- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-03
- Bylos Nr.
- eI-2363-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00978-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- M. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. (M. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 12 d. sprendimą Nr.(15/4-1) 3I-224 (108)/171-99 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537426 panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H.“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes atsakovo argumentai, kad M. H. pateikti kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau, kaip pastaruosius 6 mėn. iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nepagrįsti įrodymais, o tik išreiškia subjektyvią vieno atsakovo darbuotojo nuomonę. Pažymi, kad neretai yra išrašomos avansinės ar išankstinio apmokėjimo sąskaitos, o tik gavus apmokėjimą išrašoma sąskaita faktūra. Be to, pateikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus apie bendrovės vykdomą veiklą nebuvo prašoma pateikti. Bendrovė nuolat vykdo veiklą ir atlieka bei gauna atsiskaitymus, todėl buvo pateikti paaiškinimai apie veiklą visais pateiktais klausimais, o nepagrįstos prielaidos negali būti vertinamas kaip faktų nustatymas. Sprendime nėra nurodoma, kokių teisės aktų kokias konkrečias nuostatas pažeidė ar jų neatitinka UAB „MAHA CO“ įvykdytos ūkinės operacijos. Vien tai, kad Migracijos departamento darbuotojui nepatinka ūkinės operacijos veiksmų eiliškumas ar jos įvykdymo laikotarpis negali būti pagrindu tokios operacijos pripažinimui neįvykdyta. Visos UAB „MAHA CO“ atliktos ūkinės operacijos yra teisėtos, įvykdytos ir apskaitytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis.
Pareiškėjo teigimu, jis 2018 m. vasario 9 d. atvykęs į apklausą pateikė UAB „MAHA CO“ 2017 m. bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) atskaitą, to neneigia ir atsakovas skundžiamame Sprendime.
Nurodo, kad apklausos metu duotas paaiškinimas dėl darbuotojams mokamo darbo užmokesčio atsakovo yra perfrazuojamas ir pateikiama tikrovės neatitinkanti jo interpretacija, nes atlyginimas 2018 m. vasario 9 d. dar nebuvo išmokėtas. Be to, pareiškėjas informavo Migracijos departamento darbuotoją, kad yra atleista viena darbuotoja, o kitiems dviem yra pakelti atlyginimai. Sprendimo argumentai dėl apklaustų darbuotojų paaiškinimų ir jo gyvenimo bei darbo Lietuvoje yra prieštaringi, nepagrįsti įrodymais. Pažymi, kad kyla abejonė, kokie klausimai buvo užduoti darbuotojams ir ar nebuvo tikslingai siekiama iš atsakymų suformuoti tik negatyvią nuomonę apie UAB „MAHA CO“, realiai netiriant ir net nefiksuojant duomenų apie pelningą ir besivystančią įmonės veiklą.
Pareiškėjo teigimu, Sprendime nenurodoma, kad jis turi sutartis su profesionaliais konsultantais mokesčių klausimais, o pareiga užsieniečiui žinoti šių reglamentavimų nuostatas nėra nustatyta jokiame teisės akte.
Pažymi, kad bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų žurnalas buvo pateiktas elektroniniu paštu 2018 m. vasario 13 d. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad su įmone Grand View General Trading LLC bei V. K. sutartys nebuvo pasirašytos, o pardavimai vykdyti pagal sąskaitas faktūras, nes šie ūkio subjektai nėra nuolatiniai partneriai.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis). Be to, pareiškėjas visada bendradarbiavo su Migracijos departamentu ir teikė informaciją, apie atliktus pakeitimus informaciją žodžiu pateikė 2018 m. vasario 9 d. savo iniciatyva teiravosi dėl reikalingumo pateikti papildomus dokumentus. Nurodo, kad atsakovui yra pateikti UAB „MAHA CO“ atliktų finansinių ūkinių operacijų dokumentai, visos atliktos operacijos yra atliktos vykdant įmonės įstatuose numatytą veiklą ir biuro patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties kopija.
