Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla K. Ž. atžvilgiu pagal ATPK 45 str. 1 d. grąžinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius 2011-05-09 K. Ž. pagal ATPK 45 str. 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2010-11-03 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-16 nustatė, jog K. Ž. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas k. Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje užima valstybinę žemę, kur turėtų būti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo kelias.

2011 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutarimą grąžinti K. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriui, motyvuojant tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokia valstybinės žemės dalis galimai buvo užimta, nenurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis, o teismas nurodytų trūkumų savo iniciatyva ištaisyti negali.

Apeliantės nuomone, grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą protokolo trūkumams šalinti, teismas kartu konstatvo, kad nesurinkti įrodymai, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl vadovaudamasis ATPK 287 str. nuostatomis, teismas turėjo pareigą priimti vieną iš sprendimų, numatytų minėtame straipsnyje, tačiau to nepadarė ir priėmė nutarimą, kuris įstatyme nenumatytas.

Apeliantės įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta ir dėl to, kad yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybės terminas. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu ATPK 250 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio Kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jai pateiktas kaltinimas dėl 2010 m. gegužės 9 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis 2010 m. lapkričio 3 d. Žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktu Nr. 01-49-16 (b.l. 6). Tai rodo, kad pats faktas dėl valstybinės žemės užėmimo paaiškėjo 2010 m. lapkričio 3 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2011 m. gegužės 9 d., t.y. jau suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Tą faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir savivaldybės darbuotoja Ž. C. , surašiusi minėtą protokolą (b.l. 27-28). Pažymi, kad administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2011 m. gegužės 3 d., kai tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 2011 m. gegužės 9 d., t.y. jau suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui. Pažymi, kad institucija nuobaudos skyrimo termino ATPK 35 str. 3 d. tvarka nepratęsė. Atsižvelgiant į tai, mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.

Pažymi, kad ATPK 253 str. nustato, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Apeliantės teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, pažeidus jos teisę turėti vertėją. Kaip matyti iš ATP bylos medžiagos ir Institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu (b.l. 28), institucija surašiusi protokolą neužtikrino šios teisės, protokolas nėra išverstas, vertėjas surašant protokolą nedalyvavo ir jo nepasirašė. Kadangi ji nesupranta lietuvių kalbos, savo paaiškinimą parašė rusų kalba, tačiau jo vertimas prie bylos nebuvo pridėtas. Teigia, kad nesuprato kuo yra klatinama ir negalėjo tinkamai apsiginti.

Taip pat nurodo, kad pažeidimą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius konstatavo remdamasis žemės sklypų planais. Patikrinimo akte (b.l. 6) nurodyta, kad S.B. „(duomenys neskelbtini)“ sklypai Nr. 1400 ir 1401 ribojasi su 4 m. pločio keliu. Vėliau nurodoma, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su 6 m. pločio keliu. Tačiau nėra aišku, kokio pločio kelias turėtų būti. Tiek patikrinimo akte, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuojama, kad užimta sodininkų bendrijos žemė. Taigi, ši aplinkybė turi būti tikslinama.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, K. Ž. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 str. keliamų reikalavimų, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta savavališkai užimtos valstybinės žemės dalis ir nenustatytas pažeidimo padarymo laikotarpis.

Pažymėtina, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802-2007). Aiškinant ATPK 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d. prasmę matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir pažeidimo padarymo laikotarpį. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Remiantis tuo, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, dėl ko yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė į gynybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai grąžino bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Dėl apeliacinio skundo argumento turėti vertėją neužtikrinimo, pasakytina, kad 2011-05-09 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotas K. Ž. paaiškinimas rusų kalba, po juo pasirašyta paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, t.y. K. Ž. (b.l. 2). Byloje nėra duomenų apie K. Ž. pareigūnams pateiktą dar vieną rašytinį paaiškinimą rusų kalbą, kaip kad teigia apeliantė. Nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, jokių ATPK pažeidimų taip pat nenustatyta. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog buvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas (b.l. 27-28). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas ATPK 253 str. reikalavimas, dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinti teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Kas liečia apeliacinio skundo argumentus dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino, svarbu pažymėti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 str. Pirmoje šio straipsnio dalyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu, ATPK 35 str. 3 d. numato, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsiami ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, tai turi būti padaryta iki pasibaigiant nuobaudos skyrimo terminui. Pagal formuojamą teismų praktiką, pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas negali būti pratęsiamas, nes tokio instituto ATPK nenumato (administracinė byla Nr. N3-1590-07). Nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima (ATPK 250 str. 7 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarimą panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.