- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- A-1363-556/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01042-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- E. Z.
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei E. Z. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovės E. Z. (toliau – ir atsakovė) 367,60 Lt (106,46 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovė, būdama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 20–23) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 282,35 Lt (81 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330).
Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagal Nuostatų 3 punktą buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo pažymos Nr. (8.2)-5R-1769 bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 367,60 Lt vietinės rinkliavos. Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.
Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėmis bylomis Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei rugsėjo 16 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi
2014 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1769, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2008–2009 metus. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 85,25 Lt (35,00 + 50,25 = 85,25), tačiau konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 282,35 Lt (367,60 – 85,25 = 282,35) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 26–28) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teismas neteisingai vadovavosi MAĮ bei pritaikė vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui penkerių metų senaties terminą. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Pareiškėjas remiasi minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 ir 2, 5 dalimis ir teigia, kad apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Tuo pačiu pabrėžia, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. Teismas netinkamai taikydamas senaties termino institutą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimą sąlygoja netinkamas MAĮ bei Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo taikymas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu. Ieškinio senaties aspektu vietinės rinkliavos priteisimo bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs pirmiau ir ne kartą - vietinės rinkliavos priteisimas laiko atžvilgiu vykdytinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.). Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių. Antra vertus, tam tikras teismo sprendimo pataisymas aptariamoje dalyje yra reikalingas.
Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o kitoje dalyje reikalavimą atmetė. Nekyla jokių abejonių, kad MAĮ pagrindu vietinė rinkliava neturėjo būti priteista už 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau, pagal teisinį reguliavimą, formuojamą administracinių teismų praktiką, turėjo būti priteista už visus 2009 m. (šioje dalyje prašymas tenkintas tik iš dalies), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi ir yra keistinas.
Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, perskaičiuodamas priteistą vietinės rinkliavos sumą iš litų į eurus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija sutinka, kad yra netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, vis dėlto turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus priteistiną bendrą 332,60 Lt sumą į eurus, ji šiuo atveju atitinka 96,33 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš E. Z. 93,33 eurus (devyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt tris euro centus) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.