- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- I-4760-281/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Intuva“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Gediminui Blaškevičiui ir Ričardui Giriūnui, atsakovės atstovei Renatai Adomaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Intuva“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Intuva“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovė, EM) 2014-08-08 sprendimą Nr. (8.6-10)3-2475 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti EM pratęsti 2011-02-01 išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 (toliau – ir Leidimas) galiojimą 6 mėn., terminą skaičiuojant nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos (b. l. 1–11).
Paaiškino, kad 2014-07-01 kreipėsi į EM prašydama pratęsti Leidimo galiojimo terminą. Jame nurodė, jog nespės pastatyti vėjo jėgainės (duomenys neskelbtini). Dėl Kaišiadorių r. savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo neveikimo, t. y. dėl jo delsimo pritarti vėjo jėgainės statybos projektui. EM 2014-07-09 nurodė, jog pareiškėja privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog statybos darbus vėluojama atlikti dėl valstybės veiksmų. Vykdydama šį nurodymą pareiškėja pateikė įrodymus, pagrindžiančius savivaldybės administracijos darbuotojų neveikimą, tačiau EM Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes pareiškėjos nurodytas leidimo pratęsimo pagrindas – valstybės veiksmai – neegzistuoja, nes savivaldybės veiksmai nėra priskirtini valstybės veiksmams, o galimybės pratęsti Leidimą dėl savivaldybės veiksmų Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 str. 8 d. nenumato. Pareiškėja 2014-08-18 pateikė EM papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog savivaldybės veiksmai turėtų būti traktuojami kaip AIEĮ 16 str. 8 d. nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai.
Pareiškėja skundą teismui grindžia AIEĮ 16 str. 8 d. ir mano, jog savivaldybės veiksmų nevertinus kaip trečiųjų asmenų veiksmų, buvo pažeistas atsakingo valdymo principas. Be to, pareiškėja nesutinka su Sprendime nurodyta išvada, jog pareiškėja teismo ar administracine tvarka neskundė savivaldybės administracijos veiksmų. Pareiškėja nurodo, jog savo teise skųsti savivaldybės administracijos veiksmus ji nesinaudojo, nes tai būtų užvilkinę pritarimo projektui procesą.
Argumentą, jog savivaldybės administracijos darbuotojo veiksmai turi būti vertinami kaip trečiųjų asmenų veiksmai, pareiškėja grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-998/2014. Taip pat pažymi, jog savivaldybės administracijos darbuotojo veiksmus įvertinus kaip trečiųjų asmenų veiksmus, vadovaujantis AIEĮ 16 str. 8 d. ir Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir AEĮ) 16 str. 4 d. 4 p. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gali būti pratęsiamas papildomam, ne ilgesniam nei 6 mėn. terminui. Remdamasi LVAT praktika, pareiškėja taip pat pažymi, jog jos nesikreipimas įstatymų nustatyta tvarka dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo, nėra pagrindas pripažinti, jog savivaldybės administracijos veiksmai yra teisėti (LVAT 2007-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-943/2007).
Pareiškėja taip pat remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 23 str. 10 d. 2,4 ir 6 punktais, 12, 13 ir 14 dalimis ir nurodo, jog 2014-03-19 ji įvedė projektą su SĮ 23 str. 10 d. nurodytais priedais į „Infostatyba“ sistemą. Savivaldybės tarnautojas, patikrinęs su projektu teikiamus dokumentus, nurodė pareiškėjai pašalinti trūkumus. 2014-03-28 pareiškėja juos pašalino ir atlikus patikrinimą trūkumai nebuvo nustatyti ir 2014-03-30 buvo patvirtinta apie paraiškos gavimą. Pritarimo projektui termino pabaiga – 2014-05-20. 2014-05-15 projektas buvo patikrintas ir jam nebuvo pritarta, nes: 1) projekto sklypo plano dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu; 2) nepateiktas žemės sklypo savininko sutikimas statyti inžinerinį statinį per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; 3) projekte nepateikta priedo dalis – žemės sklypo planas. Vadovaudamasi SĮ 23 str. 13 d. pareiškėja nurodo, jog šie trūkumai turėjo būti nustatyti iki projekto grąžinimo trūkumams pašalinti, nes visi minėti trūkumai susiję su privalomų dokumentų nepateikimu. Pareiškėja, siekdama gauti pritarimą projektui 2014-05-19 pateikė trūkstamus dokumentus, tačiau 2014-05-20 projektas vėl buvo atmestas, nes nustatyta, kad elektrotechninė projekto dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu, be to, nepridėtas valstybės rinkliavos kvitas, pasirašytas elektroniniu parašu. Pareiškėja mano, jog šie trūkumai taip pat turėjo būti nustatyti iki 2014-03-21, be to, SĮ 23 str. 10 d. nenumato pareigos valstybinės rinkliavos kvitą patvirtinti elektroniniu parašu. Pareiškėja dar kartą pašalino trūkumus ir 2014-05-26 patikrinus projekto dokumentaciją jis buvo užregistruotas. 2014-06-04 buvo išduotas leidimas statyti naują statinį. Pareiškėja mano, jog šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad savivaldybės administracija aplaidžiai vykdė pareigą per 3 dienas informuoti pareiškėją apie trūkumus. Pareiškėja remiasi LVAT 2007-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-499/2007 ir nurodo, jog dėl savivaldybės administracijos veiksmų projekto patvirtinimas užsitęsė 59 dienas, todėl iki nustatyto termino, t. y. 2014-08-01, pareiškėja nesuspėjo užbaigti vėjo jėgainės statybos darbų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog suplanuotų darbų negalėjo užbaigti ne tik dėl savivaldybės administracijos veiksmų, bet ir dėl savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo aplaidaus darbo.
Pareiškėja teigia, jog EM Sprendimą priėmė vien formaliais argumentais, netyrė pareiškėjos nurodytų aplinkybių, dėl kurių vėluoja vėjo jėgainės statybos darbų atlikimas, neatsižvelgė į pareiškėjos 2014-07-22 patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes, kad jėgainės statyba paruošta, jėgainė atvežta ir reikia tik ją sumontuoti bei prijungti prie elektros tinklo. Pareiškėja mano, jog EM atsisakymas pratęsti Leidimo terminą papildomiems 6 mėn., neatsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, taip pat į vėjo jėgainės statybos baigtumo darbus, vertinamas kaip VAĮ 3 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 38–41).
Paaiškino, jog ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, nes iš esmės visas skundas yra grindžiamas neteisėtais Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo veiksmais.
Leidimas pareiškėjai buvo išduotas 2011-02-01 ir galiojo iki 2014-02-01, tačiau pareiškėjos prašymu EM 2014-02-28 sprendimu Nr. (8.6-10)3-665 pratęsė Leidimo galiojimą iki 2014-08-01. Pareiškėja 2014-07-01 ir 2014-07-22 vėl kreipėsi į EM su prašymu pratęsti Leidimą papildomam terminui, tačiau atsakovė, vadovaudamasi 2013-10-22 įsakymo Nr. 1-212 41.4 papunkčiu, nustatė, kad neegzistavo pareiškėjos nurodytas Leidimo pratęsimo 6 mėn. pagrindas – valstybės veiksmai. Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 20 p. ir nurodo, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju neskundė jokių savivaldybės administracijos veiksmų, todėl jų teisėtumas nebuvo nustatytas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas. EM skundžiamame Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos paaiškinimų apie trečiųjų asmenų veiksmus, nes ji šį argumentą paminėjo tik teikdama skundą teismui. Atsakovė pažymi, jog trečiasis asmuo turi būti su pareiškėja teisiškai ir faktiškai nesusijęs, todėl savivaldybę laikyti pašaliniu asmeniu yra juridiškai neteisinga. Atsakovė teigia, kad jos sprendimas priimtas vadovaujantis VAĮ 3 str., 8 str., Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 4 d. bei Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Pareiškėjos argumentai, jog EM nagrinėjamą situaciją vertino labai formaliai, nepagrįsti, nes EM vadovaujasi teisės aktų reikalavimais ir užtikrina jų įgyvendinimą. Be to, EM, įgyvendindama atsinaujinančių išteklių plėtros prioritetą, visada siekia sudaryti visas įmanomas galimybes pareiškėjams pateikti, pataisyti ar papildyti dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl EM sprendimo nepratęsti 2011-02-01 išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojimą 6 mėn. Pareiškėja teigia, jog darbų nespėjo užbaigti dėl savivaldybės administracijos veiksmų (delsimo) derinant projektą ir išduodant statybos leidimą. Pareiškėja mano, jog savivaldybės administracijos veiksmai turėtų būti vertinami kaip trečiųjų asmenų veiksmai AIEĮ 16 str. 8 d. pagrindu. Atsakovė su tokiu pareiškėjos argumentu nesutinka ir mano, jog savivaldybės administracijos veiksmai turėtų būti vertinami kaip valstybės veiksmai, o Leidimo pratęsimas yra negalimas, nes pareiškėja neįrodė neteisėtų valstybės veiksmų.
AIEĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija. Minėto straipsnio 8 d. nustato, jog išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 proc. projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 str. 1 d. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.
Taigi, vadovaujantis AIEĮ 16 str. 2, 8 d. nuostatomis, leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduoda, taip pat pratęsia išduotų leidimų galiojimą Energetikos ministerija. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėn. terminui, jeigu yra šių privalomų ir alternatyvių aplinkybių visuma: gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama (privaloma sąlyga) dėl: 1.1 valstybės veiksmų; 1.2 trečiųjų asmenų veiksmų; 1.3 nenugalimos jėgos; 1.4 kitų aplinkybių (1.1 – 1.4 alternatyvios sąlygos), kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (privaloma sąlyga). Leidimas gali būti pratęsiamas tik esant visoms sąlygoms ir tai pagrindžiantiems dokumentams. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar šiuo atveju yra visos AIEĮ 16 str. 8 d. numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti papildomam terminui pratęsiamas pareiškėjai išduotas Leidimas.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad atsakovė Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos veiksmus turėjo vertinti ne kaip valstybės veiksmus, o kaip trečiųjų asmenų veiksmus, teismas pasisako, kad AIEĮ įstatyme nėra apibrėžta trečiojo asmens sąvoka, tačiau šio įstatymo 2 str. 49 d. numato, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 str. 48 d. nustato, jog tretieji asmenys – elektros energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka įgyja teisę pasinaudoti elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais elektros energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Analogiškai tretieji asmenys yra apibrėžti ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 str. 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Kaišiadorių r. savivaldybės administracija neturi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 str. 48 d. numatytų trečiajam asmeniui būdingų požymių, t. y. ji nėra elektros energijos gamintoja, tiekėja ir vartotoja, minėtos institucijos veiksmai AIEĮ 16 str. 8 d. nuostatų prasme nėra ir negali būti vertinami kaip trečiojo asmens veiksmai, sutrukdę pareiškėjai laiku atlikti suplanuotus darbus.
Iš byloje esančios medžiagos matyti ir ginčo dėl to byloje nėra, jog pareiškėja į „Infostatyba“ sistemą 2014-03-19 pateikė prašymą išduoti leidimą statyti naują (us) statinį (ius) (b. l. 24). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos kompetentingam darbuotojui patikrinus prašymą, 2014-03-21 buvo nustatyta, kad su prašymu yra pateikti ne visi Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti kartu su tokiu prašymu teiktini dokumentai, t. y. nepateiktas specialiojo Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių r. pagrindinis brėžinys; 2) neįvesti projekto bendrosios ekspertizės rangovo ir vadovo duomenys; 3) neužpildyta statomų statinių lentelė, neįvesti projektuojami statiniai; 4) projekto sprendiniai nesuteikia reikalingos informacijos dėl sklypų patenkančių į 48 m zoną, neįmanoma nustatyti ar yra pateikti visų žemės sklypų savininkų sutikimai; 5) pateikta kadastro žemėlapio ištrauka neinformatyvi; 6) nepateikti žemės sklypų kadastriniai numeriai, todėl prašymas buvo atmestas (b. l. 24). Pareiškėjai pašalinus nustatytus trūkumus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014-05-15 patikrino projektą ir jam 2014-05-15 sprendimu Nr. AR1-364 pakartotinai nepritarė nustatęs, kad: 1) projekto sklypo plano dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu; 2) nepateiktas žemės sklypo savininko sutikimas statyti inžinerinį statinį per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; 3) projekte nepateikta priedo dalis – žemės sklypo planas (b. l. 25, 26). Pareiškėja 2014-05-19 pateikė trūkstamus dokumentus, tačiau 2014-05-20 projektas pakartotinai buvo atmestas nustačius, kad elektrotechninė projekto dalis nepasirašyta projekto vadovo elektroniniu parašu, be to, nepridėtas valstybės rinkliavos kvitas, pasirašytas elektroniniu parašu (b. l. 27). Pareiškėja dar kartą pašalino trūkumus ir 2014-05-26 projektas buvo užregistruotas, o 2014-06-26 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išdavė pareiškėjai leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius ) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojui UAB „Intuva“ leidžiama statyti 250 kW vėjo jėgainę (duomenys neskelbtini). (b. l. 19-20, 28-30). Kadangi pareiškėjai 2011-02-01 išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojo tik iki 2014-08-01, pareiškėja 2014-07-01 raštu ir 2014-07-22 patikslintu raštu kreipėsi į EM dėl Leidimo galiojimo pratęsimo, tačiau EM Sprendimu atsisakė pratęsti Leidimo galiojimą konstatavusi, kad pareiškėja neįrodė, jog darbus atlikti vėluojama dėl valstybės veiksmų, taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valstybės veiksmus sudaro institucijos aktas, kuris gali būti skundžiamas, sutarties šalis neturėtų remtis šia aplinkybe, jei ji neginčijo valstybės institucijos priimto akto, nors galėjo tai daryti teismo arba administracine tvarka (b. l. 14, 17-18, 19-20).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 13 d., tuo atveju, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pranešama prašymą pateikusiam asmeniui. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja, siekdama pradėti vėjo jėgainės (duomenys neskelbtini) statybos darbus, aktyviai šalino nustatytus projekto trūkumus ir vėjo jėgainės statybos projektą operatyviai suderino su visomis reikalingomis institucijomis, išskyrus Kaišiadorių rajono savivaldybę. Kaišiadorių rajono savivaldybei projektas buvo pateiktas 2014-03-19, o leidimas padėti vėjo jėgainės statybos darbus išduotas tik 2014-06-26. Projekto derinimo metu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2014-03-21, 2014-05-15 ir 2014-05-20 nustatė formalius projekto trūkumus, kuriuos pareiškėja visais trimis atvejais operatyviai pašalino. Teismas, atsižvelgdamas į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus nustatytų projekto trūkumų esmę, pažymi, kad visų projekto trūkumų egzistavimas objektyviai galėjo būti nustatytas iš karto pirmojo projekto tikrinimo metu. Kadangi tai nebuvo padaryta, pareiškėjai nors ir pakankamai operatyviai trūkumus pašalinus, užsitęsė leidimo statyti vėjo jėgainę išdavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad tokie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojų veiksmai neatitinka pakankamo atidumo ir rūpestingumo reikalavimų ir vertintini kaip nepakankamai profesionalus bei neapdairus elgesys, kurio pareiškėja negalėjo kontroliuoti ar kitaip jo įtakoti. Tokie Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojų veiksmai iš dalies sąlygojo leidimo statyti vėjo jėgainę išdavimo uždelsimą, o pareiškėjai buvo apribota galimybė Leidime nustatytu terminu įgyvendinti projekto vystymo darbus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Teismo teiginys patvirtina sąlygą, kad gero administravimo principais gali būti ne tik teisiniu pagrindu įtvirtintos nuostatos, bet ir Konstitucijoje deklaruojamos asmens teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vertino asmens teisę kreiptis į administravimo institucijas ir gero administravimo principą – teisę būti išklausytam – esant kreipimosi neaiškumams arba pareiškimo trūkumams kaip administravimo institucijos pareigą išsiaiškinti visus su pareiškimu bei pareiškėjo valia susijusius klausimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-10-655/2005, Nr. A-10-661/2005).
Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog atsakovė Sprendime netinkamai taikė AIEĮ normas, pareiškėjos 2014-07-22 prašymą išnagrinėjo abstrakčiai, Sprendimas nėra aiškus ir argumentuotas, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių priežasčių sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas tenkinamas ir Sprendimas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai Leidimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimą priskiria Energetikos ministerijos kompetencijai, pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę pratęsti 2011-02-01 išduoto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. 0527 galiojimą 6 mėn., terminą skaičiuojant nuo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, teismo negali būti tenkinamas, todėl toks pareiškėjos reikalavimas atmestinas. Pareiškėjos 2014-07-22 prašymas pratęsti Leidimo galiojimo terminą parduotinas atsakovei nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Intuva“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014-08-08 sprendimą Nr. (8.6-10)3-2475.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją iš naujo išnagrinėti UAB „Intuva“ 2014-07-22 prašymą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.