Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Audriaus Meilučio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, nuteistajam paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė pakeista į 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta (nustatyta) ir neatlikta subendrinta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienas) mėnuo 28 (dvidešimt aštuonios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. V. neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl jos padarymo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, keitimą ir jų bendrinimą. Teisėjų kolegija, nenustačiusiu esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dėl nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir atlikto bausmių keitimo bei subendrinimo teisingumo bei pagrįstumo.

Dėl nuteistajam skirtos arešto bausmės

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai); taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. A. V. pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Jis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dėl jos padarymo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo A. V. asmenybę apibūdinantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką A. V. padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai, nes atlikdamas bausmę jis yra baustas drausmine tvarka, neskatintas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (1 t., b. l. 138–142), kad administracine tvarka 2024 metais nuteistasis buvo baustas du kartus (1 t., b. l. 99–117) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. V.. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino ir aplinkybę, jog nuteistasis pats nurodė turintis priklausomybę psichoaktyvioms medžiagoms, tačiau šiuo metu stengiasi su šia priklausomybe kovoti. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie nuteistąjį patvirtina, jog A. V. praeityje yra ne kartą teistas, paskutiniu metu už nusikalstamas veikas nuosavybei bei už veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 118–135). Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, kad A. V. 2023 metais net aštuoniolika kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (b. l. 99–117). Taigi, aptartos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o pasikartojančio pobūdžio nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymas rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

9. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su prokurorės atsiliepimo argumentu, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Tokią išvadą paneigiančių argumentų nepateikta nei apeliaciniame skunde, tokių argumentų nepateikė ir nuteistojo gynėjas baigiamojoje kalboje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas A. V. buvo eilę kartų skirtos arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos teigiamai nuteistojo nusikalstamo elgesio nepaveikė, be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju A. V. padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, kas šiuo atveju iš esmės paneigia galimybę bausmės tikslus pasiekti net trumpalaikiai neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta arešto bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, tuo labiau, kad paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Dėl bausmių keitimo ir bendrinimo

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu atliktais paskirtos bausmės keitimu bei bausmių bendrinimu. Nuteistojo gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prašė, bendrinant paskirtas bausmes, taikyti dalinį bausmių sudėjimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja pačios valstybės kaltė, nes narkotinės medžiagos cirkuliavo laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

12. Dėl bausmių bendrinimo aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bendrindamas A. V. paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, įstatymo taikymo klaidų nepadarė, nes baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nustatytą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi.

13. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendį, juo paskirta 18 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeista į 18 dienų laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, subendrinta visiško sudėjimo būdu, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, pridėta visa neatliktos bausmės, paskirtos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartį, dalis (1 mėnuo 10 dienų), ir A. V. skirta galutinė subendrinta 1 mėnesio 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

14. BK 65 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad teismas, be kita ko, subendrindamas bausmes BK 64 straipsnyje numatytu atveju, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, todėl Kauno apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą 18 parų arešto bausmę keitė į laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamasis įstatymas numato, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal BK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje reglamentuota, kad viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama vienai arešto parai (1:1), todėl skundžiamu nusprendžiu nuteistajam A. V. paskirta sumažinta 18 parų arešto bausmė pagrįstai pakeista į 18 dienų laisvės atėmimo bausmę.

15. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį taisykles, įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (bendrieji bausmių skyrimo pagrindai) kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, nuteistojo gynėjo prašymas nuteistajam skirtas bausmes bendrinti, jas iš dalies sudedant, jo manymu, egzistuojant valstybės kaltei, atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimo bendrinti A. V. bausmes visiško sudėjimo būdu, nemotyvavo, nurodydamas tik tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Kauno apylinkės teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę, taip pat kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, o iš aukščiau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo matyti, kad aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą.

17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad A. V., prieš priimant skundžiamąjį nuosprendį, buvo eilę kartų teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas, susijusias su nuosavybe bei neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 118–135). A. V. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir kiekis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl savo netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių, bausmių nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, pažymint ir tai, kad naują nusikalstamą veiką A. V. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to, jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 99–117). Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas neigiamai, nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka, neskatintas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (1 t., b. l. 138–140). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo neatliktos bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai buvo 1 mėnuo 10 dienų, nes ši aplinkybė yra patvirtinta baudžiamojoje byloje gautu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. birželio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191).

18. Teisėjų kolegija, įvertinus aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas, nuteistajam A. V. taikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie skundžiamu nusprendžiu paskirtos ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeistos 18 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės dalį – 1 mėnesį 10 dienų laisvės atėmimo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, juo labiau, kad šią išvadą paneigiančių argumentų nenurodo ir pats nuteistasis, apeliaciniame skunde pateikdamas tik deklaratyvų manymą, todėl nuteistojo A. V. skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.