Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, atstovui G. Č.

išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1d. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS patrulių būrio vyr. patrulis E. G. 2015-04-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad T. L. 2015 m. balandžio 17 d., 22,50 val., Kėdainių r. kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 3,11km, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 0,5 prom. ± 5 proc. girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto, t.y. kad pažeidė KET 9,14, 127 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 127 str. 3d. ir 130 str. 1d.

Pažeidėjas T. L. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad 2015-04-17, apie 22,50 val. jam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į degalinę esančią Vilainių k. Jis alkoholio nebuvo gėręs. Minėtą dieną buvo šlapia kelio danga, kelyje Aristava- Kėdainiai-Cinkiškiai jis nesuvaldė automobilio, nesuprato dėl ko, gal padanga sprogo, automobilį užmetė į vieną pusę, jo nepavyko ištiesinti, todėl įvažiavo į griovį, automobilis apsivertė ant šono. Aplink nebuvo žmonių, tuo metu nerado savo mobilaus ryšio telefono, todėl pėsčias ėjo į degalinę, ieškoti pagalbos. Nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio. Nei žmonių, nei kitų automobilių įvykio vietoje nebuvo, savo telefono nerado, todėl pėsčiomis ėjo link degalinės pasiskambinti. Degalinė nuo įvykio vietos buvo apie 3 km atstumu. Paėjus apie 1 km sustojo autobusiukas, kuris jį pavežė iki degalinės. Degalinėje pasiskambino seseriai ir broliui, kurie iš Kauno atvažiavo į degalinę maždaug po 40 min. Nurodė, kad sėdėdamas sesers automobilyje ant galinės sėdynės rado pora alaus skardinių, kurias išgėrė, nes buvo susinervinęs dėl eismo įvykio. Grįžus atgal į eismo įvykio vietą, rado atvykusius policijos pareigūnus ir tralą išvežti automobilį.

Pažeidėjo atstovas adv. Raimundas Gargasas teismo prašo administracinę bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis administracinių teisės pažeidimų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole, nepadarė. Nurodė, kad abu pažeidimai tarpusavyje glaudžiai susiję, nurodė, kad T. L. pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 3 d. nepadarė. O jeigu nepadarė tokio pažeidimo, tai nėra ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Todėl nesant pakankamai įrodymų, kad T. L. padarė tokius nusižengimus, prašo bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK atstovas G. Č. paaiškino: kad pažeidėjui protokolas buvo surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įvykus eismo įvykiui, t. y. nuvažiavus nuo kelio, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kad vairuotojas vairavo neblaivus, įrodo byloje esantys alkotesterio parodymai. Vairuotojas sako, jog gėrė po įvykio, tačiau reikėtų dar išklausyti atvykusio duoti parodymus policijos pareigūno, kuris aiškinosi įvykio aplinkybes eismo įvykio vietoje. Nustačius aplinkybes, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik vairuotojui priklausantis automobilis, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaip ir nebebūtų. Pažeidėjo veikoje liktų tik aplinkybė- alkoholio vartojimas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ką draudžia Kelių eismo taisyklės. Nurodė, kad galutinai institucija teismo prašo vadovautis teismine praktika analogiškose bylose, palieka spręsti teismo nuožiūra.

