Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-07-09 · Civilinė byla Nr. 2S-564-440/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
2S-564-440/2018
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00726-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
D. U.
Atsakovas
A. U.
Civilinė byla Nr. 2S-564-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00726-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 3.1.14.3., 1.3.5., 3.3.1.14., 3.3.2.3., 3.3.2.4., 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. U. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3335-1037/2018 pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. U. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą.2018 m. gegužės 16 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai nustatė ieškovui D. U. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti. Nurodė, kad ieškovas ginčija Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-04-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šio sprendimo nepateikė, taip pat ieškovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų tarp jo ir atsakovo buvusius darbo teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau nesuformulavo konkretaus reikalavimo – kokį būtent naują sprendimą teismas turi priimti. Ieškovas aiškiai nenurodė, dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.2018 m. gegužės 31 d. gautas ieškovo D. U. raštas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad dirbo nelegaliai A. U. įmonėje, savo reikalavimus grindžia tuo, kad teismas administracinėje byloje jau buvo pripažinęs, kad jis dirbo pas A. U. įmonėje ir prašo visus reikalingus įrodymus išsireikalauti iš Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo A. U..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo D. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio trūkumų, nurodytų Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, nepašalino, ieškinio reikalavimas liko neaiškus, nekonkretus, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. U. prašo priimti atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nors trūkumai buvo pašalinti. Prašo apeliacinio teismo išsamiai nurodyti ko iš jo reikalaujama, nes apeliantas neturi teisinio išsilavinimo.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui neištaisius trūkumų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Kodekso 216 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. DK 229 straipsnyje numatyta, kad DGK sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. (Darbo kodekso 230 straipsnis).

17. Darbo kodekso 231 straipsnis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylą per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo. Jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

18. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų.

CPK nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai savaime nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, būtina įvertinti: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis, ir 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose (pvz., parengiamojo teismo posėdžio metu, CPK 230 straipsnis).

Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė, kad apelianto paduotas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o būtent: ieškovas nepateikė (1) Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), (2) dokumentų, kurie patvirtintų tarp jo ir atsakovo buvusius darbo teisinius santykius (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), (3) nesuformulavo savo konkretaus ir aiškaus reikalavimo teismui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), (4) nenurodė, dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), (5) nenurodė, kokia ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo galimumo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas), (6) nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), (7) nepateikė savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jei pageidauja ją pateikti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Apeliantas, šalindamas ieškinio trūkumus, nurodė, kad savo reikalavimus grindžia tuo, kad teismo buvo pripažinta, kad jis buvo įdarbintas pas A. U. įmonėje ir tuo pagrindu apeliantas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti 1200 Eur sumą už 3 mėnesių nesumokėtą atlyginimą ir pateikė darbo rezultatus patvirtinančias nuotraukas. Nepaisant to, anot apelianto, darbo ginčų komisija priėmė sprendimą ne jo naudai, todėl apeliantas sprendimą apskundė. Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas - priteisti iš atsakovo A. U., gyvenančio (duomenys neskelbtini), jo naudai už 3 mėnesius po 400 Eur, iš viso 1 200 Eur sumą. Taip pat apeliantas pažymi, kad prašo bylą vesti advokatui nedalyvaujant, taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo neįmanoma, o visus reikalingus įrodymus susijusius su ieškiniu galima išreikalauti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo A. U.. Papildomai nurodo, kad A. N. ir E. V. gali patvirtinti apelianto ieškinio argumentus.