Pažymi, kad bendrovė įsteigta 2012 m. vasario 25 d., visą laikotarpį bendrovė vykdo veiklą ir moka mokesčius. Mokestinės nepriemokos konstatavimas konkrečiai datai negali būti vertinamas kaip mokesčių nemokėjimas. Priešingai tai įrodo, kad įmonė vykdo veiklą, moka mokesčius, tačiau nurodytai datai yra neįvykdytas mokestinis įsipareigojimas. Bendrovei niekada nebuvo paskirtos baudos, delspinigiai ar kitos sankcijos už mokestinių terminų nesilaikymą. Visi mokestiniai įsipareigojimai buvo vykdomi numatytų terminų ribose.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiantis daroma išvada, kad įmonė fiktyvi. Bendrovės fiktyvumo konstatavimas yra nepagrįstas, nes nesivadovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 105 ir 106 punktų nuostatomis bei iš esmės grubiai jas pažeidžiant. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nesirėmė didžiąja dalimi surinktų duomenų, nevertino įmonės veiklos duomenų, jos sumokėtų mokesčių, 2017 m. gauto pelno, didžiosios dalies pareiškėjo apklausos duomenų, tačiau selektyviai atrinko abejones keliančius duomenis, kurių nei paneigė, nei patvirtino ir jais remiantis priėmė nepagrįstą Sprendimą. Sprendime neįvardija duomenų, kurie buvo pateikti ir neatitinka tikrovės ir nenurodo, kokie priešingi faktai yra nustatyti pareiškėjo pateiktiems duomenims. Be to, pareiškėjas ilgiau nei 5 m. gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsniu, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nenurodo kokia konkrečiai kyla nelegalios migracijos grėsmė, nenurodo kokiais įrodymais remiantis daroma ši išvada, o išvardija tik deklaratyvias prielaidas taip apribodamas asmens teisę į gynybą (1 t., b. l. 1–6).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 1–7).
Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 2018 m. kovo 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktame įmonės verslo plane pagrindinė veikla - didmeninė prekyba šaldyta žuvimi bei jūros gėrybėmis. Verslo plane nėra nurodyta, kad įmonė turėtų verslo partnerių ar klientų Lietuvoje - nėra nurodyta nei viena konkreti įmonė, nors UAB „MAHA CO“ įsteigta ir pareiškėjui leidimas gyventi šios įmonės pagrindu išduotas dar 2012 m. Kartu su prašymu dėl leidimo gyventi pakeitimo pareiškėjas pateikė sutartis su įmonėmis, registruotomis išimtinai užsienio valstybėse. Migracijos departamentui nebuvo pateikti apmokėjimą už tariamai suteiktas kai kurias paslaugas patvirtinantys dokumentai. Pateiktame bendrovės banko sąskaitos išraše nurodyta, kad į bendrovės sąskaitą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo atlikti iš viso tik penki piniginių lėšų įskaitymai, o visos kitos operacijos - tai debeto nurodymai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei banko mokesčiai. Pažymi, kad dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „MAHA CO“ vykdo realią veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nepateikė ir vėliau prašymo nagrinėjimo metu, apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad sutarčių su Lietuvos įmonėmis dar nėra sudaryta. Taigi, ginčijamame Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo pateikti kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje. Skunde nėra pateikta jokių argumentų ar įrodymų, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad aplinkybė dėl to, kad pinigai buvo pervesti anksčiau nei išrašyta sąskaita faktūra buvo paminėta duomenų visumoje, tačiau nesudarė faktinio ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindo. Priimant ginčijamą Sprendimą kaip reikšmingos įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjo pateikti dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Pagal Aprašo 17.5 ir 24.21 papunkčius būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą, taigi ir dokumentus, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo teigimu, skundo argumentai, kad Sprendime nenurodoma, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka UAB „MAHA CO“ įvykdytos ūkinės operacijos, nėra reikšmingi šioje byloje, kadangi ūkinių operacijų teisėtumo nustatymas nėra atsakovo kompetencija. Migracijos departamentas, pagal kompetenciją įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą gyventi pareiškėjui.