Liudytojas E. G., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS patrulių būrio vyr. patrulis, paaiškino, kad tikslios datos nepamena, galėjo būti balandžio 17 d., iš budėtojo gavo pranešimą, jog kelyje Aristava- Kėdainiai- Cinkiškiai yra nuo kelio nuvažiavusi ir apvirtusi mašina „Opel Vectra“ sidabrinės spalvos. Nuvykus į įvykio vietą, rado apvirtusį automobilį, automobilio vairuotojo nerado. Pradėjus forminti įvykį ir išsikvietus tech. pagalbą išvežti automobiliui, automobilį beveik įkėlus į tralą, atvyko automobilio savininkas - vairuotojas. Jis prisistatė Lukoševičiumi, pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Ką vairuotojas paaiškino dėl įvykio, kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos, neprisimena. Dėl įvykio buvo paimtas jo paaiškinimas. Nurodė, kad tarnybinis pranešimas surašytas teisingai. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad po eismo įvykio vartoti alkoholio negalima. Vairuotojui girtumas buvo nustatytas alkotesteriu, todėl ir parašė, kad jis buvo neblaivus. Kitų įrodymų, apart alkotesterio parodymus, nėra. Ką pats paaiškino pažeidėjas, kada jis vartojo alkoholį, neprisimena. Nurodė, kad paklausus vairuotojo kodėl pasišalino iš eismo įvykio vietos, tai jis lyg aiškino, kad ėjo paskambinti seseriai. Ar vairuotojas aiškino įvykio vietoje kada jis vartojo alkoholį, prieš eismo įvykį, ar po eismo įvykio - neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad 2015-04-18, 00,42 val. T. L. nustatytas 0,5 prom. ± 5 proc. girtumas (b. l.7); iš E. G. ir K. J. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-04-17, apie 22,50 val. nuvyko į Kėdainių r. kelio Aristava- Kėdainiai-Cinkiškiai 3,11 km, kur nuo kelio rado nuvažiavusį ir apvirtusį ir apgadintą a/m „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio jokių asmenų nebuvo. 2015-04-18 apie 00,41 val. priėjo vyriškis, prisipažino vairavęs a/m. Jam buvo nustatytas alkotesteriu 0,5 prom. girtumas. Žmonių mačiusių įvykį eismo įvykio vietoje nebuvo (b. l. 5,6); iš T. L. paaiškinimo rašyto 2015-04-18 matyti, kad jis patvirtino, kad apie 22,50 val. važiavo jam priklausančiu a/m „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), a/m nesuvaldė, tuo metu lijo, apsivertė. Jokių mašinų ir žmonių aplinkui nebuvo, neturėjo kaip išsikviesti pagalbos, palikęs a/m ėjo ieškoti pagalbos. Vartojo alkoholį po eismo įvykio (b. l. 9); byloje nubraižyta eismo įvykio schema , įvykio vieta fotografuota (b. l. 10, 17-20); fiksuoti a/m apgadinimai (b. l. 11); a/m „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. L. (b. l. 32);

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) ar antrojoje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, informacija iš VĮ Regitra) nurodo į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis pačiam pažeidėjui (b. l. 32). Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad eismo įvykio metu T. L. buvo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jo vairuotam ir jam priklausančiam automobiliui.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2str. 12p. apibrėžia, jog eismo įvykis– tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Vairuotojas, kuris net naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N63-948/2010, N261-3550/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis konstatuotina, kad T. L. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., ir 130 str. 1 d. požymių, nes nenustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, ar nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik jam pačiam priklausanti transporto priemonė. Taigi, kadangi eismo įvykio metu apgadinta tik pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, todėl esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į ankščiau nurodytą LVAT praktiką, T. L. neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai; be to jam taip pat nekyla atsakomybė ir pagal ATPK 127 str. 3 d., be to ir institucija surašiusi protokolą neinkriminavo pažeidėjui nei turto sugadinimo priklausančio kitiems asmenims nei nežymaus sveikatos sutrikdymo kitiems asmenims. Teismo posėdžio metu išanalizavus įrodymų visumą nebuvo nustatyta, kad T. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir LR Konstitucijos 31 str. 1d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT nutartis Nr. N575-55/2008). Nors byloje nustatyta, kad T. L. vartojo alkoholį (išgėrė alaus) po įvykio ( įvykis 2015-04-17, 22,50 val. girtumas nustatytas 2015-04-18, 00,42 val. nustatyta 0,5 prom. ± 5 proc. girtumas), tačiau šiuo konkrečiu atveju, veikos kvalifikacijai minėta aplinkybė neturi reikšmės. Taigi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad T. L. veikoje nėra ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių, ir administracinė byla T. L. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., nutrauktina, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties- ATPK 250 str. 1 d. 1 p. 287 str. 1 d. 2 p., kadangi pagal teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o visos abejonės ir neaiškumai aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 26 str. 1 d., 29 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl T. L. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.