- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-415-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Romas Aikevičius, Reginos Cemnolonskienės
- Nuteistasis
- R. K.
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-245/2008
Teisėja Rimantas Sipavičius Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.9.
2008 m. liepos 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-28 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., už tai, kad jis 2007-12-17 apie 12 val. Alytaus mieste, prie prekybos centro „IKI“, esančio Naujoji g. 2 C, iš nenustatyto asmens įsigijo 0.578 g. heroino, laikė jį ir 2007-12-18 iš Alytaus miesto maršrutiniu autobusu gabeno į Kauną, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir skirti prokuroro baigiamojoje kalboje prašytą 50 MGL baudą. Nurodo, kad byla buvo perduota teismui nagrinėti baudžiamojo įsakymo tvarka, siūlomą 50 MGL baudą jis sutiko sumokėti. Skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuosprendyje nurodyta, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę teisėjas rėmėsi tik tuo, kad jis teistas, teistumai neišnykę, nesenai atlikęs bausmę ir nesutinka, kad tuo remiantis galima skirti bausmę susijusią su laisvė atėmimu.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausmę ir prašo skirti piniginę baudą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad R. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kurio sankcijoje, nusikaltimo už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Apeliantas buvo teisiamas šeštą kartą už tyčinius nusikaltimus, teistas laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai jam teigiamo poveikio nepadarė. Už šį nusikaltimą pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančių atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies normų nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas šeštą kartą buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas parinkta teisingai.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi įstatymu ir nėra saistomas prokuroro kaltinime ar baigiamojoje kalboje išsakytos nuomonės. Apeliantui paskirta bausmė - laisvės atėmimas yra numatyta LR BK 259 str. 1 d. sankcijoje. Teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, išsamiai išdėstė motyvus, paskirta bausmė nėra per griežta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., nebuvo pažeisti.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-19 apklaustas įtariamuoju R. K. savo kaltę pilnai pripažino ir nurodė, kad gailisi, (t. 1, b.l. 31), jo parodymai apie padarytą nusikaltimą yra gana išsamūs, sutampa su liudytojų J. J., J. S., A. B. parodymais. R. K. savo kaltę pilnai pripažino ir 2008-04-15 teismo posėdžio metu nurodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Remiantis išdėstytu, pripažintina R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.
Tačiau ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas neduoda pagrindo apeliacinės instancijos teismui švelninti nuteistajam paskirtą bausmę arba pakeisti ja pinigine bauda. Pirmosios instancijos teismas už šį nusikaltimą pagal LR BK str. 259 str. 1 d. skyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuri yra mažesnė nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, kad nors atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nurodyta nuosprendyje, iš esmės bausmė paskirta teisingai ir nėra pagrindo ją mažinti.
Atmestinas apelianto argumentas dėl paskirtos bausmės mažinimo, kad prokuroras bylą teismui perdavė surašęs pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kad baudą jis sutiko sumokėti. LR BPK 418 str. 2 d. numatyta teismo teisė, bet ne pareiga surašyti baudžiamąjį įsakymą gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl teismui kilus abejonių dėl bylos aplinkybių, teisėjas, vadovaujantis BPK 420 str. 1 d. 2 p. ir 423 str. 1 d., perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirto dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti R. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.