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas raštu dėl trūkumų šalinimo pašalino dalį pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Laikytina, kad šios nutarties 14 pastraipoje įvardinti 6 ir 7 punktuose nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Apeliantas nurodė, kad byla bus vedama ne per advokatą (6 punktas) ir kad nėra galimybių tarp šalių sudaryti taikos sutartį (7 punktas). Dėl šios nutarties 14 pastraipoje 3 punkte nurodyto trūkumo, apeliantas detalizuoja, kad jo reikalavimas - priteisti iš atsakovo 1 200 Eur sumą už nesumokėtą 3 mėnesių atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje apeliantas skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-04-12 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo jį panaikinti. Dėl 1 ir 2 punktų apeliantas nurodė, kad dirbo nelegaliai, jo darbo santykius yra patvirtinęs teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija ir atsakovas gali pateikti visus reikalingus įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Šalinant 4 punkte nurodytą trūkumą, apeliantas nurodo, kad skundžia sau nepalankų Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau nenurodo dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantas nenurodė, savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį (5 punktas). Taip pat nepateikė ieškinio priedų kaip numatyta CPK 113 straipsnio 1-2 dalyse.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje abstrakčiai nurodė, kad ieškovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepašalino ieškinio trūkumų, nurodytų Telšių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, ieškinio reikalavimas liko neaiškus, nekonkretus, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Nors teismas ir nurodė dėl ieškinio reikalavimo, kad jis nekonkretus ir neaiškus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nutartis nėra pakankamai motyvuota (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantas kvestionuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus teigia, kad jo manymu ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimas, ieškinio trūkumai buvo pašalinti, kiti ieškinio netikslumai dėl įrodymų pateikimo gali būti pašalinami išreikalaujant įrodymus iš Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo, o dėl faktinio ieškinio pagrindo pagrindimo gali būti apklausiami liudytojai A. N. ir E. V., kurie gali patvirtinti apelianto ieškinio argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą. Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Tačiau pastebėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. (CPK 225 straipsnis).

Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad apeliantas nepašalino visų 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų, tačiau nesutiktina, kad ieškinio reikalavimas liko neaiškus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinyje apeliantas prašo tenkinti jo skundą pateiktą Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir pripažinti jį pagrįstu, taip pat prašo panaikinti Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo A. U. 1 200 Eur sumą už išdirbtą laiką. Apeliacinio teismo vertinimu, nors ieškovo ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) nėra aiškiai suformuluotas ir pats procesinis dokumentas nevisiškai atitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, nes surašius konkretų procesinį dokumentą turi būti aiškiai suformuluoti konkretūs reikalavimai, t.y. kokį sprendimą prašoma teismo priimti, tačiau vertinant tai, kad iš ieškinio turinio galima suprasti kokius reikalavimus reiškia ieškovas, t. y. kad apeliantas prašo panaikinti Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo 1 200 Eur skolą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai įvertino, kad apeliantas nepašalino ieškinio trūkumų, nesuformulavo ieškinio reikalavimo ir dėl to nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu bei grąžino jį apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad visus duomenis reikalinga išreikalauti iš atsakovo ir Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos. Be to apeliantas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teismas iš atsakovo turi išsireikalauti visus įrodymus, kurie pagrįstų jo prieštaravimus ieškiniui, tame tarpe ir įrodymą, kad apeliantas tik 105 val. dirbo atsakovo įmonėje ir už tai jam buvo sumokėta 525 Eur. Taip pat nurodo, kad iš liudininko A. N. galima gauti nuotrauką, kurioje apelianto pagaminta šašlykinė pirkta iš atsakovo. Sutiktina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimus, nors tokią pareigą turi. Tačiau pripažintina, kad teismas būdamas aktyvus darbo bylose, manydamas, kad konkretūs dokumentai, kurių ieškovas nepateikė turi galimybę juos išsireikalauti, įpareigoti pateikti Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos medžiagą dėl 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita. Be to ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu yra sulaikytas, todėl pripažintina, kad jo galimybės pateikti visus reikiamus duomenis gali būti apsunkintos.

Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Be to kaip jau buvo minėta, teismo vaidmuo darbo bylose yra aktyvus, nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir sutiktina, kad teismas formaliai teisus dėl nurodytų ieškinio trūkumų, tačiau juos iš dalies ištaisius pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti neištaisius trūkumų pasielgė per daug formaliai, nepagrįstai nutartyje konkrečiai nenurodė kokie trūkumai liko neištaisyti, nes kaip minėta pareiškėjo vertinimu jis juos ištaisė, o jei neištaisė tai prašo nurodyti konkrečius trūkumus. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tikslinga ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo bei spręsti ar ieškinio trūkumai yra esminiai ir būtina juos pašalinti, ar trūkumai gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš dalies sutinkant su apeliacinio skundo argumentais atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartis naikintina ir perduotina pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui D. U. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė