Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-3785-951/2014

2014 m. spalio 10 d.

išnagrinėjusi R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas A. Č. 2014-08-26 R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 96P-17314576-14 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. B. 2013 m. spalio 29 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini), privačios valdos teritorijoje, konfliktavo mažametės E. A. B., gim. 2000 m., akivaizdoje, kuri patyrė didžiulį emocinį stresą ir susijaudinimą, taip R. B., pažeidė mažametės interesus.

R. B. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prieš savaitę iki įvykio skambino žmonai J., paklausė, ar gali paimti sūnų S. iš darželio. Ji atsakė, kad S serga. Visą savaitę bandė prisiskambinti žmonai, bet jo numeris bus užblokuotas, jai prisiskambinti negalėjo. Turi telefono išklotines. Spalio 29 d. bandė skambinti dar kartą, tačiau atmetė. Nupirko vaikams dovanas ir nuvyko pas juos. Tuomet ir įvyko konfliktas. Atvykus prie namų, kieme stovėjo uošvių automobilis. Uošvis demonstratyviai vaikščiojo viduje, bet vartų neatidarė. Atsuko vyrių varžtą, įėjo į kiemą, pabeldė į duris. Paprašė pakviesti S., tačiau uošvis atsakė, kad S ligoninėje. Jis jį apkaltino vartų išlaužimu. Pasakė, kad jei jis kažką laužo, tegul kviečia policiją. Atsakė, kad iškvies policiją, kad turi daug draugų. Jis paskambino Jurgai, pasakė, kad ji iškviestų policiją arba jis iškvies savo „bičus“. Uošvis išvadino jį „dūra, asilu“, keikėsi, kad sugadino gyvenimus, paklausė, „ar žino, kiek liko gyventi“. Nesupratęs, paklausė, kam liko kiek gyventi. Atsakė, kad jiems abiems liko gyventi du metai. Sakė, kad S nenori jo matyti, tyčiojosi, kad blogai sukalė smėlio dėžę, kad jo nekenčia. Liepė jam išeiti ir užsukti varžtą. Jam buvo įrodinėjama, kad vaikai nenori jo matyti. Po kurio laiko išėjo podukra E., ji girdėjo pusę jo su uošviu pokalbio, apie 4 minutes. Ji pareiškė „ar tu turi proto“, kad dukra P. nėra jo mačiusi, jo nepažįsta, negali jos matyti, neįleis į namus ir ji nenori su juo gyventi. Uošvis pasakė „prieš vaikus nepaeisi“. Jam paskambino žmona, paklausė, ką jis ten veikia, ko laužo vartus. Atsakė, kad nelaužo vartų, kad nori pamatyti S.. Išeidamas paprašė, kad uošvis išneštų jo nuotraukas. E. išnešė lagaminą su jo nuotraukomis. Užsuko varžtą ir išvažiavo. Girdėjo, kokiu pagrindu nori jam iškviesti policiją. Jurga iškvietė policiją, nors jos įvykio metu ir nebuvo. Jo tonas nebuvo pakeltas, nebuvo keiksmažodžių, jokio priešiškumo, buvo dalykiškas pokalbis su uošviu. E. B. galėjo patirti stresą tik dėl jo atėjimo. Ji pareiškė, kad nenori jo matyti. Į E. pokalbio metu nesikreipė, ji pati įsikišo į pokalbį ir isteriškai, pakėlusi balsą, išreiškė savo nuomonę. Uošvis klausė, ką jam išnešti, gal kompresorių. Pasakė, kad tik nuotraukas. Lagaminą išnešė E., nes ji žinojo, kokio lagamino jam reikia. Nuotraukas, kurios pridėtos prie bylos, policijai pateikė jis. Diktofoną įjungė iš karto, nes žinojo, kur važiuoja ir kad visko gali nutikti. Pokalbis su uošviu prasideda 8 įrašo minutę. Pokalbio gale uošvis sakė, kad gali įeiti į namus, nors pokalbio pradžioje norėjo kviesti policiją arba savo „chebrą“. Vėliau paskambinusi J. sakė, kad vaikas buvo nuvežtas pas gydytoją, o ne ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Remiantis nurodytomis teisės normomis bei įvertinus tai, jog protokole kaip galimo administracinio teisės pažeidimo padarymo data nurodyta 2013 m. spalio 29 d., administracinė nuobauda turėjo būti paskirta iki 2014 m. balandžio 29 d. arba iki šios datos terminas skirti nuobaudą turėjo būti pratęstas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad 2014-03-13 buvo priimtas nutarimas dėl medžiagos tyrimo pratęsimo, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, nutarta tyrimą pratęsti minėto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytam terminui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad senaties terminas – tai laikotarpis, per kurį subjektui gali būti paskirtos sankcijos už tam tikrus pažeidimus. Senaties termino esmė yra ta, jog jis turi užtikrinti, kad asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn tik per tam tikrą konkretų iš anksto apibrėžtą laikotarpį. Senaties termino instituto taikymas ne pagal įstatyme tiesiogiai įtvirtintą tvarką būtų neteisėtas ir paneigtų asmenų teisėtus lūkesčius. Senaties termino esmė nulemia, jog bylinėjimasis negali būti begalinis ir subjekto padėtis negali būti neapibrėžta neribotą laiką (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2136/2012).

Pažymėtina, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad esant atitinkamoms sąlygoms, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Kaip matyti, įstatymas palieka teisę pareigūnui, kurio žinioje yra byla, spręsti klausimą, kuriam laikotarpiui pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Kas rodo, kad terminas gali būti pratęstas kelioms dienos, savaitėms ar mėnesiams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla Šiaulių apylinkės teisme gauta 2014-09-01, t.y. praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo 2014-03-13 nutarimo priėmimo. Iš byloje esančio 2014-03-13 nutarimo dėl medžiagos tyrimo pratęsimo matyti, kad nėra aišku, kuriam laikotarpiui buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Daryti prielaidą, kad terminas buvo pratęstas ilgiausiam – vienerių metų – laikotarpiui teismas negali. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent senaties termino esmė nulemia, jog bylinėjimasis negali būti begalinis ir subjekto padėtis negali būti neapibrėžta neribotą laiką. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant tokių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka būtų tinkamai pratęstas terminas nuobaudai paskirti, todėl pripažintina, jog yra pasibaigęs ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą. Dėl šios priežasties administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta R. B., remiantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutrauktina suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, teisėja

nutarė:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį, nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.