nuteistojo , tiek paminėtų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl netinkamos turto apsaugos iš dalies patvirtino įvykio vietoje užfiksuoti faktiniai duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovė savo turtą saugojo neatsakingai, teritorija, kurioje buvo laikomas bendrovės turtas , buvo netvarkinga, po ją išmėtyti daiktai, priklausę transporto priemonėms ( t. 1 b.l. 5-6, 7.8, 9, 10). Tai, kad bendrovės turtu galėjo pasinaudoti bet koks pašalinis asmuo ir teritorijoje esantį turtą pasisavinti, patvirtina ir byloje įrodyta aplinkybė, kad vagystės darymo laikotarpiu nuteistasis V. Č. teritorijos tvoros vartuose buvo įkabinęs savo spyną ir ją rakino savo raktu, kad turtą iš teritorijos per du kartus vežė sunkvežimiu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir tam niekas nesukliudė , nors vieną iš dienų pačioje teritorijoje buvo dirbama ilgiau, nes buvo pjaustomi didelių gabaritų automobilių ar kitų transporto priemonių kėbulai. Visos šios aplinkybės sukelia abejones, kad nuteistasis V. Č. pasisavino būtent tą turtą , kurį nurodė bendrovė kaip pavogtą, o ne tą turtą , kuris kaip metalo laužas buvo priduotas į metalo laužo supirktuvę. Nagrinėjamu atveju, nenustačius, kad nuteistojo V. Č. nusikalstamos veikos metu bendrovės turtas saugomojoje teritorijoje buvo būtent tokios komplektacijos ir tinkamas eksploatacijai , koks buvo fiksuojamas bendrovės dokumentuose . Svarstant kaltininko veikos teisinę kvalifikaciją , veikos pobūdį, nėra teisinio pagrindo remtis tais dokumentais, nes juose užfiksuoti duomenys prieštarauja faktiniams byloje nustatytiems duomenims.

Kolegija, pripažindama, kad buvo išnaudotos visos galimybės tam , kad nustatytų , kokios vertės ir koks konkrečiai turtas buvo pavogtas, mano, kad šiuo atveju visos abejonės, nesant kitiems įrodymams, yra aiškinamos nuteistojo naudai. Dėl šių argumentų nuteistojo V. Č. nusikalstama veika perkvalifikuotina į teisine prasme lengvesnę teisinę veiką – Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., apeliacinei instancijai nustačius , kad

nuteistasis V. Č. , laikotarpyje tarp 2009-09-25 ir 2009-09-28 per du kartus , įsibrovęs į UAB (duomenys neskelbtini) saugomą teritoriją, esančią Šlaito g. 5 Pabradės m. , pagrobė bendrovės turtą – 42 tonas metalo laužo už 12758,50 Litų.

Byloje nėra įrodymų, kad tuo metu, kai nuteistasis V. Č., darė vagystę, ant teritorijos vartų buvo pakabinama spyna , todėl aplinkybė, kad jis ją, prieš įsibraudamas į saugomą teritoriją, iš kaltinimo šalintina.

Apeliantas V. Č. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teritorija, kurioje buvo laikomas jo pagrobtas metalo laužas, negali būti vertinama kaip saugoma teritorija , nes tvora, kuria buvo apverta ta teritorija, buvo nevientisa, teritorija nebuvo saugoma. Kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo V. Č. veiksmus įvertino kaip vagystę įsibraunant į saugomą teritoriją, nes pagrobtas turtas buvo laikomas teritorijoje, kuri buvo aptverta tvora, tegu jos vientisumas ir buvo pažeistas. Įrodymų, kad teritorija, nuteistajam V. Č. darant vagystę, buvo užrakinta, byloje nėra, bet tai, kad pats nuteistasis užrakino vartus, įkabindamas savo spyną, rodo, kad jis suprato, kad tai saugoma teritorija ir jo tyčia buvo susijusi su įsibrovimu į saugomą teritoriją.

Sušvelninus nuteistajam V. Č. nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, svarstytina klausimas dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Svarstant šį klausimą, atsižvelgtina, kad jis yra recidyvistas : iki šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos buvo teistas 7 kartus , teistumas nėra išnykęs, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatomis , jam skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė, nors sankcijoje yra numatytos ir kitos švelnesnės alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu . Skiriant laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis V. Č. nusikalto, turėdamas galiojančias administracines nuobaudas , niekur nedirbo. Byloje yra duomenų, kad jis yra vedęs, , turi tris mažamečius sūnus, tačiau duomenų, kad nuteistasis jais rūpinosi, byloje nėra, todėl , sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, į šią aplinkybę neatsižvelgtina.

Nuteistasis V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino pilnai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., tačiau nėra duomenų, kad jis dėl to nuoširdžiai gailėtųsi, todėl nesant visumos šios lengvinančios aplinkybės, taip kaip ji numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., tai nepripažintina kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių nuteistojo V. Č. atsakomybę aplinkybių nėra.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes , nuteistajam V. Č. skirtina mažesnės trukmės nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., bendrintina su neatlikta bausme, paskirta pirmesniuoju nuosprendžiu.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 3 p., nusprendė :

Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-05-05 nuosprendį pakeisti.

V. Č. , nuteisto pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. , veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., šią bausmę ir bausmę, paskirtą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-17 nuosprendžiu subendrinti pilno sudėjimo būdu ir V. Č. paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus ir 20 MGL (2600 Litų) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.