Nurodo, kad priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau - Migracijos valdyba) atlikto patikrinimo rezultatus, apklaustų Bendrovės darbuotojų (J. D., O. L.) paaiškinimus, UAB „Margtela“, kurios biuras taip pat yra adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotojos J. V. paaiškinimus. Esant surinktų duomenų visumai, Migracijos departamentas nusprendė, kad įmonė neturi tinkamų, įmonės veiklai pritaikytų patalpų, o darbuotojai įdarbinti tik formaliai, t. y. tam, kad įmonė atitiktų Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad UAB „MAHA CO“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, be to, tai vienas iš fiktyvios įmonės požymių.
Atsakovo teigimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo dienai įmonė turėjo nesumokėtų mokesčių - patikrinus viešus draudėjų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) internetiniame puslapyje, buvo nustatyta, kad bendrovės skola 2018 m. kovo 9 d. duomenimis sudaro 850,84 Eur, o patikrinus duomenis VMI internetiniame puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, buvo nustatyta, kad bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma - 436,63 Eur. Ši aplinkybė buvo įvertinta duomenų visumoje.
Pažymi, kad pareiškėjo atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (Aprašo 100.4 papunktis), įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose (Aprašo 100.6 papunktis), įmonė nemoka VMI administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (Aprašo 100.8 papunktis), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 papunktis).
Nurodo, kad ginčijamame Sprendime tiksliai atspindėti apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai, kurie buvo įvertinti duomenų visumoje.
Pažymi, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė, kurios dalyvis yra minėtas užsienietis, yra fiktyvi (6.3 papunktis). Atsakovo nuomone, surinktų duomenų visuma patvirtina, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (jokių kitų faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir dokumentais nepagrindė) ir teisės aktų normomis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktai), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis (2 t., b. l. 1–7).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr.(15/4-1) 3I-224 (108)/171-99 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537426 panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui 2017 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (2 t., b. l. 9–19).
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 12 d., vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą (1 t., b. l. 7–17, 2 t., 122–132).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, 12 punktas - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, 14 punktas - jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Skundžiamame sprendime atsakovas konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „MAHA CO“ (kurios pagrindu pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi) yra fiktyvi, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Taip pat sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t.y. neatitinka sąlygos, kad įmonėje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (1 t., b. l. 7–17, 2 t., 122–132). Įvertinus byloje esančią įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas.
Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. prašyme nurodė, kad užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „MAHA CO“ (2 t., b. l. 9–19). Pareiškėjas yra UAB „MAHA CO“ akcininkas ir direktorius (2 t. b. l. 114–117, 134–137). Pareiškėjas, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė UAB „MAHA CO“ verslo planą, kuriame nurodyta, kad bendrovės veikla - didmenine prekyba šaldyta žuvimi bei jūros gėrybėmis, kurios perkamos iš Jungtinių Arabų Emiratų (toliau – JAE) registruotų įmonių Day Marine Day Co LLC bei PAAK Foodstuff Trading ir parduodamos Korėjos įmonei Hwajin Enterprises Co. LTD. Be to, 2017–2018 m. bendrovė ketina plėstis esamoje, šaldytos žuvies ir jūros gėrybių rinkoje, o taip pat plėstis ir naujose (šaldytos mėsos bei pieno produktų) rinkose. 2017 m. bendrovė žada pradėti vesti derybas su Lietuvos Respublikos įmonėmis UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Agaras“ dėl lietuviškos šaldytos jautienos eksporto į Dubajų bei Iraną (2 t., b. l. 29–39).
