Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. balandžio 23 d.

Iš D. J. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. R. 5000 Lt laidojimo išlaidų.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. R. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei turtinės žalos už paminklo pagaminimą, pastatymą ir kapavietės sutvarkymą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteista už tai, kad 2007 m. lapkričio 1 d., nuo 22 val. iki 23 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, name, priklausančiame Z. M. , esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė R. M. į krūtinę, tuo padarydama durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, pasireiškusiu ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ertmę, dėl ko nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė R. M. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė D. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai ją pripažino kalta bei nuteisė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymą.

Apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl D. J. kaltės, veikos juridinio įvertinimo ir bausmės dydžio, nepaneigia.

Apeliantė neneigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. M. į krūtinę. Tačiau teigia, kad nusikaltimas įvykdytas dėl nukentėjusiojo įžeidžiančio elgesio, kuris iššaukė didelį jos susijaudinimą, bei apeliantės impulsyvaus būdo, t. y. ginčija įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Fiziologinis afektas – ypatinga emocinė būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Paminėta būsena kyla esant kritinėms aplinkybėms, kai žmogui sunku rasti tinkamą išeitį iš netikėtai susidariusios situacijos. Neteisėtas asmens poelgis (veikimas ar neveikimas) – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip.

Bylos tyrimo metu nuteistoji parodė, kad įvykio metu nukentėjusysis R. M. jai priekaištavo dėl jos gyvenimo būdo, kad ji neprižiūri savo trijų vaikų, augančių vaikų globos namuose, bei pavadino ją necenzūriniu žodžiu. Tai ją įžeidė ir sukėlė jos pyktį, todėl ji atsistojo, iš indaujos paėmė peilį, priėjo prie nukentėjusiojo ir dūrė jam į krūtinę (t. 1, b. l. 108-109, 110-116, 203-204).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo R. M. šeimos nariai ir giminaičiai (motina Z.M. , broliai J. ir P. M., sesuo S. B. bei jos vyras S. B. ) prieštaravo nukentėjusiojo brolio J. M. ir nuteistosios D. J. santykiams, dažnai priekaištaudavo jiems dėl jų bendro gyvenimo, išsakydavo savo nuomonę dėl D. J. netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 74-77, 85, 90-93). Nuteistoji 2005 m. buvo bausta administracine tvarka dėl netinkamo jos elgesio Z. M. namuose (sulaužė suolą, necenzūriniais žodžiais išvadino namų šeimininkę) (t. 1, b. l. 131-132). Be to, ir ji pati pripažįsta savo agresyvų ir impulsyvų charakterio būdą.

Teismo psichiatrijos specialisto 2007 m. lapkričio 6 d. išvadoje Nr. 82 nurodyta, kad D. J. nusikalstamos veikos ir dabartiniu metu turėjo ir turi priklausomybės sindromą alkoholiui, dėl šio psichikos sutrikimo jai nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad D. J. pilnai orientuota, haliucinacijų, kliedesių nėra, o yra pastovus buitinis girtavimas.

Taigi, nuteistajai tokia situacija – girtavimas, ginčai ir konfliktai su jos sugyventinio J. M. giminaičiais - nebuvo netikėta, neįprasta ar kritinė. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo pasyvus, aktyvių, juo labiau, agresyvių veiksmų neatliko, jos nepuolė, jai negrasino, stovėjo apie 2,3 m atstumu nuo D. J.. Todėl, įvertinus pačios nuteistosios asmenybę bei įvykio aplinkybes, tokį nukentėjusiojo elgesį nėra pagrindo pripažinti esmingai prieštaraujančiu moralės bei dorovės principams, pažeidžiančiu žmogaus garbę ir orumą. Kolegija daro išvadą, kad paminėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad įvykio metu D. J. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji sudavė smūgį peiliu R.M. skatinama asmeninių nesutarimų ir pykčio bei veikdama netiesiogine tyčia. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog D. J. nusikalto būdama labai susijaudinusi dėl įžeidžiančio nukentėjusiojo elgesio, atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, kiekvienas, net menkiausią gyvenimišką patirtį turintis asmuo supranta, jog, durdamas peiliu žmogui į krūtinę, neabejotinai jam padarys žalą, keliančią grėsmę jo gyvybei. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai suprasti visiškai nebūtina turėti specialių medicininių žinių. Todėl apeliantės teiginiai, kad ji, suduodama R. M. peiliu į krūtinę, nesuprato apie tokiais savo veiksmais keliamą grėsmę jo gyvybei, atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Duomenų, kad nuteistoji ir (ar) jos gynėjas negalėjo pasinaudoti BPK III skyriaus penktajame skirsnyje numatytomis teisėmis, byloje nėra. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo šališkumą ir neobjektyvumą neatitinka tikrovės.

Iš apeliaciniame skunde prieštaringai išdėstytų teiginių, matyti, jog apeliantė mano, kad jos veiksmai, sekę po sužalojimo padarymo, turi būti pripažinti jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nuteistoji nurodė, kad medikų pagalbos nekvietė, nes, perkirpusi nukentėjusiojo marškinius, ketino pati tvarstyti jam padarytą žaizdą. Kolegijos nuomone, šių D. J. veiksmų aptariamoje situacijoje aiškiai nepakanka tam, kad juos galima būtų pripažinti bandymu išvengti sunkesnių padarinių, t. y. jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 1 p. Todėl paminėtas apeliacinio skundo teiginys atmestinas.

Taip pat, kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, skirdamas nuteistajai D. J. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, BK 41, 54 ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes ir ypatingą žalą visuomenei), kaltininkės asmenybę (anksčiau teista, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta, nedirba, neaugina savo trijų nepilnamečių vaikų), atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui. Nuteistajai D. J. paskirta bausmė, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Todėl dar labiau ją švelninti, kaip to prašo apeliantė, nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.