Bendrovės vykdomai veiklai už pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti M. H. pateikė: 1) patalpų nuomos sutarties, sudarytos bendrovės 2017 m. lapkričio 1 d. su UAB „Margtela“ dėl 5 kv. m. patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos, kopiją (2 t., b. l. 44–48); 2) buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties Nr. 13/01-21, sudarytos bendrovės 2013 m. sausio 21 d. su UAB „Grosbuh International“, atstovaujamos direktorės N. Š., kopiją (b. l. 49–53); 3) UAB „MAHA CO“ sutartis: a) generalinės pirkimo ir pardavimo sutarties, sudarytos bendrovės 2015 m. lapkričio 2 d. su Pietų Korėjos Respublikoje registruota įmone HWAJIN ENTERPRISES CO., LTD dėl siūlauodegės kalavijos pardavimo, bei jos vertimo į lietuvių kalbą kopijas (2 t. b. l. 212–213); b) sutarties Nr. 18-100292, sudarytos bendrovės 2017 m. spalio 12 d. su (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota įmonę TIRAJEH AB PARS CO. LTD dėl paskerstos šviežiai užšaldytos ne vyresnės kaip 18 mėn. avienos pardavimo, kopija (2 t., b. l. 214–219); c) pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. PAAK-MAHA 2017, sudarytos bendrovės 2017 m. sausio 15 d. su JAE registruota įmone PAAK FOOD STUF CO. LLC dėl užšaldytos siūlauodegės kalavijos pirkimo 9 000,00 Eur sumai, kopiją (2 t. b. l. 210–211); d) 2017 m. vasario 15 d. sutarties sudarytos tarp bendrovės (pardavėjo) ir Guangzhou Chemical Import and Export Co., Ltd dėl žaliavų tiekimo pagal pirkėjo užsakymą iš Persijos įlankos regiono kopija (2 t. b. l. 170–171); 4) bendrovės banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 54–81).
Iš šių sutarčių nustatyta, kad sutartys sudarytos tik su užsienio valstybių įmonėmis, tačiau sutarčių, sudarytų su Lietuvoje registruotomis įmonėmis, ar kitų įrodymų apie vykdomas derybas dėl verslo plėtojimo su Lietuvos ūkio subjektais nei teismui, nei atsakovui nebuvo pateikta.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 12 punkto nuostatas pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus (BAĮ 12 straipsnio 2 dalis)). Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (BAĮ 12 straipsnio 4 dalis).
Nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė sąskaitas faktūras, o būtent: 1) sąskaitų-faktūrų (3 vnt.), išrašytų bendrovės 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. kovo 10 d. bei 2016 m. balandžio 7 d. Korėjoje registruotai įmonei HWAJIN ENTERPRISES CO„ LTD dėl šaldytos žuvies pardavimo, kopijas (2 t., b. l. 250–255, vertimas 3 t., b. l. 35–41); sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovės 2017 m. kovo 16 d. Kinijos Liaudies Respublikoje registruotai įmonei Guangzhou Chemical Imp anr Exp Co. už poliamido pardavimą 18 421,00 USD sumai, kopiją (2 t., b. l. 246, vertimas 3 t., b. l. 31), tačiau iš bendrovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsiskaitymas sumoje 18 358,62 USD galimai pagal šią sąskaitą faktūrą buvo atliktas į bendrovės sąskaitą 2017 m. kovo 14 d., t. y. anksčiau, nei išrašyta minėtą sąskaita faktūra (2 t., b. l. 54–81), be to pirktos prekės neatitinka bendrovės vykdomos veiklos pagal verslo planą (2 t., b. l. 246); sąskaitos-faktūros, išrašytos bendrovei 2017 m. spalio 15 d. Day Marine Day bendrovės už poliamido pirkimą 10 800,00 USD sumai, kopiją (2 t., b. l. 247, vertimas 3 t., b. l. 32), tačiau apmokėjimo dokumentas pagal šią sąskaitą nepateiktas; sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovės 2017 m. spalio 20 d. Gruzijos piliečiui V. K. už poliamido pardavimą 5 000,00 USD sumai, kopiją (2 t., b. l. 248, vertimas 3 t., b. l. 33); sąskaitos faktūros, išrašytos bendrovės 2017 m. spalio 26 d. JAE registruotai įmonei Grand View General Trading LLC už poliamido pardavimą 7 000,00 USD sumai, kopiją (2 t., b. l. 249, vertimas 3 t., b. l. 34), tačiau apmokėjimą patvirtinančio šios sąskaitos faktūros dokumento M. H. nepateikė.
Iš pateikto bendrovės banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. nustatyta, kad į bendrovės sąskaitą buvo atlikti iš viso tik penki piniginių lėšų įskaitymai (du iš jų įmonės PAAK FOOD STUF CO. LLC: 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. po 1 500,00 Eur (2 t., b. l. 231, 234, 3 t., b. l. 5–30), 2017 m. kovo 14 d. - įmonės Guangzhou Chemical Imp anr Exp Co. suma 18 358,62 USD (2 t., b. l. 241–242), 2017 m. lapkričio 2 d. - V. K. suma 4 985,00 USD (2 t., b. l. 244) ir 2017 m. lapkričio 3 d. - įmonės Grand View General Trading LLC 6 960 Eur (2 t., b. l. 245) ir 2017 m. gegužės 8 d. atliktas bendrovės piniginių lėšų pervedimas įmonei Testla Insaat ic ve dis Ticaret ano N. S. į sąskaitą, esančią ALBARAKA TURK PARTICIPATION banke (Turkija)(2 t., b. l. 243), o visos kitos operacijos - debeto nurodymai VMI ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui bei banko mokesčiai (2 t. b. l. 220–245).
Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad M. H. pateikti kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi dokumentai neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, nes buvo pateikti nevisas įvykusias ūkines operacijas pagrindžiantys dokumentai, be to pareiškėjo pateiktos 2016 m. sąskaitos neįrodo bendrovės veiklos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi. Pažymėtina, kad vienas iš juridinių asmenų tikslų yra pelno siekimas, tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl šio tikslo įgyvendinimo, bet ir dėl realaus siekio vykdyti verslą Lietuvoje. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendime nenurodoma, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka UAB „MAHA CO“ įvykdytos ūkinės operacijos, nėra reikšmingi šioje byloje, nes ūkinių operacijų teisėtumo nustatymas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju vertinama, ar pateikti dokumentai patvirtina realiai bendrovės vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar ne, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas, atvykęs 2018 m. vasario 9 d. į Migracijos departamentą atsakė raštu į apklausos lape nurodytus klausimus dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos teisėtos veiklos (3 t., b. l. 42–55). Įvertinus pareiškėjo pateiktus atsakymus į užduotus klausimus darytina išvada, kad į daugelį pateiktų apklausos lape klausimų jis atsakė, tačiau nenurodė bendrovės 2017 m. pajamų bei gauto pelno ir patirtų sąnaudų, nurodė bendrovėje dirbančių darbuotojų tik vardus (J. ir O.) bei neteisingai nurodė jiems mokamą mėnesio darbo užmokestį (nurodė, kad jų darbo užmokestis sudaro 650,00 Eur, tačiau tai neatitinka tikrovei, nes, pagal darbuotojų darbo sutarčių pakeitimus, jiems nuo 2018 m. vasario 3 d. mokamas 851,00 Eur mėnesio darbo užmokestis) (2 t., b. l. 104–111). Pareiškėjo skundo argumentai, kad ydingai ir netiksliai suformuluoti klausimai apklausos lape dėl darbuotojų duomenų ir jiems mokamo darbo užmokesčio vertintini kaip gynybinė pozicija, nes pareiškėjas būdamas bendrovės direktorius turėjo visas galimybes nurodyti ne tik tuo metu mokamą darbuotojams darbo užmokestį, bet ir apie jau padidintus darbo užmokesčius. Be to, pareiškėjas apklausos lape nenurodė, kad darbuotoja O. dirba nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos lape neapibūdino Lietuvos Respublikos mokesčių sistemos, tik pažymėjo, kad tai atlieka UAB „Grosbuh International“, taip pat nenurodė, kokie reikalavimai taikomi įmonėms, kurių dalyviai užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi, tik nurodė, kad 2012 m. įsteigė bendrovę, kurios įstatinis kapitalas buvo 3 000,00 Lt, o dabar padidino pastarąjį iki 63 712,00 Eur, ir tai advokato teigimu atitinka minimalius reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas apklausos lape nurodė, kad bendrovė nusprendusi eksportuoti mėsą maisto produktus iš Lietuvos, tačiau nei teismui, nei atsakovui pareiškėjas nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, iš esmės pareiškėjo valdomos bendrovės veikla grindžiama tik su užsienio valstybių ūkio subjektais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.), tačiau šiuo atveju įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Be to, Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad UAB „MAHA CO“ registruota adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 114–117), vykdoma veikla adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo prašymo atsakovui 4 psl., 2 t., b. l. 12) pagal sudarytą patalpų nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Margtela“ dėl 5 kv. m. patalpų (2 t., b. l. 44–48). Toks išsinuomotų patalpų plotas kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės įrengti pilnai 4 darbo vietas. Be to, ši patalpų nuomos sutartis nėra registruota Nekilnojamojo turto registre UAB „MAHA CO“ (2 t., b. l. 120–121). Pažymėtina, kad patikrinimo metu buvo bendrauta su dirbančia UAB „Margtela“, kurios biuras taip pat yra adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotoja J. V., kuri paaiškino, kad šiuo adresu yra įsikūrusios dvi įmonės - UAB „Margtela“ ir UAB „Grosbuh International“, o jokių kitų įmonių šiuo adresu nėra, taip pat nėra daugiau įrengta darbo vietų ir kitų įmonių darbuotojai ten nedirba (2 t. b. l. 174–177, 202).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2018 m. sausio 22 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau - Migracijos valdyba) dėl UAB “MAHA CO” patikrinimo (2 t. b. l. 157–158). Migracijos valdyba atlikusi patikrinimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra dvylikos aukštų namas, apėjus aplink namą, pirmame aukšte buvo rastos patalpos, kurių langai buvo užtrauktos žaliuzėmis, o durys užrakintos, ant lango stiklo iš vidinės pusės buvo pritvirtinti užrašai „Įmonių buhalterinė apskaita“, „Įmonių steigimas“ bei ant A4 formato lapo atspausdintas užrašas - UAB „MAHA CO“, kuris buvo priklijuotas prie lango stiklo (2 t. 174–177, 203–204).
Vykdant patikrinimą, buvo apklaustas bendrovės darbuotojas J. D., kuris paaiškino, kad dirba bendrovėje nuo 2017 m. balandžio 3 d. vertėju, įsidarbino bendrovėje per draugo motiną, kuri dirba UAB „Grosbuh International“. Jis yra Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto II kurso studentas. Jo teigimu, bendrovė 2017 metais pardavinėjo gruntą, o dabar bendrovė planuoja užsiimti jautienos bei vištienos eksportu į Dubajų. Visi bendrovės klientai, jo teigimu, yra užsieniečiai bei užsienio įmonės, tačiau nurodyti jų negalėjo, teigdamas bijantis suklysti. Su klientais jis asmeniškai nebendravo, o tik vertė dokumentus iš lietuvių į anglų kalbą. Bendrovėje dar dirba O., kuri atsakinga už transporto organizavimą, ir S., kuri atsakinga už bendrovės verslo planą (jų pavardžių jis nežino). Bendrovės ofisas, kaip teigė J. D., yra adresu: (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, bendrai su UAB „Grosbuh International“, iš kurios nuomojasi patalpas, kuriose įrengta jo darbo vieta ir direktoriaus kabinetas. Jis dirba bendrovėje nuo 9 val. iki 17 val., tačiau direktoriaus leidimu pagal poreikį išvažiuoja į paskaitas, o po to atidirba versdamas dokumentus. S. ir O. į ofisą atvažiuoja tik retkarčiais, kadangi dirba nuotoliniu būdu. Atlyginimas priklauso nuo darbo apimties ir jam mokamas grynais pinigais, jį sumoka pats M. H., kuris atvažiuoja kartą į mėnesį. Taip pat J. D. nurodė, kad M. H. gyvena Dubajuje ir ten turi savo verslą (prekiauja žuvimi) (2 t., b. l. 186,188).
Bendrovės darbuotoja O. L. paaiškino, kad dirba bendrovėje nuo 2017 m. liepos 3 d. vadybininkės pareigose. Tokio pobūdžio darbo, jos teigimu, anksčiau ji nėra dirbusi, daug metų ji dirbo manikiūrininke. Darbą bendrovėje jai pasiūlė jos pažįstama N. Š., dirbanti UAB „Grosbuh International“. Iš pradžių, kaip teigia O. L., ji pirmą darbo mėnesį direktoriaus pavedimu ieškojo mėsos perdirbimo įmonių, nes M. H. ruošėsi iš Lietuvos eksportuoti mėsą. Visą surinktą informaciją apie ūkininkus, transporto įmones ji perdavė bendrovės direktoriui. Po dviejų savaičių jai buvo atlikta operacija ir 4 mėnesius ji buvo nedarbinga, o į darbą ji sugrįžo tik 2017 m. lapkričio 27 d. Šiuo metu ji bendrauja su ūkininkais bei transporto įmonėmis, o surinktą informaciją perdavė direktoriui. O. L. nurodė, kad bendrovė turi ofisą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo dalinasi su kita (buhalterine) įmone, kurios pavadinimo ji nežino. Bendrovės ofise yra įrengtos keturios darbo vietos, kuriose dirba M. H., ji, J. (pavardės neprisiminė) ir S. Š.. Nuo 2018 m. sausio mėn., kai pablogėjo O. L. sveikata, bendrovės direktorius jai leido dirbti nuotoliniu būdu, iš namų. Darbui ji naudoja asmeninį kompiuterį, tačiau panaudos sutarties su bendrovė ji nėra pasirašiusi. Atlyginimą ji gauna grynais pinigais iš direktoriaus, kuris atvažiuoja kartą į mėnesį, sumoka darbuotojams atlyginimą, paskirsto darbus ir išvažiuoja atgal. O. L. nurodė, kad J. dirba ofise kasdien nuo 9 val. iki 17 val., o S. Š. dabar taip pat dirba nuotoliniu būdu. Anksčiau S. Š. darė komercinį planą, nes M. H. norėjo užsiimti viešbučių verslu (2 t. b. l. 195–196).
Bendrovės darbuotoja S. Š. Migracijos valdybos apklausta nebuvo, nes į Migracijos valdybą apklausai buvo pakviesta bendrovės darbuotoja S. Š. neatvyko (2018 m. vasario 2 d. 13.35 val. telefonu susisiekė su Migracijos valdybos pareigūnu ir pranešė, kad ji į apklausą atvyks, tačiau 2018 m. vasario 5 d. ji pranešė, kad nuo 2018 m. vasario 2 d. nebedirba bendrovėje ir dėl 90-metės motinos pablogėjusios sveikatos į apklausą neatvyks. Pasiūlius Migracijos valdybos pareigūnams atvykti pas ją į namus ir atlikti apklausą, S. Š. apsigalvojo ir pasakė, kad tuomet ji galėtų kitą dieną atvykti į Migracijos valdybą, tačiau ji į apklausą neatvyko ir jokių paaiškinimų apie tai nepateikė) (2 t. 174–177, 181–182).
Įvertinus Migracijos valdybos atlikto tyrimo metu surinktą medžiagą bei bendrovės darbuotojų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyksta tik kartą per mėnesį, bendrovės klientai yra tik užsienio valstybėse registruoti juridiniai asmenys, mokamas atlyginis tik kartą per mėnesį ir tik grynais pinigais, darbuotojai skirtingai apibūdina biure įrengtų bendrovės darbuotojų skaičių (J. D. nurodo 2 darbo vietas, o O. L. nurodo 4 darbo vietas), jie negalėjo papasakoti apie bendrovės veiklą, taip pat tiksliai ir konkrečiai neapibūdino savo darbo funkcijų bei darbo rezultatų, informacijos apie bendrovės klientus, be to, J. D. ir O. L. nežinojo, kad S. Š. nuo 2017 m. vasario 2 d. nebedirba bendrovėje. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad J. D. 2018 m. vasario 2 d. duomenis dirbo 3-iose įmonėje (2 t., b. l. 192), o tai kelia pagrįstų abejonių dėl šio darbuotojo realaus darbo bendrovėje pilną darbo dieną, įvertinant ir tai, kad jis yra Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto II kurso studentas. Bendrovės darbuotoja O. L. toliau dirba manikiūrininke (grožio salone „Tavo stilius“, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini)), ir jos užimtumas yra didelis (registracija - savaitei į priekį) (2 t., b. l. 200–202), nors dėl pablogėjusios sveikatos ir uždrausta dirbti su cheminėmis medžiagomis, be to apklausiama informacijos apie tai, kad dirba manikiūrininke nenurodė (2 t., b. l. 195–196).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad įmonė neturi tinkamų, įmonės veiklai pritaikytų patalpų, o darbuotojai įdarbinti tik formaliai, t. y. tam, kad bendrovė atitiktų Įstatymo reikalavimus. Be to, įvertinus patikrinimo rezultatus bei kitas nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad bendrovės darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui, joje realiai nedirba. Tai reiškia, kad jų įdarbinimas bendrovėje yra formalus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad M. H. atitiktų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad fiktyvi įmonė yra Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui - šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovui - gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Aprašo 100 punkte įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nustatyti veiksniai, sudaro pagrindą konstatuoti, kad bendrovė yra fiktyvi: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 papunktis); bendrovė neturi tinkamų patalpų veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 papunktis); bendrovė nemoka VMI administruojamų mokesčių (Aprašo 100.8 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 papunktis). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovė, kurios dalyvis yra minėtas užsienietis, yra fiktyvi, t. y. bendrovė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, nes pateikti duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. M. H. teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, o leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui tik tuo atveju, kai jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (visos sutartys sudarytos bendrovės su užsienio šalyse registruotomis įmonėmis) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki M. H. kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Tai reiškia, kad M. H. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą daryti išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 ,,Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo jo siekio dirbti ir plėtoti verslą UAB „MAHA CO“, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, kurie formaliai atitinka Įstatymo reikalavimus, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir dėl to pagrįstai atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi.
Be to, atsakovas ginčijamame Sprendime nustatė, kad patikrinus viešus draudėjų duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 9 d. duomenimis sudaro 850,84 Eur, o patikrinus duomenis VMI internetiniame puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, buvo nustatyta, kad bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma - 436,63 Eur. Pažymėtina, kad teismo sprendimo priėmimo metu patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetiniame puslapyje bendrovės skola 1 813,48 Eur, o patikrinus duomenis VMI internetiniame puslapyje apie juridinius asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, nustatyta, kad UAB „MAHA CO“ mokestinė nepriemoka – 784,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog bendrovė, kurios akcininkas bei vadovas yra M. H., neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir VMI, o skolos tiek VSDFV, tiek valstybės biudžetui didėja.
Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau - Vizų aprašas), 66.10² papunkčio nuostatas, daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė nustatytos formos prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą išduoti M. H. daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 66.10² papunktį ir įformino daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 002537426, galiojančią nuo 2018 m. sausio 7 d. iki 2018 m. birželio 7 d.
Atsižvelgus į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza M. H. išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisako, pareiškėjas nebeatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo). Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovui priėmus sprendimą atsisakyti išduoti M. H. leidimą laikinai gyventi, atsakovas pagrįstai išsprendė ir klausimą dėl pareiškėjui išduotos nacionalinės vizos panaikinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes turi būti įrodyta, kad nelegalios migracijos grėsmė yra reali ir akivaizdi. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Įvertinus skundžiamą sprendimą VAĮ 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu (1 t., b. l. 7–17, 2 t., 122–132), todėl skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui būti bendrovės akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu) (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858- 2720/2014). Be to, skundžiamas Sprendimas neužkerta teisės pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimas Nr.(15/4-1) 3I-224 (108)/171-99 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537426 panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. H.“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. H. (M. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.